- Reklama -

LAMPSS: anuometinis LR ŠMM ministras G. Steponavičius, ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys buvo tie politiniai garvežiai, kurie antikonstitucinį įstatymą traukė labai sąmoningai ir tyčia. KK nuotr.

2009 m., valdant Konservatorių ir liberalų daugumai, buvo priimtas LR Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ). Dar šio įstatymo viešo svarstymo ir debatų metu įvairios interesų grupė – profsąjungos, dalis rektorių, pavieniai mokslininkai, Seimo nariai – nuolat bandė atkreipti valdančiųjų dėmesį į rengiamo įstatymo prieštaravimus LR Konstitucijai.

Dėl rengiamo įstatymo kirtimosi su Konstitucija valdančiuosius viešai perspėjo vienas iš LR Konstitucinio teismo (KT) teisėjų. Anuometinis KT teisėjas (dabar – ES Teisingumo teismo teisėjas) prof. E. Jarašiūnas viešai pareiškė savo ekspertinę nuomonę: „svarstomame įstatymo projekte galima įžvelgti apie 50 sankirtų su LR Konstitucija, iš kurių bent 30 yra akivaizdžios“.

Vėliau, 2012 m., LR KT konstatavo jog net 36 (!) nelemto įstatymo straipsniai kertasi su LR Konstitucija ir įpareigojo padėtį taisyti. Komentuodamas anuometinį savo sprendimą žiniasklaidai LR KT išsakė nuostatą, jog „kažkas turėtų atsakyti” dėl tokio kraštutinai nekompetentingo, odiozinio teisės akto.

Anuometinis LR ŠMM ministras G. Steponavičius, ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys buvo tie politiniai garvežiai, kurie minėtą antikonstitucinį įstatymą traukė labai sąmoningai ir tyčia.

Akivaizdaus MSĮ antikonstitucingumo akivaizdoje LR Seimo narys V.P. Andriukaitis iniciavo parlamente balsavimą, kad įstatymo vertinimas keliautų į LR KT pagreitinta tvarka. Deja, valdančioji dauguma sąmoningai nepanoro laikytis valdžių atskyrimo principo ir išsklaidyti abejones dėl teisės akto konstitucingumo. Teisingumo atstatymas užtruko iki 2012 metų, kuomet KT klausimą išnagrinėjo rutinine tvarka.

Akivaizdu, jog MSĮ priėmimo 2009 m. atveju LR Konstitucija buvo laužoma sąmoningai, tyčia, o ne dėl nežinojimo ar teisėkūros patirties stokos.

Antikonstitucinis MSĮ jokių aukštojo mokslo problemų neišsprendė, o jas tik pagilino. Seimo paskirtas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius ( LRAEPK) savo oficialiose išvadose konstatavo faktą, kad „iš 13 universitetų aštuoni, padarė ir daro teisinius pažeidimus, rinkdami savo institucijose aukščiausius valdymo organus-senatus ir tarybas”.

Valstybinių aukštųjų mokyklų tinklas netvarkomas, kokių nors LR Seimo patvirtintų gairių šiuo klausimu nėra. Jau 2016 m, rudenį, tikėtina, prasidės valstybinių aukštųjų mokyklų bankrotai, masinis mokslininkų atleidimas, kaip to neslėpdami ir siekė liberalai. Centrinė valdžia, kuri yra valstybinių aukštųjų mokyklų steigėjas ir šeimininkas, privalo sutvarkyti tinklą pagal visuomenės poreikius ir fiskalines galimybes, o ne dusinti ir bankrotinti universitetus.

Jau baigia praeiti dvi LR Seimo kadencijos, tačiau MSĮ prieštaravimai LR Konstitucijai neištaisomi. Iki šiol iki galo neįvykdyti ir LR KT nutarimai šiuo klausimu.

Prie nusikalstamo vilkinimo sąmoningai prisideda įtakingi Seimo komiteto nariai – G. Steponavičius ir V. Stundys. Jie vėl viešai bruka į taisomą MSĮ tokias teisines normas, kurios akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijai ir KT nutarimams. Jie siekia antikonstitucinę aukštojo mokslo santvarką permesti į trečią Seimo kadenciją. Galimai vėl tikisi po 2016 m. Seimo rinkimų formuoti valdančiąją daugumą ir antikonstitucinį Lietuvos aukštojo mokslo būvį užšaldyti dešimtmečiams. Tokia galimai nusikalstama veikla turi būti sustabdyta.

Piliečiai, rinkėjai ir profsąjungos negali realizuoti apkaltos Konstituciją trypiantiems LR Seimo nariams. Visgi pilietinės-demokratinės jėgos gali siekti, kad toks klausimas būtų įtrauktas į viešą šalies politinę darbotvarkę, kad apie jį transliuotų medijos.

Pilietiškai nusiteikę mokslininkai šiuo metu jau rengia peticiją LR Seimui. Peticijos esmė – už sąmoningą LR Konstitucijos laužymą, už delsimą, vengimą nedelsiant įgyvendinti KT nutarimus aukštiesiems valdininkams ir renkamiems politikams turi būti numatyta asmeninė atsakomybė, konkrečios sankcijos ir pasekmės karjerai. Pasinaudojant peticijų įstatymu, bus siekiama keisti LR baudžiamojo kodekso, Administracinių pažeidimo kodekso, Valstybės tarnybos ir Seimo statuto konkrečias nuostatas.

Šiuo metu svarstoma galimybė rengti vienarūšius masinius ieškinius prieš LR Vyriausybę ir konkrečius pareigūnus bei politikus ir reikalauti moralinės žalos atlyginimo.

Už tai, kad mokslininkams teko 8 metus dirbti sektoriuje, kuriame paties Seimo buvo išmontuotas LR Konstitucijos veikimas ir per dvi kadencijas pažeidimai neištaisyti.

Ar G. Steponavičius ir V. Stundys yra pasiryžę, kaip tatai jau tenka daryti eksministrui R. Palaičiui, apmokėti priteistą žalą iš asmeninių lėšų?

Šiuo metu yra svarstoma galimybė sudaryti ir viešinti parlamentarų, 2009 m. balsavusių už antikonstitucinį MSĮ, sąrašą.

Gerbiamas G. Steponavičiau, gerbiamas V. Stundy, nesvajokite apie LR ŠMM ministro postą, sustokite. Prie Jūsų partijų būstinių ir prie LR Seimo prasidės piketai, išdygs badaujančių mokslininkų palapinės…

Gerbiami LR Seimo nariai, sustabdykite LR konstitucinės santvarkos griovimą aukštojo mokslo sektoriuje. Prisiminkite priesaiką ir demokratines vertybes. Atlikite savo pareigą. Mes norėtume pasitikėti savo rinktais Seimo nariais.

Asta Marytė Lapinskienė

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!