Anakonda ruošiasi lemiamam kirčiui

198
5
- Reklama -

Nepriklausomybės akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė

Tikra tiesa – ruošiasi. Tai matosi iš paruošiamųjų veiksmų. Kol Lietuvos piliečiai įtempę dėmesį laukia, koks gi bus paskelbtas sprendimas mergaites atžvilgiu vasario 6 dieną, šiandien, teko girdėti, patyliukais susitiko garsioji ponia Žiobienė – „respublikos vaikų teisės“, nemažiau garsi ponia Daugėlienė – „Kauno vaikų teisės“ – bei Lietuvos Respublikos Darbo ir socialinių reikalų ministras Jankauskas pasitarti, kaip paimti mergaitę iš jos globėjos tetos Neringos Venckienės.

Žinoma, vagims geriau vogti naktį, kai niekas nemato. Kai vagiama sąžinė, garbė, mažos mergytės vaikystė, saugumas, ateitis – irgi tai stengiamasi daryti slaptai, kad kuo mažiau žinotų visuomenė. Vagys ar kitokie piktadariai visada slepiasi – jiems gi reikės gyventi tarp žmonių, žvelgti šį akis, bendrauti… Juolab, kad visuomenė, galų gale, ryžtingai sukilo – šiandien renkami parašai po laišku Prezidentei ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaujant, kad būtų patraukti drausminėn atsakomybėn du garsūs teisėjai – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas Kryževičius ir Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas ponas Kondratjevas. „Karštas komentaras“ ir Kauno rinkėjų klubas tampa tarsi tarpusavyje palaikantys ryšį du taškai, kur suplaukia visuomenės nuomonė, kur gali būti svarstoma tolimesnė visuomenės įsikišimo strategija ginant pamatines žmogaus teises ir amžinas bendražmogiškas vertybes, kurių centre šiandien atsidūrė ilgai ne be motinos žinios skriausta mergaitė.

Taip sutapo, kad paskutinėmis dienomis trūko ir keli teisėtvarkos sistemos pūliniai – priversti atsistatydinti keli teisėjai bei Prezidentės dekretu jau atleistas iš pareigų generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.

Anakonda, matydama, kad vasario 13 d. beviltiškai artėja, dar nežinodama (arba jau labai gerai iš anksto žinodama), koks bus paskelbtas teisėjo sprendimas vasario 6 d. Panevėžyje, iš anksto apskaičiavo visus judesiu, kad mergaitė būtų atimta iš tetos tikrai ir neklystamai.

Ministras, be abejo, pritarė (!!!), nors negalėjo nežinoti, kad pedofilijos byla pradedama svarstyti vasario 13 dieną ir bylos naudai mergaitė būtinai reikalinga kaip nukentėjusioji ir liudininkė. Antradienį, vasario 7 d., Kauno miesto savivaldybėje Kauno „vaikų teisių didvyrės” turi Administracijos direktoriui arba jo pavaduotojui padėti ant stalo surinktą “medžiagą” apie mergaitę, kur, be abejo, ką tik antstolio patvirtintų faktinių mergaitės liudijimų nebus nė kvapo, ir kuris nors iš šių dviejų vyrų šaltu valdišku parašu pasmerks mergaitę…. – kam??? Tarsi tai būtų ne gyvas žmogus, ne mūsų valstybės jauna pilietė, o koks nors suoliukas, kurį galima perstumti iš vietos į kitą vietą.

Po galais!!!

Krikščioniška sąjunga, vertybės…

Tos partijos įkūrėjas ir patriarchas prof. Vytautas Landsbergis savo požiūriu į šią dramą nedviprasmiškai moko žmogiškumo ir moralės, o jo pagimdytieji ir užantyje sušildytieji… Jie daro viską, kad sunaikintų profesoriaus įdirbį, autoritetą ir patį žmogiškumo aktą, tuo pačiu kirsdami šaką, ant kurios sėdi. Ar nepagalvoja „konservai“, kad sociologinėje apklausoje jie šiek tiek pralenkė socdemus tik dėl to, kad jiems tą pasitikėjimą uždirbo jų Profesorius? Nes p. Šedbaras, p. Degutienė, o dabar jau – ir ministras Jankauskas akivaizdžiai iškrenta iš autoritetų tarpo būtent dėl savo abejingumo mergaitės likimui,ir, tikėkimės, iki rinkimų buvusių savo reitingų nebepasieks.

Tačiau Anakondai jų reitingai nerūpi. Anakondai nusispjauti ant šedbarų, degutienių ir Jankauskų – bus tų paklusnių tarybinių moterų ir tų ministrų – nors vežimais vežk… Nes partijos kuriamos ir partiniai sąrašai tik tam ir sudarinėjami, kad kaip nors prasisprausti kuo aukščiau ir atsisėsti į kokio nors pusministrio kėdę, o jau toliau… Ar sakysite, kad ministras Jankauskas supranta, kuo skiriasi jo partijos esmė nuo, sakykim, Darbo partijos? Aišku, kad nesupranta. Ir daug tokių – ministrų, Seimo narių – kurie nesupranta, ko jie ten atėjo, ir išeis nesupratę, kam pasitarnavo, į kieno laužą mėtė pliauskas. Ir išėję nesuvoks nei, kad suklydo, nei, kad absoliučiai nieko gero nepadarė. Simuliakrų žmonės. Siluetai, per kuriuos gali perkišti ranką ir nepajusi, kad ten ne tuštuma. Simuliakrinė valstybė… Kinas, kurį kažkas rodo ant dūmų uždangos. „Kino i nemcy“, – kaip pasakytų viena puiki moteris politikė…

Ir Anakondai atrodo, kad ji jau viską pasiekė. Kad ji jau peršoko aukščiau savęs pačios… Na, dabar jau kirs. Atims Neringai Venckienei globos teises ir mergaitę skubiai patalpins į vaikų namus – berods toks planelis… O paskui, netrukus, kokį priešaušrį, kol neprašvito, kaip plėšikai įpratę, užmigdytą mergaitę įkiš į kokį autobusiuką ir bogins į oro uostą. Žinoma, kad užmigdytą, nes nemieganti mergaitė priešinsis ir šauks, tad ampulė su migdomaisiais geriau nei rišti klykiantį vaiką. O oro uoste gal ir į kokį lagaminą įgrūs ir į siuntinių skyrių? Kaip, manai, Anakonda, kaip tau geriau? O gal vaikų namučiuose mergaitei ims netikėtai tekėti seilytės ir ji, sunkiai vilkdama drebančias kojeles, seks „mamytę“, kurią pastaruoju metu vadina Laima, per muitinę.

O gal bus visai kitaip – gal poniai su mergaite bus atviras diplomatinis įėjimas ir speciali vieta lėktuve?… Juk Anakonda ne tik nuodingiausia – Lietuvos teisėtvarkoje ji pretenduoja būti ir galingiausia…

Pamatysim.

—–

O kol ruošiamės stebėti Anakondos vietovės gamtą, atidžiai žvelkime, kaip elgsis Kauno miesto savivaldybė. Juk poniai Daugėlienei turi būti atimtos teisės dalyvauti sprendžiant mergaitės likimą, remiantis paprasta logika: be jokių trukdžių plečiasi nusikaltimo diapazonas – ruošiamasi intervencijai į svarbiausią kraupaus nusikaltimo – pedofilijos – pagrindinę nukentėjusiąją ir liudytoją.

O šiame fone Daugėlienės elgesys nėra nešališkas – ji aktyviai palaiko ne vaiko pusę.

Tam užkirsti kelią turi visi, kas turi smegenų ir sugeba protauti. Taip pat ir Kauno miesto savivaldybė.

Taip pat ir generalinis prokuroras p. Darius Valys.

Prokuratūra turi įsikišti ir rasti būdų, kaip nedelsiant sustabdyti bandymus eliminuoti pagrindinę nukentėjusią ir liudininkę iš bylos, nes po to jau byla užgęsta savaime. Tą prokuratūra privalo padaryti nedelsiant,atsižvelgdama į susiklosčiusią ypatingą situaciją, kurios vystymosi eigoje akivaizdžiai galima numatyti grėsmes mergaitei. Juo labiau, kad ši byla slepia daug paslapčių, susijusių su realiomis, ne simuliakrinėmis žmogžudystėmis.

Ir, žinoma, turi būti atrasta antroji mergaitė.

Tuo turi būti suinteresuoti ne privatūs asmenys, kaip šių eilučių autorė, o pati Generalinė prokuratūra. Gana deklaruoti, kad „mes, jo didenybė prokuroras esame toks demokratas“, jog nesikišame į Teismų darbą.

Gerb. Prokurore, mes negyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Esant tokiems teismams, kurių dėka galutinai išsibalansavo valstybės gyvenimas ir žlugo piliečių pasitikėjimas savo valstybe, būtina panaudoti netradicines priemones, keisti nusistovėjusią tvarką, kuria puikiai manipuliuoja klaninė teisėtvarka, ir vieną kartą išvaduoti Lietuvos teisingumą iš geležinių interesų grupių gniaužtų. Generalinis prokuroras yra ne mažas vaikas ir turi suprasti, kad jam už nugaros vyksta spekuliacijos ne tik pateikiant pažymas apie naujus jo pavaduotojus. Vyksta manipuliacijos, kurių tikslai labai dideli, pražūtingi ir galima atvirai pasakyti – išdavikiški valstybės atžvilgiu. O jeigu kartais teisėtvarkos žudikė-samdinė Anakonda netikėtai susirastų savo globėju Lietuvos Respublikos Seimą, tada puikus elgesio pavyzdys – Latvijos buvusio Prezidento žingsnis. Tikrai vyriškas ir tikrai liudijantis principingumą.

Visuomenė turi būti drąsi, ryžtinga, drausminga, morali, koordinuota, kad būtų išvengta provokacijų, tačiau mergaitė turi būti apginta, nes joje susikerta ne vien pedofilijos interesai, bet šiandien būtent nuo jos priklauso ir artimiausių tarptautinių santykių raida.

—–

O apie ponią Žiobienę nesinori net šnekėti. Dėl jos kas nors galėtų priimti specialų nutarimą, kad ši moteris visą savo gyvenimą prie nelaimingų vaikų likimų negalėtų prisiartinti net per patrankos šūvį. Nes jos toks bevalis apsimetimas nuo pirmų žingsnių savo poste tikrai neturi precedento. Manau, ji pati turėtų suprasti, ką privalo padaryti ir kuo skubiau.

P.S.

Po to, kai buvo išspausdintas šis straipsnis, jau pasibaigus darbo į redakciją atėjo SADM atsakymas. Ministerija pranešė, kad ministras Jankauskas nedalyvavo susitikime – tačiau susitikime su vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojomis dėl mergaitės dalyvavo “atsakingi ministerijos asmenys”. Jų pavardės nuslėptos. Tai reiškia, kad minėtame susitikime dalyvavo ministro Jankausko pavaldiniai.

Šių eilučių autorė supranta, kad Anakondos strategija slepiama, – kad tiek mergaitė, tiek jos globėja, tiek visuomenė gali sulaukti pačių skaudžiausių staigmenų. Ministrai, kaip ir įprasta, mėgsta likti šone. Iš to, kad ministras pats susitikime nedalyvavo, mes ir suprantame, kokie planai strateguojami.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą