Baubas, vardu pensija?

4
7
- Reklama -
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas (Seimo archyvo nuotr.)

Priimtos pensijos amžiaus ilginimo pataisos turi daug nežinomųjų. Pensijų lygties sprendimas, pagal kurį tiek vyrams, tiek moterims pensijos amžius iki 2026 m. bus pailgintas nuo 62,5 vyrams ir nuo 60 m. moterims iki vienodos ribos – 65 m., – labai miglotas…

Tikimasi, kad pakeitimai sudarys sąlygas gauti didesnę pensiją ateityje, tačiau tyrimai rodo, kad net pailginus pensinį amžių iš pirmosios (įmokų „Sodrai“) ir antrosios (pensijų fondų) pakopų kartu sudėjus sudarys tik apie 40 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Tai skaičiai, tikrai nežadantys orios ir ramios senatvės. Nesiimant adekvačių priemonių piliečio pensija 2050 metais gali tesiekti 32,8 proc. buvusio uždarbio.

Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje dirbančiųjų ir pensijos amžiaus žmonių santykis yra labai mažas – vienam dirbančiajam tenka 1,6 senjoro. Šis skaičius, numatoma, dar labiau (iki 1,1) sumažės jau netolimoje ateityje. Ką tai reikš? Ogi tai, kad padaugėjus pensijos amžiaus žmonių, mažės jų gaunamos išmokos, nes nebus kam mokėti įmokų „Sodrai“. Be to, būtina atsižvelgti ir į mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių apskritai, didelius migracijos mastus. Kas ateityje išlaikys senjorus, kai visuomenė vis sensta, o darbingo amžiaus lietuviai dėl nepalankių gyvenimo sąlygų laimės ieško svetur?

Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu Europos Sąjungos mastu yra trumpiausia. Dabar vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 67,5 metus, moterų – 78,5 metus. Šie skaičiai iki 2026 metų, kai pensinis amžius sieks 65 m., nedaug tepakis. Tad galima daryti išvadą, jog iš esmės socialinio draudimo situacija nepagerės. Be to, Lietuva 2,5 karto lenkia Europos Sąjungos šalis pagal mirtingumo vidurkį. Mūsų visuomenė senėja, todėl naivu tikėtis, kad pailgintas pensinis amžius išgelbės nuo demografinės krizės, tuo labiau, kad suteiks užtikrintumo būsimiems senjorams. Statistika taip pat rodo, jog vidutiniškai nuo 55 metų didėja skaičius gyventojų, gaunančių invalidumo išmokas. Vadinasi, finansinė našta vis tiek perkeliama ant jaunesnių dirbančiųjų pečių, nes didelė dalis vyresnio amžiaus piliečių gauna išmokas iš „Sodros“.

Būtina atkreipti dėmesį, kad priimti pakeitimai valdančiuosius dar labiau įpareigoja. Jei jau pailgintas pensinis amžius, reikalinga užtikrinti tokias socialines garantijas, kad vidutinė gyvenimo trukmė tikrai ilgėtų. Nors prognozuojamas vidutinės gyvenimo trukmės Lietuvoje augimas (iki 80,4 m. vyrams ir 86,9 m. moterims), tačiau dar reikia padirbėti, kad neatsitiktų taip, jog nebus kam mokėti pensijų. Jei gyvenimo trukmės augimo prognozės nepasitvirtins, statistiškai, pensijos nesulauks beveik 50 proc. vyrų Lietuvoje. Nors ir tikėtina, kad priėmus šį siūlymą valstybė “sutaupys”, tačiau tai ji padarys senjorų mirties sąskaita. Toks sprendimas nepateisinamas. Būtent todėl siūliau, jog toks pensijos amžių ilginantis įstatymas turi įsigalioti ir būti taikomas Lietuvoje tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasiektų Vokietijos, Norvegijos, Šveicarijos ir kitų šalių.

Norint, jog žmonės dirbtų ilgiau, pirmiausia reikia gerinti sąlygas daugelyje gyvenimo sričių, pradedant darbo užmokesčio didinimu, kad dirbantys liktų Lietuvoje, sveikatos apsaugos sistemos gerinimu ir baigiant vyresnio ir pensinio amžiaus piliečių švietimu ir įgūdžių tobulinimu, kad žmogus iki pensijos liktų konkurencingas ir kompetentingas.

Valdantieji, vis sekdami vakarų šalių pavyzdžiu, neretai pamiršta, kad Lietuvoje nėra užtikrinta ir pakankama sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, Švedija sveikatos apsaugai skiria vidutiniškai 32 proc. bendrojo vidaus produkto, Prancūzija – 31,5 proc., Danija – 30,1 proc. Bendras Europos Sąjungos vidurkis sveikatos priežiūros išlaidoms siekia 27,2 proc., o Lietuvoje, deja, tik 13,2 proc. tai lemia medikų emigracija, likusiųjų kompetencijos smukimą, eilės sveikatos priežiūros įstaigose didėja, medicinos paslaugos brangsta.

Jei jau pensijos amžius pailgintas iki 65 m., reikia užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių nuolatinį mokymąsi, nes dabartinė situacija liudija, kad dirbantys vyresnio amžiaus asmenys laikui bėgant praranda įgūdžius, todėl sunkiau prisitaiko prie pokyčių darbo rinkoje. Beje, pensijos amžiaus ilginimas savaime neužtikrina didesnės būsimo pensijos. Esminė problema vis tiek išlieka darbo rinkoje. Svarbiausia numatyti priemones ir sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje santykis tarp dirbančiųjų ir pensininkų nemažėtų.

Jei nebus imtasi priemonių pragyvenimo lygiui kelti ir socialinėms garantijoms užtikrinti, pensininkų pajamų lygis ateityje nedidės. Jau dabar Lietuva pagal išmokas pensininkams žymiai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Pas mus vidutinė senatvės pensija dabar siekia apie 800 Lt, o , pavyzdžiui Latvijoje šis skaičius siekia – 1000 Lt, Lenkijoje virš 1400 Lt, Danijoje beveik 5000 Lt, Liuksemburge virš 10000 Lt. Tai nenumaldomai perša mintį, jog ateityje pensijos amžiaus žmonėms teks balansuoti ties išlikimo riba, todėl pensijos amžiaus ilginimas nėra toji stebuklingoji lazdelė, kuria pamojus, senatvė taps ori ir rami.

Kam iš tiesų naudingas pensijos amžiaus ilginimas? Priimtas įstatymas įtakos piliečių, sudariusių pensijų kaupimo sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis teises. Sudarydami šias sutartys, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą senatvės pensijos amžių, asmenys turėjo galimybę pasirinkti ar sulaukę 60 metų (moterys) ir 62,5 metų (vyrai) jie toliau kaups pensijų dalį mokant soc. draudimo įmokas ar pasinaudos teisę gauti išmokas. Pratęsus senatvės pensijos amžių šios galimybės nebeliks, pensijų kaupimo trukmė automatiškai prasitęs dar 2,5-5 metus. Vietoj to, kad pradėtų gauti išmokas, gyventojai privalės toliau kaupti įmokas ir, atitinkamai toliau mokėti pensijų fondams administravimo mokestį, siekiantį iki 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Vargu, ar senatvės pensijos amžiaus ilginimas, sutrikdant pensijų kaupimo sutarčių šalių pusiausvyrą pensijų fondų naudai ir nesiimant dėl to jokių kitų reguliacinių priemonių, atitinka valstybės ir jos piliečių interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – 65 m. senatvės pensijos amžiaus nustatymas Lietuvoje yra visiškai nepateisinama, o iš pensijos amžiaus ilginimo naudos turės ne Lietuvos pilietis, o verslo subjektai – pensijų fondai ir gyvybės draudimo bendrovės.

Pažymėtina, jog iki šiol nėra grąžinta neteisėtai sumažinta pensijų dalis, atidėjus privalomą pensijų gražinimą. Ignoruojant Konstitucinio Teismo sprendimus senjorai iki šiol gauna Laikinuoju įstatymu sumažintas pensijas. Dabar valdantieji nusprendė sumažinti pensijas ir ateities pensininkams, atimdami iš jų 2,5-5 metus pensijos. Neaišku kodėl buvo pasirinktas atėmimo, o ne skatinimo savanoriškai likti ilgiau darbo rinkoje mechanizmas.

Iššūkis laukiantis Lietuvos valdžios aiškus – pensijos amžiaus ilginimas „Sodros“ sistemos problemų nesprendžia. Reikia didinti dirbančiųjų skaičių ir gerinti pastarųjų socialines garantijas, skatinti jaunimą likti Lietuvoje, sudaryti sąlygas jiems čia dirbti, užsidirbti ir kurti šeimas, o vyresnio amžiaus žmonėms sudaryti sąlygas likti kompetentingais ir gauti stabilias pajamas. Tik taip Lietuva išliks ir jos gyventojai bus patenkinti gyvenimo kokybe, o pensija nebus apgaubta nežinomybės ir nestabilumo.

Seimo narys Mečislovas  Zasčiurinskas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą