- Reklama -

Išklausius suinteresuotas puses, teikiami patikslinti įstatymo pakeitimai dėl tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kuriuo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą. Tokiu būdu savivaldybės gaudamos gyventojų mokamą mokestį turės daugiau galimybių plėsti jiems teikiamas švietimo, sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas.

Po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas). Tokiu būdu, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.

Siūloma, jog priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais.

Primename, kad Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu komercinio nekilnojamojo turto mokesčio pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus, o gyvenamojo nekilnojamojo turto – į valstybės biudžetą.

„Įvertinus visuomenės ir suinteresuotų pusių pateiktas pastabas ir siūlymus, pakoregavome Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Atnaujintas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis – pusė visų gyvenamojo būsto savininkų mokesčio nemokėtų, o socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys galėtų pasinaudoti galimybe atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazės plėtra yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, o siūlomas NT mokesčio modelio pakeitimas yra reikšmingas žingsnis ta kryptimi. Be to, šiuo siūlymu būtų sukuriamas naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, taip sustiprinant jų finansinį savarankiškumą“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Preliminariais skaičiavimais šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).

Mokėtina mokesčio suma priklausytų nuo konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianos. Įvertinus administravimo kaštus, siūloma, kad nuo mokesčio gyventojas būtų atleistas, jei mokėtina mokesčio suma neviršytų 5 eurų.

Svarbu pažymėti, jog įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.

Be to, įstatymo pakeitimuose savivaldai suteikiama daugiau teisių sprendžiant dėl lengvatų taikymo bei konkretaus mokesčio tarifo nustatymo įstatymo numatytose ribose.

Apmokestinant nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą (įskaitant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir įvertinus 5 eurų lengvatą), iš viso savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčio galėtų sudaryti nuo 18 mln. eurų iki 103 mln. eurų priklausomai nuo savivaldos pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui (0,1-1 proc.). Dėl siūlomo naujo pajamų šaltinio padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos sudarytų daugiau galimybių savivaldai investuoti į gyvenamosios aplinkos kokybės, švietimo, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumą ir kokybės gerinimą.

Užtikrinant mokesčio sumokėjimo paprastumą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui) parengs Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip šiuo metu yra daroma su žemės mokesčio mokėjimo administravimu.

Primename, jog Finansų ministerija dar vasarą kvietė visus aktyviai įsitraukti svarstant Savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo paketą, į kurį įtrauktas ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Iš viso sulaukta beveik 30 tiek valstybinių, tiek kitų suinteresuotų institucijų, asociacijų bei fizinių asmenų pasiūlymų. Į daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta ir jie įtraukti į patikslintą įstatymo projektą.

Numatoma, kad patobulintas projektas Seimą galėtų pasiekti pavasario sesijoje.

- Reklama -

1 KOMENTARAS

  1. Visuomenė visiškai palikta be jokios info , be jokio “šalių tarimosi” . Nes klausimas yra daugiau nei aiškus ,tačiau labai jau neparankus stambiausiems prichvatizatoriams .Esmė : pirmoj eilėj Lietuva būtinai turi CIVILIZUOTAI (t.y. mažiausiai 30 proc. nuo faktinės rinkos vertės) apmokestinti VISĄ PRABANGĄ (tame skaičiuje – ir prabangiu LR pripažintą NT ) . Ir atmesti Brazauskinį NT apmokestinimo būdą (kai keliais proc. apmokestinami visi šalies gyventojai ) ,apsimetant ,kad Lietuvoj visi gyvena PRABANGIAI ir todėl jų stogas virš galvos privalo ….Tikrai taip negali būt,nes tai – didžiausia neteisybė ,kai kėsinamasi stipriai apmokestint net varganą penciją gaunančio pencininko vienintelį stogą virš galvos. Niekaip kitaip ,kaip nežabota valdžiažmogių savivale tokio dalyko įvertint tikrai neišeina 🙁

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą