Šilumos kaina: kaip skaičiuojama, taip ir turime

3
7
- Reklama -
Dr. Juozas Kudarauskas
Dr. Juozas Kudarauskas

 

Dr. Juozas Kudarauskas

Kiekvieną šildymo sezoną keliamas šilumos kainų klausimas paskutinį kartą buvo pritildytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pareiškimu, kad žmonės moka už šilumą tiek, kiek šiluma kainuoja.
Šildymo sezonui įpusėjus vartotojams optimizmo suteikia artėjantys mokėjimų už šilumą pokyčiai į mažėjimo pusę, atsiranda pavasarinių rūpesčių ir pasisakymai nutyla iki kitos žiemos. Tačiau net ir matant šildymo sezono pabaigą nederėtų atidėti klausimo iki kitų šaltųjų mėnesių, juo labiau komisijai atlikus ir paviešinus nemažai šilumos kainų perskaičiavimų.
Iš pirmo žvilgsnio žiūrint susidaro įspūdis, kad šilumos kainodaroje ir komisijos darbe viskas sureguliuota gerai: veikla viešinama, vyksta specialistų rotacija, kad neatsirastų nepageidaujamų ryšių su šilumos gamintojais, patikrinimo metu atrasti”Vilniaus energijos” 24 milijonai eurų, specialistų išvykos į provinciją palieka gerą įspūdį. Tačiau šaukštelis deguto gadina statinę medaus.
Pasinaudodami komisijos tinklalapio posėdžių lange (parodytas paveikslėlyje) viešai skelbiama informacija panagrinėkime kaip komisijoje skaičiuojamos nepadengtos kuro sąnaudos (pajamų ir sąnaudų kuro ir pirktos šilumos įsigijimui neatitikimas).

Lentele1

Ne visi šilumos tiekėjai stengiasi kuo greičiau atgauti nepadengtas sąnaudas arba gražinti pajamų perteklių šilumos vartotojams. Šilumos tiekėjai kuro sąnaudų neatitikimo ataskaitas pateikė už laikotarpius nuo keleto mėnesių iki daugiau nei už tris metus. Esant pajamų pertekliui delsimą galima paaiškinti siekiu panaudoti lėšas ūkio reikmėms, priešingu atveju galima manyti turint kažkokius kitus išskaičiavimus. Komisija ataskaitinio laikotarpio ribojimų šioms ataskaitoms netaiko.
Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.9 straipsnis numato faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti ribojimą šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra, lyginamosiomis kuro sąnaudomis, šilumos nuostolių apimtimi, taip pat kuro ir pirktos šilumos kainomis.
Neaptikome nė vieno atvejo, kad komisijos specialistai vertintų kuro kiekius, sunaudotus šilumai gaminti, tame tarpe ir atskirais mėnesiais, todėl apie ribojimą lyginamosiomis kuro sąnaudomis tik gražiai parašyta. Be to lieka nepastebėtos galimos klaidos ar galimi sąmoningi kuro kiekių perkėlimai dėl kainų skirtumų. Komisijos specialistų patikrą praėjusiose šilumos tiekėjų pažymose yra duomenų apie ypač žemas kuro sąnaudas atskirais mėnesiais (72 kgne/MWh), kurių neįmanoma pasiekti, tuo tarpu kitais mėnesiais kuro sąnaudos ženkliai padidintos.
Taip pat nevertinama ar šilumos gamybos įrengimai, naudojami taip, kad būtų pasiektos mažiausios kuro sąnaudos. Šilumos tiekėjas gali užsisakyti per didelį kiekį brangesnio kuro ir sunaudoti jį, nepilnai apkraudamas pigesnį kurą naudojančius įrengimus. Komisijoje į tai nepakankamai skiriama dėmesio. Tokių pavyzdžių galima rasti nesunkiai. Pateikiu vieną.
Lentelėje matome 2017.01.19 komisijos posėdžiui pateikto klausimo pažymos Nr. O5-13 priedo “UAB “Litesko” filialo “Druskininkų šiluma” sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų ataskaita” fragmentą (lentelės pavadinime – komisijos redakcija).

Lentele2

Šilumos gamyba filiale 2014 m. gruodžio ir 2015 m. sausio mėnesiais skyrėsi 0,06 proc., o sunaudotas gamtinių dujų kiekis – daugiau kaip 25 proc. Priėmus už pagrindą sausio mėnesio per parą suvartoto biokuro kiekį suskaičiuojama, kad per keturis kitus lentelės fragmente matomus mėnesius šilumos tiekėjas turėjo galimybę pakeisti biokuru apie 1100 tūkst. m³ gamtinių dujų ir sumažinti faktines kuro sąnaudas 470 tūkst.eurų.
Kaip universalų faktinių kuro sąnaudų ribojimo metodą, nuo laikų kai šilumos kaina buvo perskaičiuojama ne dažniau kaip kartą per metus, komisijos specialistai naudoja kuro sąnaudų perskaičiavimą pagal bazinę kuro struktūrą. Faktiškai suvartoto kuro kiekiai kiekvieną mėnesį perskaičiuojami į bazinę kuro struktūrą, taikant bazines kuro rūšių proporcijas. Manoma, kad ši procedūra taikytina ir tais atvejais, kai šilumos kainos perskaičiuojamos kas mėnesį.Tačiau šio veiksmo pasekmės dažniausiai yra skaudžios šilumos vartotojams. Palyginę kuro kiekius lentelės stulpelyje “iš viso”, matome, kad atliktu perskaičiavimu gamtinių dujų kiekis padidintas, o biokuro atvirkščiai – sumažintas.
Panašios perskaičiavimo pasekmės matomos ir kitose įmonėse. Lyg ir pritariama didesniam brangaus kuro naudojimui. Neabejotinai darytina išvada, kad bazinės kuro kiekių pagal rūšis proporcijos netinka nagrinėjamam ataskaitiniam laikotarpiui.
Po kuro struktūros perskaičiavimo keičiasi ir kuro sąnaudos. Štai keletas pavyzdžių, paimtų iš komisijos specialistų parengtų pažymų ( UAB “Vilniaus energija” – 2016.10.14 posėdžio pažymos Nr.O5-248 priedas, “Marijampolės šiluma” – 2016.10.06 posėdžio pažymos Nr. O5-233 priedas, “Utenos šilumos tinklai”- 2016.11.17 posėdžio pažymos Nr. O5-293 priedas, “Radviliškio šiluma” – 2016.11.28 posėdžio pažymos Nr.O5-311 priedas):

Lentele3

Kas vyksta šias perskaičiuotas sąnaudas naudojant tolimesniuose skaičiavimuose? Jeigu faktinės sąnaudos kuro įsigijimui buvo lygios gautoms pajamoms, tai po perskaičiavimo gaunamas pajamų trūkumas. Jeigu pajamų kuro įsigijimui gauta daugiau, tai jos dėl perskaičiavimo sumažinamos. Akivaizdi dar viena dovanėlė šilumos tiekėjams.
Šilumos tiekėjų faktinės lyginamosios kuro sąnaudos šilumos vienetui pagaminti mažesnės nei numatytos baziniuose skaičiavimuose. Tai reiškia, kad šilumos gamybai faktiškai sunaudoti mažesni kuro kiekiai, lyginant su įskaičiuotais į šilumos kainas. Jeigu tai vadinama sutaupymais, tai per 2015 m. kuro sutaupė: “Vilniaus energija”- 2552 , “Utenos šilumos tinklai” – 529, “Druskininkų šiluma” – 472 tne kuro ir taip toliau.
Jeigu Lietuvos šilumos tiekėjai turėtų kažkokių išradimų ar žinių, dėl kurių naudojimo galimi tokie sutaupymai, į Lietuvą plūstų kitų šalių atstovai šių žinių išgauti. Jie atvažiuotų ir dėl mažesnių kiekių. Kai įrodymų nėra, šių “sutaupymų” atsiradimas liudija, kad šilumos gamintojams sekasi prastumti komisijoje sau palankius bazinius kuro sąnaudų rodiklius. Turimais duomenimis labiausiai sėkmė lydėjo UAB “Litesko” filialą “Alytaus energija”, kuriam lyginamosios kuro sąnaudos kainų skaičiavimui komisijos vienašališku 2011 m.birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-141 nustatytos 92,2 kgne/MWh, o faktinės kuro sąnaudos 2013 m. birželio – 2015 m. kovo mėnesiais sudarė 84,17 kgne/MWh. Taikydami savo metodą komisijos specialistai ir šiuo atveju suskaičiavo 635825 eurų pajamų kurui įsigyti trūkumą (2015 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr.O5-284). Penkių metų bazinės kainos galiojimo laikotarpis “Alytaus energijai” nėra pasibaigęs iki šiol, bet tai jau būtų kita tema.
Pažymėtina, kad visuose sąnaudų ir pajamų neatitikimo skaičiavimuose naudojami faktiškai sunaudoto kuro kiekiai, perskaičiuoti į bazinę kuro struktūrą, nors šilumos kainos skaičiuojamos pagal bazinius kuro kiekių rodiklius, kurie yra didesni.
Pajamas kuro įsigijimui galima suskaičiuoti per tai kokios kuro sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos vieneto kainą.Tai netgi paprasčiau, aiškiau ir tiksliau nei komisijoje naudojamas skaičiavimas per kuro kainų skirtumą.
Kiekviename komisijos ar savivaldybių tarybų nutarime dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo ar perskaičiavimo pateikiamos formulės pagal kurias laikotarpiu tarp perskaičiavimų skaičiuojami šilumos kainų dedamųjų dydžiai. Matome, kad šilumos gamybos vienanarės kainos kintamoji dedamoji susideda iš pastoviosios dalies ir kintamų kuro sąnaudų (lentelės eil 1), o šilumos tiekėjui dalį šilumos perkant iš nepriklausomų šilumos gamintojų kintamoji dedamoji papildoma šilumos įsigijimo sąnaudomis (eil 2).

Lentele4

Čia pateikta komisijos 2014m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-281 patvirtintos UAB “Vilniaus energija” šilumos kainų dedamųjų formulės, kurios buvo naudojamos nustatant kainas 2015 metais. Šilumos tiekėjo nustatyti dedamųjų dydžiai pateikiami komisijai ir savivaldybei bei paskelbti UAB “Vilniaus energija” tinklalapio lange “Kainų istorija gyventojams”. Pasinaudojant paskelbtais TH,KD duomenimis, vienu aritmetiniu veiksmu (atėmus 0,15) nustatome kiek pajamų šilumos vienete gavo šilumos tiekėjas kurui ir pirktai šilumai įsigyti. Padauginę gautą dydį iš nurodyto ataskaitoje per mėnesį patiektos į tinklą šilumos kiekio gauname pajamas kurui ir pirktai šilumai įsigyti. Atlikus šį skaičiavimą, gauname, kad “Vilniaus energijos” atveju per 2015 metus susidarė 915 tūkst. eurų pajamų kurui ir pirktai šilumai įsigyti trūkumas. Komisijos specialistai suskaičiavo 4034 tūkst. eurų arba 3 mln. eurų nepadengtų sąnaudų daugiau.
Aukščiau paminėtu UAB “Litesko” filialo “Alytaus energija” atveju skirtumas sudaro 1,04 mln. eurų šilumos tiekėjo naudai.
Taip jau yra, kad šilumos tiekėjai, neatskleidžia visų rezervų, stengiasi susikurti palankesnes ūkininkavimo sąlygas, tame tarpe ir įskaičiuojamus į šilumos kainą kuro kiekius. Komisijos specialistai negali tiksliai suskaičiuoti ateityje naudotinų kuro kiekių, nes tam yra objektyvių priežasčių, tokių kaip šilumos poreikio prognozavimas.
Pagamintino šilumos kiekio, kuro struktūros, lyginamųjų kuro sąnaudų ir kitų rodiklių nustatyme galima įžvelgti panašumo į ilgalaikes orų prognozes trijų- penkių metų periodui, nes reikia nuspėti kiek bus šalta ir koks tikėtinas šilumos poreikis. Jeigu orų prognozės nepasiteisina, į tai paprastai žiūrima atlaidžiai. Komisija į nustatytus baziniam periodui kuro kiekių ir lyginamųjų sąnaudų rodiklius žiūri priešingai, jie gali būti keičiami tik išimtinais atvejais. Tuo tarpu klimatas šiltėja, vyksta namų renovacija, dėl ko šilumos vartojama ir gaminama mažiau. Racionaliai ūkininkaujant šilumos gamybai privalu prioritetą teikti pigesnėms kuro rūšims, brangesnį kurą naudojant tik tada, kai nepakanka pigesnį kurą naudojančių įrengimų galios, ką matome iš dalies darant. Tačiau komisija naudojamu metodu lyg reikalauja, kad mažėjant šilumos poreikiui visi šilumos gamybos įrengimai dirbtų gamindami šilumos mažiau, ir todėl naudojamas sąnaudų ir pajamų neatitikimo skaičiavimo metodas yra ydingas.
Nusivylimą kelia tai, kad, turėdama išskirtinius įgaliojimus, komisija neskuba taisyti klaidų. Didžiąją dalį pastebėjimų pateikiau komisijai 2016 gruodžio 26 d. raštu, tačiau viskas vyksta be permainų. Gal įgaliojimai suprantami ne taip.
PVM lengvata šildymui, kaip tvirtinama, gyvuoja paskutinius mėnesius. Ir ne tik dėl to, o daugiau dėl pasitikėjimo, svarbu peržiūrėti visas galimas spragas šilumos kainodaroje.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą