Pedofilo asmenybė: kriminologinė analizė

34
1
- Reklama -

Vyras ir mergaitė. sxc.hu nuotr.

Kam klausimas „Ko Nori Mergaitė“ sukelia šypseną, rekomenduoju paskaityti antrąją pastraipą – ištrauką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties. Vietoje žodžio „subjektas“ mintyse ištarkite savo žmonos, savo dukters ar savo sesers vardą. Jeigu retorinė teorema vis tiek skambės juokingai, negaiškite brangaus laiko ir dešinėje ekrano pusėje, viršuje, spustelėkite simbolį, kurio nėra lietuviškame raidyne.

“Teisėjų kolegija […] nustatė: X nuteistas už tai, kad […] su Z, […] siekdami patenkinti savo lytinę aistrą su subjektu, nukentėjusiajai priešinantis, panaudoję fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad Z sugriebė subjektą iš už nugaros ir panešė į laukus, kur pargriovė, sudavė kumščiu apie dešimt smūgių jai į veidą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir laikė subjektą už pečių, rankomis prispaudęs prie žemės. Jis kartu su X užmetė nukentėjusiosios striukę jai ant veido […]. Z numovė nukentėjusiajai kelnes ir suplėšė kelnaites, o X pasikėsino įvesti lytinį organą subjektui į makštį ir atlikti lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė […], nes buvo girtas. […] Z, panaudodamas fizinį smurtą, prispaudęs subjektą savo kūno svoriu ir rankomis laikydamas jos rankas, atliko su ja lytinį aktą ir taip ją išžagino“ [6, p. 5].

O Tu, mielas skaitytojau, vertink šį straipsnį itin atsargiai, nes, anot Respublikos dienraščių lyderio ar “pagrindinio naujienų portalo”, pedofilijos Kaune nebuvo. Vadinasi, kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys vaikų prievartautojus, klysta daugiau, nei pusę šimto metų.

Lašelis liūdnosios statistikos

Dažniausi pedofilai – vyrai, nors pasitaiko ir moterų, turinčių seksualinių nukrypimų. Moterų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis ir paplitimas retesni ir kitokie, nei vyrų. [7, p. 5; 2, p. 4]. Anot JAV federalinių duomenų, dailiosios lyties nusikaltimai prieš vaikus sudaro 6 proc. [5, p. 458]. Kolumbijos universiteto psichologė Nora Harlow ir psichiatrijos profesorius Gene G. Abel knygoje “Sustabdykime vaikų prievartavimą” rašo: “Išstudijavome 16 109 suaugusiuosius iš 41 valstijos. Kiekvienas atvejis vienaip ar kitaip susijęs su “seksualinių ribų peržengimu”. Iš keliolikos tūkstančių tiriamųjų 4 007 asmenys pripažino (amžius – 18–95 m.) seksualiai išnaudoję vieną ar kelis vaikus per savo gyvenimą [1, p. 1].

Tyrėjai padarė ir daugiau nelinksmų išvadų: 90 % pedofilų pažinojo savo aukas; 40 % skriaudikų – iš šeimos/draugų/pažįstamų tarpo; 47 % prievartautojų patys patyrė lytinę prievartą vaikystėje [ten pat, p. 2; 2, p. 6].

Remiantis JAV statistikos departamentu, 2009 metais Šiaurės Amerikoje tėvų nepriežiūros ir smurto prieš vaikus aukomis tapo 762 940 asmenų. Iš jų seksualinę prievartą patyrė 67 032 vaikai [8, p. 215]. Australijoje 1979 metais nusižudė Clarancas Osbournas (Clarance Osbourne), slėpęs asmeninę 20 000 vaikų ir paauglių seksualinio išnaudojimo kolekciją [10, p. 13].

Pedofilo asmenybės bruožai

Dr. Estela V. Welldon, organizacijos “Gyvenimas: tarptautinė teismo psichotetrapijos asociacija” įkūrėja ir prezidentė, teigia, kad pedofilija nėra vien lytinis iškrypimas, tai – išskirtinė psichopatologijos forma, itin sudėtinga ir komplikuota [11, p. 6].

Straipsnyje “Specifinės pedofilijos savybės kitų vyrų ir moterų lytinių išprypimų atžvilgiu” mokslininkė rašo: “Vaikų prievartautojai neretai būna sukūrę šeimas ir gali daugybę metų išlaikyti stabilius, normalius santykius”.

Šiuo metu nėra nusistovėjusios tipologijos, kuria remiantis, būtų galima apibūdinti pedolijos nusikaltimų vykdytojus [7, p. 6]. Vakarų Anglijos Bristolio universiteto tyrinėtojai tai aiškina vienu paprastu faktu: vaikų seksualinis išnaudojimas yra nevienalytė veika, todėl sunku sukurti vienintelį, visiems tinkantį, modelį [7, p. 6]. Remiantis Šiaurės Amerikoje 2001 metais atliktu tyrimu, 2 429 pedofilai pripažino, kad išskirtinai berniukams trauką juto 7% tiriamųjų [5, p. 459].

Į pedofiliją linkusieji (JAV, Kanados, Anglijos tyrimų duomenimis) kilę iš vidutinio gyventojų sluoksnio, augę asocialioje aplinkoje, sukūrę šeimas. Kita vertus, nemažai pedofilų – išsilavinę asmenys (38%), valstybės tarnautojai (34%), privataus sektoriaus darbuotojai (14%), bedarbiai (12%) [7, p. 8; 5, p. 461].

Kai kurie autoriai teigia, kad vyrai pedofilai yra žemesnio intelekto, o kiti tvirtina, kad tai – itin protingi piliečiai [7, p. 9]. Vadinasi, pedofilija – ne vien darbininkų klasės problema: pabrėžtina, kad vidutinio gyventojų sluoksnio atstovai turi didesnę tikimybę išlipti sausi iš balos.

Pedofilai gali būti kentėję nuo neurologinių susirgimų, turėti genetinių sutrikimų, užfiksuota stipri koreliacija su galvos traumomis ir vėliau įvykdytais nusikaltimais.

Kiti mano, kad polinkį į pefolifiją gali sukelti biologinės priežastys, hormonų pokyčiai ir neurotransmiterių deformacijos. Pedofilai dažniau pasitaiko kairiarankiai. Minessotos valstijoje (JAV) vykdytoje studijoje 186 tiriamieji pademonstravo stipresnius polinkus šiose skalėse: asmenybės susidvejinimo, psichopatinių iškrypimų, maskulinizmo-feminizmo, paranojos ir šizofrenijos. [5, p. 462].

Galima spėti, jog pedofilai socialiai yra labiau vieniši ir mažiau emociškai stabilūs.

„Tarptautiniame terapijos su teistais asmenimis ir lyginamosios kriminologijos žurnale“ (Nr. 45, p. 45-36) išvardintos tokios pedofilų asmenybės variacijos: narcizas, išnaudotojas, „tylusis sadistas“, sadistas ir agresyvusis mazochistas [7, p. 8].

Esama tokių, kurie teigia nustatę tris konkrečius pedofilų asmenybės tipus: monogaminiai, regresyvieji ir agresvyvieji. Pirmieji jaučia seksualinį potraukį tik vaikams, polinkiai į pedofiliją susiformuoja paauglystėje, prastai bendrauja su kitais asmenimis, todėl vengia suaugusiųjų, dažniau renkasi vaikų/paauglių kompanijas, nesuvokia amžiaus ir sekso santykio svarbos, jų aukomis dažniausiai tampa berniukai. Regresyvieji sukuria šeimas, gyvena normalų lytinį gyvenimą, jaučia trauką suaugusiems asmenims. Polinkis į pedofiliją atsiranda vėlesniais metais, dažniausiai renkasi mergaites. Šie asmenys nekontroliuoja impulsų, prievartos akto metu vartoja alkoholį. Agresyviojo tipo asmenys linkę į sadizmą, nevengia smurto seksualinės sueities metu, vaikų seksualinis išnaudojimas patenkina galios ir kontrolės troškimą [7, p. 7].

Psichiatrė dr. Estela V. Welldon išskiria vien pedofilams būdingus bruožus [11, p. 10]: veiksmuose reta vaginalinė sueitis; polinkis atsiranda ankstyvame amžiuje; sunku gydyti ir pataisyti; jokio objektyvaus emocinio-fizinio prisirišimo prie vaiko; troškimas kenkti kitiems, kartais pačiam/-iai to nesuvokiant; veikla tęsiasi ilgą laiką/visą gyvenimą; veiksmai nesusiję/mažai susiję su esamais stresoriais; empatijos stoka aukų atžvilgiu; smurtą itin sunku prognozuoti. Glasgowo (Anglija) Kaledonijos universiteto mokslo leidinyje “Seksualinė prievarta: tyrimai ir gydymas” randami tie patys požymiai [3, p. 226].

Kanados Montrealio universiteto kriminologijos profesorius Pierre Tremblay teigia, kad dauguma pedofilų nėra linkę į fizinį smurtą [9, p. 6; 7, p. 18-19]. Praktikuojamas vaiko lietimas, masturbacija šalia vaiko arba fetišizmas. Nemažai tyrinėtų Amerikos pedofilų pripažįsta, kad fantazija lemia labai daug, kadangi fantazuojant pakanka stebėti vaikus gatvėje ar žiūrėti į paprastas, nesmurtines vaikų nuotraukas [7, p. 13-15].

Baltimorės (JAV) Džono Hopkinso ligoninės psichiatrai teigia, jog iš 168 tyrinėtų pedofilų 44 % buvo vyresnio amžiaus – 40-70 m. [5, p. 458]. Anot Kaledonijos universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų, 200 tirtų pedofilų vidutinis amžius buvo 42 metai [3, p. 224]. Tiek Amerikoje, tiek Anglijoje tirtųjų kriminologinės charakteristikos išduoda, kad pastarieji (atitinkamai pagal dažnį) mėgavosi šiomis lytinės prievartos formomis: ekshibicionizmu, vaiko nurengimu, vojerizmu, onanizmu šalia vaiko. Kiti fizinio kontakto metodai apima vaiko genitalijų trynimą, vaiko glostymą, oralinį seksą, varpos kišimą į burną, išžaginimą analiniu/vaginaliniu būdu [ten pat]. Švelnesnės prievartos būdai gali būti žaidimas kortomis, pinigų, dovanų dalijimas, „draugystė“ ir kt. [2, p. 8].

Didžiojoje Britanijoje buvo apklausti 77 už pedofilijos nusikaltimus teisti asmenis [12, p. 9-10]. Tyrime “Vaikų mylėtojai: pedofilų studija visuomenėje” nustatytos vaikų savybės, kurios traukia prievartautojus. Pastabėlė: apklausa vykdyta Anglijoje 1978 metais. Geriausia Lietuvos Mama šį pasaulį išvydo 1986-aisiais…

Fizinės savybės: patrauklumas-12, švelni oda-11, akys ir lieknas kūno sudėjimas po 5 ats., veidas-3, fizinė išvaizda-3, užpakalis/lytiniai organai-3, žemas ūgis-2.

Asmeninės savybės: nekaltumas-17, atvirumas-7, domėjimasis pasauliu-7, spontaniškumas-6, gyvumas/entuziazmas-5, nuoširdumas, drąsa, šiltumas – po 5 ats.,, draugiškumas kompanijoje-5, draugiškumas-4, linksmumas-4, humoro jausmas/kita-3.

Minėti 77 vaikų skriaudėjai atskleidė savo tėvų poziciją lytinių santykių atžvilgiu [12, p. 18-19]: niekada nekalbėdavo/itin retai-44, Viktorijos laikų mąstymas/pernelyg drovūs/griežti/tabu – 26, religinio pagrindo-9, kitaip neigiama-5, liberali/tolerantiška-6.

Abejotina, ar kiekvienas asmuo, auklėtas senamadiškai (?), rizikuoja tapti vaikų prievartautoju. Tiesa, kad nemažai ir iš vadinamųjų „gerų šeimų“ kilusių asmenų įvykdo žiaurių nusikaltimų prieš asmens lytinio apsisprendimo laisvę.

Koks viršuje išvardintųjų požiūris į save? Teigiami jausmai-27, sutrikę-21, nusivylę-13, suglumę-11, liūdni/depresuoti ir pripažįstantys kaltę – po 5 ats., jaučiantys gėdą-4, pikti ant visuomenės-3 [12, p. 29].

Deakin universiteto (Australija) leidinyje “Teisės apžvalga” (Vol. 11, No. 1) rašoma: “Vienas psichologas pripažino, jog “dažniausia išnaudojimo forma yra įgauti asmeninį aukos pasitikėjimą ir, jeigu įmanoma, vaiko tėvų ar globėjų” [2, p. 7].

Australijos parlamento specialios komisijos pranešime minimas Alisterio Johno Carollo atvejis: per 28 metų laikotarpį iškrypėlis nuskriaudė nuo 100 iki 200 vaikų (mažiausiajam – 3 metai). Apie patirtą lytinę prievartą pranešė vos 5 aukos [ten pat, p. 9].

Nustatyta ne viena priežastis, kodėl vaikai tyli: 1) niekas aukomis nepatikės, 2) baimė vėl patirti skriaudą, 3) aukos per jaunos, kad pačios galėtų papasakoti/apsiginti, 4) prievartautojo grasinimai, 5) kitos priežastys [2, p. 9; 4, p. 19-26]

Pabaigai – kelios rinktinės citatos iš tyrimo “Vaikų mylėtojai: pedofilų studija visuomenėje” [12, p. 14, 20, 11]: […] “Seksas su moterimi (ar su vyru) man tėra mechaninis veiksmas […] Nejaučiu jokio malonumo, liesdamas suaugusiojo kūną, ir negaliu suprasti, kaip kitas, mane liesdamas, gali jausti kažką panašaus”; “būdamas devynerių du metus svečiavausi “vaikų kaime” Šveicarijoje. “Namo šeimininkas” (britas) pasikveitė mane į savo kambarį, abudu išrengė, siūlydamas masturbuoti mane ir save. Nesuvokdamas, kas yra seksas, aš nesupratau, ko jis nori, todėl jis mane išprašė laukan”.

Į klausimą: “Kokios vaikų savybės jus traukia”? vienas tiriamųjų atsakė: “Jų smulkumas, švelni oda, plaukų nebuvimas, meilus būdas, naivumas, plikumas ir milijonai kitų dalykų”.

Tikrai, kad pedofilijos Kaune nebuvo.

Andrius Dzidolikas

Šaltiniai

1. Abel G. G., Nora Harlow. Stop Child Molestation. Xlibris, 2001;

2. Draganich S., Williams C. R. Admissibility of Propensity Evidence in Paedophilia Cases // Deakin Law Review Vol 11 No 1;

3. Egan V. et all. Sexual Offenders Against Children: The Influence of Personality and Obsessionality on Cognitive Distortions // Sexual Abuse: A Journal of Research and Treatment, Vol. 17, No. 3, July 2005, Glasgow Caledonian University;

4. Gajauskaitė R. Kedžio kelias: publicistika ir kriminologija. Kaunas: 2011;

5. Hall C. W. R. et all. A Profile of Pedophilia: Definition, Characteristics of Offenders, Recidivism, Treatment Outcomes, and Forensic Issues. Special Article. Mayo Clinics Proceedings, 2007, 82 (4);

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuasmeninta nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2006, Vilnius, 2006 m. kovo 21 d.;

7. McCartan, K. Current Understandings of Paedophilia and the Resulting Crisis in Modern Society. In: Caroll J. and Alena M. Psychological Sexual Dysfunctions. New York: Nova Biomedical, 2008;

8. Table 342. Child Abuse and Neglect Victims by Selected Characteristics: 2000 to 2009 // U.S. Census Bureau, Statistical Abstract of the United States: 2012;

9. Tremblay P. Social Interactions Among Paedophiles. School of Criminology, University of Montreal, Canada, 2001;

10. The Sydney Morning Herald, Friday, February 21, 1986;

11. Weldon V. E. Specific Characteristics of Paedophilia Amongst other Male and Female Perversions;

12. Wilson D. G. and Cox N. D. The Child-Lovers: A Study of Paedophiles in Society. London: Peter Owen Publishers, 1983.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą