- Reklama -

"Nekonstruktyvus konservatorių darbas, nuolatinis priešų ieškojimas neleido jaunai valstybei plačiau išskėsti sparnus. Atsakomybė už šalies ateitį taip pat vertė susimąstyti apie susijungimo būtinybę", - išplėstiniame tarybos posėdyje sakė A.Butkevičius. KK nuotr.

LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalba LSDP – LDDP susijungimo 15 metų jubiliejaus proga

Šventė, kurią mes šiandien minime, nėra eilinis įvykis mūsų gyvenime. Jis susijęs su kardinaliais pokyčiais Lietuvos gyvenime. Tai, kad partijos apsijungė, savaime dar nėra kažkoks išskirtinis atvejis. Istorija žino gana daug panašaus pobūdžio pasikeitimų.

Tačiau įvykis, apie kurį mes šiandien kalbame buvo ne tik LSDP ir LDDP ideologinė ir politinė pergalė. Į partijų sąjungą dvi ryškios kairiosios politinės jėgos atėjo skirtingais keliais.

Lietuvos demokratinė darbo partija Lietuvos gyvenime atsirado 1990 metais gruodžio mėnesį. Svarbiausia jos atsiradimo priežastis 1989 metais buvo LKP atsiskyrimas nuo TSKP. Šis veiksmas sudarė palankias sąlygas reorganizuoti savarankišką LKP į naują socialdemokratinės pakraipos tipo partiją- LDDP.

Iš kitos pusės Lietuvos socialdemokratų partija, turinti gilias istorines šaknis, tuomet formavosi labai principingoje ir demokratiniais principais paremtoje ieškojimų erdvėje. Dvi atskiros, socialdemokratines vertybes propaguojančios grupės žmonių, vadovaujamų V. Andriukaičio, A. Sakalo A. Bagdono, D Kirvelio ir kt., atvedė pažangius, socialdemokratiškai mąstančius žmones 1989 metų rugpjūčio mėn. į atkuriamąją konferenciją.

Tai rodo, jog tuometiniai partijų vadovai A. Brazauskas, V. Andriukaitis, A. Sakalas ir kiti, žinojo ką ir kaip reikia daryti, kad laimėtų Lietuvos interesai išpuoselėti „Sąjūdžio“ dienomis. Pagrindinis jų veiklos prioritetas buvo nepriklausoma valstybė. Būtent čia buvo tas esminis posūkio taškas, leidžiantis rasti kompromisus net pačiais sudėtingiausiais klausimais.

Tuo pat metu Lietuvoje atkūrus savo nepriklausomybę kūrėsi naujos partijos, formavosi politinė daugpartinė sistema. Išryškėjo dešiniųjų parijų esminės nuostatos, kurios buvo svetimos socialdemokratams. Todėl pats gyvenimas reikalavo, kad kairiosios jėgos, norėdamos realizuoti savo idėjas, privalėjo sutelkti jėgas. Juo labiau, kad abi partijos savo gretose turėjo daug patyrusių politikų, savo srities specialistų, kurie jau aktyviai dalyvavo pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių veikloje. Tačiau nekonstruktyvus konservatorių darbas, nuolatinis priešų ieškojimas, neleido jaunai valstybei plačiau išskėsti sparnus. Atsakomybė už šalies ateitį taip pat vertė susimąstyti apie susijungimo būtinybę.

Tai įvyko 2001 metu sausį, kai partijos savo bendrame suvažiavime susivienijo į vieningą LSDP. Kaip rezultatas, jau tų pačių metų liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios Sąjungos vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko Algirdo Brazausko.

Ir, kaip rodo pastarųjų 15 metų LSDP veikla ir jos įtaka šalies gyvenimui, šis toleriagiškas žingsnis pilnai pasiteisino.

Aktyvus kasdieninis darbas leido Lietuvos darbo žmonėms suprasti, jog mūsų partijos žodžiai nesiskiria nuo darbų. Gal todėl nuo 2001 iki 2008 metų socialdemokratams buvo patikėta formuoti XII, XIII ir XIV Lietuvos vyriausybes. Joms vadovavo LSDP pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Gediminas Kirkilas. Buvo nuveiktas milžiniškas darbas tiek vidaus politikoje, tiek tarptautinių santykių srityje. Tapome Europos Sąjungos, NATO nariais, kas liudija apie rimtą tarptautinį pripažinimą.

Tai, kad Lietuvos žmonės pasitiki socialdemokratais, rodo aukšti partijos reitingai bei pergalė 2012 metų rinkimuose. LSDP tapo esmine ir konsoliduojančia jėga formuojant, naują koalicinę vyriausybę kartu su Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijomis. Rezultatai manau akivaizdūs: sėkmingai pirmininkavome Europos sąjungoje, išplėtėme bendradarbiavimą su NATO, įsivedėme eurą, įgyvendinome ir įgyvendiname svarbius energetinius ir transporto projektus.

Mes puikiai suprantame, jog iššūkių tikrai nemažės. Todėl džiaugiamės, kad išaugo nauja socialdemokratų karta. Ar jiems lengviau? Tikrai ne. Sudėtingos ekonomikos problemos, išaugusi emigracija, iššūkiai finansų sistemoje, socialinėje sferoje, geopolitinio pobūdžio problemos, reikalauja maksimalaus nuoseklumo ir susiklausymo, bendrų pastangų. Tai itin svarbu šiemet, kuomet mūsų laukia rinkimai į respublikos Seimą.

Mes einame teisingu ir apmąstytu keliu. Nekeičiame savo principinių socialdemokratinių nuostatų. Visada žengiame ryžtingai, aiškiai matydami savo pasirinktą tikslą. Taip elgsimės ir toliau.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!