Seimo nariai įveda cenzūrą ir uždega žalią šviesą teisėjų ir spec.tarnybų piktnaudžiavimui

28
1
- Reklama -

Prisidengę Garliavos istorija, Seimo nariai R.Šalaševičiūtė ir J.Sabatauskas pateikė BK pataisas, pagal kurias žurnalistams, paviešinusiems medžiagą iš uždarų teismo posėdžių, grės baudžiamoji atsakomybė - netgi įkalinimas. KK nuotr.

Kadangi Seimas po svarstymo pritarė socialdemokratų J.Sabatausko ir R.Šalaševičiūtės pateiktai Baudžiamojo kodekso pataisai – „sodinti“ tuos žurnalistus, kurie paviešins medžiagą iš uždaro teismo posėdžio, tad, kol įstatymo pataisa dar neįsigaliojo, skubame paskelbti informaciją, už kurios paviešinimą netrukus grės baudžiamoji atsakomybė.

Kaip žinia, atliekant žurnalistinį tyrimą Medininkų byloje, paaiškėjo skandalingi faktai: Kriminalinės policijos biuras prie Policijos departamento, prisidengęs KPB darbuotojo L.Karčiausko pasirašyta pažyma, tiesiog kategoriškai neleido teismui apklausti vieno „anoniminio liudytojo“, kas leido susidaryti pagrįstai nuomonei, jog liudytojas – fiktyvus.

Lygiai tokią pačią nuomonę buvo galima susidaryti ir apie antrą „anoniminį liudytoją“, kurio apklausa vyko nežinia kur – mat teisėjai išėjo iš teismo posėdžių salės, o sugrįžę tik pareiškė, kad „anoniminis liudytojas apklaustas“, ir perskaitė jo „parodymus“.

Tuo tarpu K.Nikulino gynėjams buvo neleista dalyvauti „anoniminio liudytojo“ apklausoje motyvuojant Kriminalinės policijos biuro darbuotojo pažyma neva nėra techninių galimybių apklausti slaptą liudytoją, sudarant akustines vaizdo ir garso kliūtis.

Tačiau tiek Nacionalinės teismų administracijos, tiek Vilniaus apygardos teismo atsakymai „Karštam komentarui“ parodė, kad Kriminalinės policijos biuro pažyma – melaginga: Vilniaus apygardos teisme yra techninės galimybės apklausti „anoniminį liudytoją“, sudarant akustines vaizdo ir garso kliūtis.

Dar daugiau, „Karštam komentarui“ tapo žinomas konkretus atvejis, kuomet, panaudojus vaizdo ir garso kliūtis, Vilniaus apygardos teisme airio Maiklo Kembelo byloje buvo apklaustas „anoniminis liudytojas“.

Būtent apklausiant „anoniminį liudytoją“, Maiklo Kembelo gynėjai pamatė, kad, be teisėjų ir „anoniminio liudytojo“, patalpoje yra pašalinis asmuo – sufleris, kuris pasakydavo „anoniminiam liudytojui“, ką atsakyti. Ir kai advokatai, pamatę suflerį, paklausė teisėjų: „O kas čia? Ką šitas žmogus čia daro? Kodėl jis pasakinėja, ką liudytojas turi atsakyti?“, „anoniminio liudytojo“ apklausa buvo nutraukta.  Advokatai paprašė teismo tokius anoniminio liudytojo, t.y. “kolektyvinius” parodymus pripažinti negaliojančiais. Kadangi bylos pagrindas buvo „anoniminio liudytojo“ parodymai, tai po šitokių „pasufleruotų parodymų“ Maiklas Kembelas buvo išteisintas.

Šis pavyzdys puikiai parodo, kaip Vilniaus apygardos teisme, apklausiant anoniminį liudytoją, buvo pažeisti įstatymai ir teisėjai pataikavo spec.tarnyboms – apklausiant anoniminį liudytoją, teisėjai šalia jo leido nuošaliai – taip, kad advokatai nepamatytų, atsisėsti sufleriui iš spec.tarnybų, kuris pasakinėdavo, ką tas anoniminis liudytojas turi atsakyti. Ir tas sufleris būtų sėkmingai sėdėjęs visos apklausos metu – su teisėjų (!) leidimu, jeigu, advokatams „užspaudus“ anoniminį liudytoją klausimais, sufleris, kuris jau nespėjo pasakinėti atsakymų, nebūtų išlindęs į advokatų matymo lauką.

Po to, kai įsigalios Seimo narių J.Sabatausko ir R.Šalaševičiūtės pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, teisėjai ir spec. tarnybos galės piktnaudžiauti uždarais teismo posėdžiais ir tariamai „anoniminiais liudytojais“ bei jų “kolektyviniais parodymais”, kadangi už medžiagos, nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, paviešinimą grės baudžiamoji atsakomybė.

- Reklama -

Komentarai išjungti.