Grupė Seimo narių pateikė alternatyvų įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose

8
4
- Reklama -

Kristijonas Donelaitis. KK nuotr.

Kaip žinia, socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą bei su juo susijusią techninio pobūdžio Civilinio kodekso pataisą. (Šiuo metu kodeksas nustato, kad asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis). Projekto iniciatoriai papildo šią normą kitų įstatymų nustatytomis išimtimis: Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Grupė Seimo narių įregistravo alternatyvų įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose, remiantis dokumento šaltiniu, rašomi lietuviška vardo ir pavardės forma.

„Lietuviški vardai ir pavardės turi atitikti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles ir bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, atsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus.

Ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant autentiškas asmenvardžių formas. Piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma), taip pat neatsižvelgiant į lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus.

Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė gali būti keičiami, atkuriant jo vardo ar pavardės autentišką lietuvišką formą pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ptvirtintas rekomendacijas.

Piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“, – teigiama grupės parlamentarų siūlomame įstatymo projekte.

Skirsnyje „Vardų ir pavardžių nurašymas bei perraša“, teigiama, kad „Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės vardai ir pavardės, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose yra rašomi lietuviška forma, kitų įrašų skyriuje asmens pageidavimu įrašoma kitose valstybėse įteisinta nelietuviška vardo ir pavardės forma lotyniško pagrindo rašmenimis. Vardas ir pavardė, kurie dokumento šaltinyje įrašyti ne lotyniško pagrindo rašmenimis, yra perrašomi lietuviška forma (lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą).“

„Užsieniečio ar asmens be pilietybės, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė perrašomi lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu ir oficialiai vartojami pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas Taisykles. Tokio asmens anksčiau turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma įrašoma Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje. Asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose gali būti lietuviškai perrašomi be galūnės (nesugramatinta forma) ir neatsižvelgiant į pavardės lietuviškos formos gramatinės giminės skirtumus.

Užsieniečio ar asmens be pilietybės pavardę paėmusių sutuoktinių, Lietuvos Respublikos piliečių, vardas ir pavardė bei jų pavardę gavusių vaikų ir vaikaičių, Lietuvos Respublikos piliečių, vardas ir pavardė perrašoma lietuviška forma, Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje bei kituose dokumentuose papildomai įrašant šios pavardės autentišką grafinę formą.

Nelietuviška užsieniečio ar asmens be pilietybės vardo ir (ar) pavardės forma gali būti oficialiai vartojama Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose, tačiau šiuose dokumentuose kaip papildoma informacija turi būti nurodoma ir lietuviška tokio asmens vardo bei pavardės forma. Nelietuviška Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės forma dokumentuose negali būtų prilyginta tokios pavardės ir vardo lietuviškos formos oficialiam vartojimui ir negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos.

Jei asmuo pateikia du ar daugiau dokumento šaltinių, iš kurių viename vardas ir (ar) pavardė parašyta lietuviška forma, o kitame – nelietuviška forma, Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms sudarant ir išduodant dokumentus vadovaujamasi šaltiniu, nurodančiu lietuvišką formą“, teigiama įstatymo projekte.

Jame taip pat siūloma Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti taisykles bei rekomendacijas dėl vardų ir pavardžių lietuviškos formos atkūrimo tvarkos.

Vyriausybei siūloma iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti visus reikalingus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, ir pateikti Seimui galiojančių įstatymų pataisų projektus, jei jie būtini šio įstatymo įgyvendinimui.

Įstatymo projektą pateikė šie Seimo nariai: Valentinas Stundys, Rytas Kupčinskas, Algirdas Vaclovas Patackas, Rima Baškienė, Agnė Bilotaitė, Audronius Ažubalis, Dalia Teišerskytė, Povilas Urbšys, Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą