K. Čilinsko požiūris į LEO LT yra ne visai platus arba truputį ribotas

8
4
- Reklama -
ES teisės specialistas Stanislovas Tomas

Stanislovas Tomas,
teisininkas

Stebina Kęstučio Čilinsko požiūris į mano skundą Europos institucijoms prieš Konstitucinį Teismą dėl LEO LT įteisinimo. Susidaro įspūdis, kad gerbiamas advokatas arba paprasčiausiai bijo konkurencijos su jaunaisiais ir profesionaliais teisininkais iš Vakarų Europos, arba tiesiog kažko nesuprato ir neapdairiai paskubėjo kritikuoti.

Kalbėdamas apie LEO LT teisėtumą ir Konstitucinį Teismą, p. Čilinskas, deja, daro tris esmines klaidas.

Pirma, jam atrodo, kad mano skundas prieš KT, įteisinusį LEO LT, neturi „nieko bendro su ES ir Lietuvos teise“. Keista girdėti tokius žodžius. Ypač, kai gauni iš Europos Komisijos raštišką patvirtinimą, kad ji laiko, jog yra pakankamas pagrindas tirti tavo skundą, kaip yra mano atveju. Toks Čilinsko pasakymas, neparemtas nė vienu konkrečiu teisiniu argumentu, tik kelia šypseną.

Kažkodėl jis pavadino mano inicijuotą procedūrą Briuselyje „mažu skandaliuku“. Na, jeigu Čilinskas domėtųsi Briuselio procedūromis, jis žinotų, kad ši procedūra yra ne „maža“, o pakankamai ilga – trunkanti ne mažiau metų. O pirmą etapą dėl priimtinumo aš jau laimėjau.

Toliau p. Čilinskui atrodo, kad mano procedūra prieš Konstitucinį Teismą dėl jo sprendimo dėl LEO LT yra bandymas „nutildyti Jungtinį demokratinį judėjimą“. Tokį pasakymą aš galiu paaiškinti tik tuo, kad gerbiamas advokatas bijo konkurencijos. Kuo mano skundas Europos Komisijai prieš LEO LT trukdo tam judėjimui kalbėti? Neatstovauju jokiai politinei grupuotei, nevaldau Valstybės saugumo departamento.

Antra advokato Čilinsko klaida yra ta, kad jis kažkodėl mano, jog ES teisė nėra aukščiau Lietuvos Konstitucijos. Jis ne vienintelis. Lietuvoje daug teisininkų, nežinančių, kad Europos Sutartys nėra klasikinės tarptautinės sutartys – tai viršnacionalinės suvereniteto perdavimo sutartys. Suverenitetą priima juridinis asmuo Europa. Saulė kyla rytuose, leidžiasi vakaruose, liuksemburgiečiai suka pasaulinius finansinius projektus, Pietų Kipras tapo trečiu pagal dydį investuotoju į Rusijos ekonomiką, lietuviai nesupranta ką pasirašinėja, o rudenį reikia rengtis šilčiau – viskas stovi savo vietose.

Europos teisingumo teismas jau nė kartą buvo pripažinęs, kad Vokietijos, Austrijos, Italijos Konstitucijos neatitinka Europos teisės reikalavimų. Jeigu vokiečiai, austrai ir italai pakluso, matyt, tai padarytų ir Lietuvos valdžia. Vokiečių Saksonija iki šiol oficialiai vadinama „laisva valstybe“, bet ar nuo to ji tampa laisva valstybe? Vidaus rinkos teisė – tai būtent ta sritis, kurioje suverenitetas priklauso Europai. Nereikia dėl to verkti – įstojome į Europą, ne į Rusiją, ne į Afriką, o į vieną iš turtingiausių ir demokratiškiausių vietų pasaulyje – mums nuo to tik geriau. Tai juk džiugu.

Trečia problema dėl K. Čilinsko požiūrio į teisinį LEO LT likvidavimą yra ta, kad jis neįvertina teisinio neapibrėžtumo. Kolega mano, jog LEO LT galima sėkmingai ir be skausmingų padarinių panaikinti tuo pagrindu, kad, kaip pripažino ir jo Konstitucinis Teismas, nebuvo nustatyti valstybės turto investavimo kriterijai ir nebuvo pakankamai stipriai įtvirtinta LEO LT pareiga statyti naują atominę. Lietuvos Vyriausybė mano, kad galima saugiai vienašališkai nubalsuoti ir išardyti LEO. Tiek Čilinskas, tiek Vyriausybė neįvertina Stokholmo arbitražo galių. Net Rusija su savo pasaulinės imperijos ambicijomis vykdo Arbitražo nutarimus. Teigti, kad Lietuvos, net ir konstitucinė, teisė yra virš ES teisės arba virš Stokholmo arbitražo – tai teisinis nihilizmas.

Bijau, kad arbitražas gali vertinti juridinį asmenį „Lietuvos Respublika“ kaip eilinį UAB „Gražūs sijonai“. Kas būna, jeigu jūs pasirašėte sutartį su UAB „Gražūs sijonai“, o po to ši UAB jums sako, kad sutartis negalioja, nes ji buvo nenustačiusi savo turto investavimo kriterijų? Natūralu, kad jūs atsakysite, jog tai „Gražių sijonų“ problema, kad tie „Sijonai“ pas save kažko nenustatė. Jūs gi nežinojote, kokia ten pas tuos „Sijonus“ vidinė tvarka. Todėl jūs galite pagrįstai tikėtis prisiteisti iš „Gražių sijonų“ pinigus už tokį sutarties nutraukimą. Kolega Čilinskas nepagrįstai ignoruoja šią riziką. Tačiau reikia pabrėžti, kad Arbitražo praktika yra prieštaringa ir numatyti jo sprendimą nėra lengva.

Vienintelis saugus ir pats naudingiausias Lietuvai būdas išardyti LEO LT – tai teigti, kad Konstitucinis Teismas pažeidė Europos teisę dėl sąžiningos konkurencijos ir valstybės pagalbos įmonėms. Turbūt prisimename – būtent KT pripažino, kad LEO LT steigimas be konkurso suderinamas su sąžiningos konkurencijos teise ir kad tai nėra monopolijos steigimas. Būtų labai keista, jeigu p. Čilinskas neigtų, kad tokia išvada iš tiesų yra padaryta. Jeigu įrodome, kad LEO LT – tai neteisėta valstybės pagalba „NDX energijai“, išeina, kad LEO LT įsteigta neteisėtai, o tai reiškia, kad NDX privalo grąžinti į valstybės biudžetą visą pelną, gautą iš LEO. „NDX energija“ gali sėkmingai įrodyti Arbitražui, kad jai tas pats, kokia ten pas „Gražius sijonus“ vidinė tvarka, bet ji negalės paneigti, kad tiek jai, tiek „Gražiems sijonams“, tiek Lietuvos Vyriausybei yra privaloma išorinė teisė – Europos teisė. Pagal ES konkurencijos teisę, NDX pati kalta, kad ėmė šią pagalbą.

Įrodžius, kad LEO LT yra neteisėta valstybės pagalba įmonei NDX, visi klausimai apie arbitražus, kompensacijas ir restitucijas apie tuos 3,7 mlrd. litų, kurių reikalauja NDX advokatai, automatiškai atpuola.

Paryžius
2009-09-18

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą