Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Visuomenės informavimo etikos komisijai
LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei – Budrienei
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui
Viešas kreipimasis
Gruodžio 11-ąją LRT televizijos laidoje „Savaitė“ (ved. Nemira Pumprickaitė) buvo parodytas LRT reporterės Astos Martišiūtės reportažas „Seimas rengiasi priimti Neįgalumo reformą, tačiau sulaukia pasipriešinimo: nesutinka ir opozicija, ir valdininkai“, kuriame buvo pateikta visa eilė klaidinančių teiginių ir tariamų faktų apie Ginčų komisijos prie SADM veiklą ir jos pareigūnų darbą bei nutylėti šiai temai svarbūs ir reikšmingi faktai, o pašnekovų pasisakymai, konkrečiai Ginčų komisijos pirmininko – buvo tendencingai kupiūruoti, sąmoningai užtušuojant esminius pokalbio momentus (Komisija disponuoja visu pokalbio įrašu).
Visų pirma, reportaže buvo nutylėtas faktas, kad 2022 metais Ginčų komisija prie SADM tenkino net apie 45 procentus gautų neįgaliųjų skundų, kai jie skundėsi dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sprendimų.
Antra. Reportažo pasakojimas apie neįgalųjį Igną (taip asmuo įvardijamas reportaže), kurio skundo Komisija esą neišnagrinėjo, prasilenkia su tikrove, kas minėtai reporterei buvo suprantamai paaiškinta ir pateikti dokumentiniai įrodymai, kad jokio skundo 2022 metų liepos mėnesį iš Igno Komisija nebuvo gavusi. Nepaisant akivaizdžių įrodymų, LRT reporterė be minėto melagingo fakto reportaže pateikė dar vieną melagingą faktą, kad esą Ignas dėl jo negalios negali ranka pasirašyti, nors lapkričio 23 dieną, kai Ignas asmeniškai kartu su minėta reportere buvo atvykęs į Komisiją, jis, nors ir turėdamas negalią, Komisijos narių akivaizdoje skundą pasirašė savo ranka ir įteikė Komisijai. Ši aplinkybė yra užfiksuota. Pažymėtina, kad LRT, kaip nacionaliniam transliuotojui, turėtų būti taikomi aukščiausi visuomenės informavimo etikos standartai, tačiau manipuliavimas asmens negalia minėtame reportaže neatitinka net žemiausių standartų.
Trečia. Minėtame reportaže absoliučiai tendencingai, nesilaikant visuomenės informavimo etikos principų kuriami keli naratyvai, kad Komisija esą netinkamai gina neįgaliųjų teises arba, kad Komisijos patalpos esą nepritaikytos neįgaliesiems. Jau minėta, kad tuo tikslu LRT nutylėjo faktą, jog 2022 metais Komisija tenkino apie 45 procentus neįgaliųjų skundų. Taip pat šiuo tikslu reportažui nufilmuojamas NDNT Sprendimų kontrolės patarėjas teisininkas Žilvinas Mišeikis (kuris kažkodėl pristatomas kaip neįgaliųjų organizacijos atstovas), skelbiantis eilinę „melagieną“, kad neva į Komisijos patalpas neįgalieji negali patekti. Beje, minėtas NDNT darbuotojas nesyk viešai nepagrįstai kaltino Komisiją dėl neva viršytos kompetencijos pagal neįgaliųjų skundus tikrinant NDNT sprendimus. Būtina pastebėti, kad tokiais kaltinimais NDNT mėgina dangstyti Komisijos sprendimų nevykdymą ir netinkamą savo darbo kokybę, ką įrodo minėtas faktas, kad Komisija tenkino 45 procentus neįgaliųjų skundų ir šie Komisijos sprendimai yra įsiteisėję, nes nė vienas iš šių sprendimų nebuvo nuginčytas teisme.
Ketvirta. LRT kuria mitą apie Ginčų komisijos narius, jog šie esą „laikosi kėdžių“, todėl esą priešinasi reformai. Komisijos nariai nesyk viešai (nesislapstydami, kaip minėtas NDNT patarėjas neįgaliųjų organizacijų vardu) atskleidė, kad Komisijos nario kėdę valdžia „įvertino“ apie 750 EUR (maždaug tokia yra Komisijos nario mėnesinė alga po mokesčių), todėl Komisijos nariai neturi jokio asmeninio intereso „kėdžių saugojimui“.
Penkta. Laikotarpyje nuo gruodžio 11-os iki gruodžio 16 d. LRT (tiek televizija, tiek radijas) negalios reformos temai skyrė ne vieną laidą, kuriose teisė pasisakyti buvo suteikta tik tiems, kurie reformą palaiko, t. y. tik Ministrei Monikai Navickienei, keliems Seimo nariams bei Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovėms, nors Lietuvoje veikia keli šimtai neįgaliųjų organizacijų ir didelė dalis jų net nebuvo supažindintos su teikiama negalios reforma. LRT nesuteikė teisės pasisakyti ir Lietuvos vietos savivaldos institucijoms, kurios turėjo pakankamai daug kritinių pastabų negalios reformai, net ir toms, kurios vykdė pilotinius projektus.
Toks LRT veikimo modelis, kuomet eteris aktualiu visai visuomenei klausimu suteikiamas tik vienai pusei, akivaizdžiai prieštarauja ne tik esminiams demokratinės visuomenės gyvenimo principams, bet neatitinka ir LR Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 11 dalies nuostatų, skelbiančių, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.
Tenka apgailestauti, kad praėjus savaitei po minimų reportažų ir LRT laidų transliacijų, LRT taip ir neatliko visuomeninio transliuotojo funkcijų, nes nesuteikė eterio atsakomajai nuomonei.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes,
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos prašome pagal kompetenciją atlikti tyrimą dėl galimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo;
LRT generalinės direktorės prašome inicijuoti ir užtikrinti kitos nuomonės išklausymą LRT eteryje.
Tomas Bakučionis
Ginčų komisijos prie SADM pirmininko įgaliotas Komisijos narys
