- Reklama -

Prašoma išsiaiškinti, ar sulaikydama teisinę neliečiamybę turintį Seimo narį P.Gražulį, policija nepažeidė Konstitucijos. KK nuotr.

LR SEIMUI

LR GENERALINEI PROKURATŪRAI

DĖL POLICIJOS 2013 07 27 VEIKSMŲ ATITIKIMO LR KONSTITUCIJOS 62 STRAIPSNIUI, GRUBIAI SUIMANT LR SEIMO NARĮ PETRĄ GRAŽULĮ

2013 07 28

KAUNAS

Prašau ypatingos skubos tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą dėl policijos veiksmų ir jų atitikimo LR Konstitucijos 62 straipsniui, homoseksualistų eitynių 2013 07 27 metu Vilniuje, Gedimino prospekte grubiai, visos Lietuvos ir pasaulio akivaizdoje, suimant ir suvaržant LR Seimo nario Petrą Gražulio laisvę.

LR Seimo nario P. Gražulio, kurio neliečiamybę užtikrina LR Konstitucijos 62 straipsnis, suėmimą, paguldant jį ant Gedimino prospekto šaligatvio veidu žemyn, užlaužiant už nugaros abi rankas, uždedant antrankius ir nešant į policijos automobilį, tiesiogiai transliavo Delfi.lt portalas, šią grubią ir nežmonišką savo žiaurumu ir panieka žmogiškumui sceną matė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žiūrovai.

LR Konstitucijos 62 straipsnis užtikrina, kad:

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

Sprendžiant iš Delfi.lt tiesioginės transliacijos, LR Seimo narys P. Gražulis policijos pareigūnų buvo suimtas ir jo laisvė galimai buvo suvaržyta savavališkai, be LR Seimo sutikimo, nes į visus grubiai parblokšto P. Gražulio klausimus policijos pareigūnams, kokiu pagrindu jis suimtas, policininkai LR Seimo nariui P. Gražuliui jokio LR Seimo sutikimo jį suimti nenurodė, jokio dokumento neparodė ir jo turinio jam neperskaitė.

Šį precedento neturintį atvejį, kai visos tautos ir pasaulio akivaizdoje, nepaskelbiant jokio oficialaus dokumento, leidžiančio policijos pareigūnams panaudoti kraštutines priemones prieš parlamentinę neliečiamybę turintį tautos išrinktą jos atstovą, kai grubiai suvaržoma LR Seimo nario P. Gražulio laisvė, uždedant jam antrankius ir nešant į policijos automobilį, būtina kuo skubiausiai ištirti ir kuo griežčiausiais nubausti grubiai savivaliavusius policijos pareigūnus bei šitokią teisę jiems galimai suteikusius jų vadovus.

Būtina taip pat ištirti, ar 2013 07 27 homoseksualistų eitynių metu Vilniuje nebuvo įvesta nepaprastoji padėtis, pagal LR Nepaprastosios padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalį galimai leidusi policijai imtis šių grubių kraštutinių veiksmų prieš parlamentinę neliečiamybę turintį tautos išrinktą jos atstovą, išsiaiškinant, kas šią galimai nepaprastąją padėtį, kokiu sprendimu įvedė ir kokios buvo to galimo įvedimo priežastys:

1. Nepaprastoji padėtis – ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir šiame Įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.

Jei pasirodys, kad nepaprastoji padėtis, kai visos tautos ir pasaulio akivaizdoje grubiai buvo paniekintos LR Konstitucijos 62 straipsniu užtikrintos parlamentinę neliečiamybę turinčio tautos išrinko asmens – LR Seimo nario P. Gražulio teisės, buvo įvesta savavališkai, prašau kuo griežčiausiai nubausti už šios padėties įvedimą atsakingus asmenis, nes:

6 straipsnis. Sprendimo įvesti nepaprastąją padėtį priėmimas

1. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima:

1) Seimo sesijos metu – Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą;

2) tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą. Seimo panaikintas Respublikos Prezidento sprendimas netenka galios.

2. Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, sumažindamas ar padidindamas:

1) teritoriją, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis;

2) nepaprastosios padėties trukmę;

3) nustatytų konstitucinių teisių ir laisvių apribojimus bei nepaprastųjų priemonių, kurios gali būti taikomos, mastą.

Jei pasirodys, kad sprendimas dėl nepaprastosios padėties 2013 07 27 homoseksualistų eitynių metu visgi buvo priimtas šio įstatymo numatyta tvarka, prašau ypatingos skubos tvarka ištirti, ar sprendimo priėmimui buvo pakankamas LR Nepaprastosios padėties įstatymo 3 straipsnyje numatytas pagrindas:

3 straipsnis. Nepaprastosios padėties įvedimo pagrindas

1. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame Įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių.

2. Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta, kai Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla grėsmė, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, dėl kitose valstybėse atsiradusios ekstremalios situacijos.

Taip pat prašau ištirti, ar policijos veiksmai, agresyviai gąsdinant homoseksualistų eitynes stebinčius žiūrovus, kai šie tik pradėdavo skanduoti Atgimimo metų šūkį „Lietuva bus laisva“, – jojant su žirgais į žiūrovų eiles, bandant žirgų kanopomis trypti homoseksualistų eitynes ir jų mitingą iš tolo stebinčius žiūrovus, juos ne tik grubiai stumdant, bet ir suiminėjant – atitinka LR Policijos veiklos 24 įstatymo straipsnį:

1. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą;

4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu;

5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę.

Masinių riaušių, policijos pareigūnų užpuolimo, kėsinimosi į policijos kontroliuojamus ar saugomus objektus, transporto priemones ir kitokių šio įstatymo 24 straipsniu numatytų prievartos veiksmų panaudojimo galimybės, – kaip buvo matyti iš Delfi.lt tiesioginės transliacijos, – galimai nebuvo, todėl prašau ypatingos skubos tvarka ištirti policijos pareigūnų veiksmų atitikimą LR Policijos veiklos įstatymo 24 straipsniui, ir jei bus nustatyti šio straipsnio pažeidimai, griežtai nubausti šį straipsnį pažeidusius pareigūnus.

Pagarbiai,  Prof. Romualdas Apanavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!