A.Zuokienė: į greitųjų kreditų žabangas įkliuvę vartotojai skundžiasi Seimo nariams, o ne Lietuvos bankui

3
14
- Reklama -

Seimo narė Agnė Zuokienė. KK nuotr.

Liepos 18 d. Seime vyko Seimo narės Agnės Zuokienės inicijuota diskusija apie greituosius kreditus. Nuo Vartojimo kredito įstatymo priėmimo praėjo pusantrų metų. Kokie pozityvūs įstatymo taikymo rezultatai, kokios šios srities problemos tebeegzistuoja ir kokie jų sprendimo būdai – bandė aiškintis diskusijos dalyviai, atstovaujantys Lietuvos banką, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Finansų ir Teisingumo ministerijas, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Laisvosios rinkos institutą, vartojimo kreditų davėjųa sociacijas.

Lietuvos banko, kuris nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdo vartojimo kreditų davėjų priežiūros funkcijas, Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis informavo, jog Lietuvos bankas atlieka greitųjų kreditų sektoriaus tyrimą apie greitųjų kreditų iki 1000 Lt rinką. Šiuo metu vidutinė greitojo kredito suma yra 653 Lt., o vidutinė metinė palūkanų norma – 111 proc. Kreditus iki 1000 Lt teikia 31 bendrovė, pusė jų susivienijusios į 2 asociacijas, kurios viduje dalijasi duomenimis apie klientų mokumą ir kt. Nors kreditų bendrovės teigia, jog vos keli procentai jų klientų turi pradelstų mokėjimų, Lietuvos banko atlikta analizė rodo, jog pradelsti mokėjimai sudaro 35 proc. visų sutarči.

Prieš kelerius metus kreditų metinė kaina viršijo 1500 proc., vėliau vidutinė kredito kaina buvo apie 600 proc. Įstatymu įpareigojus, sumažinta iki 200 proc. Pastaruoju metu greitųjų kreditų bendrovės laikosi maksimalios įstatyme nustatytos ribos.

„Praėjus pusantrų metų po Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo, aš vis dar nuolat sulaukiu vartotojų skundų, nors tiek valstybinės institucijos, tiek greituosius kreditus teikiančios bendrovės tvirtina gaunančios vos kelis nusiskundimus per metus,“ – sako Seimo narė Agnė Zuokienė. Ją stebina, kaip greitųjų kreditų bendrovės, kurios privalo tikrinti klientų mokumą, išduoda po 10 ir daugiau paskolų bedarbiams ar studentams. Greitųjų kreditų bendrovės patvirtino mokumą patikrinančios per kelias minutes.

Svarstant vartojimo kredito įstatymą Seime nebuvo pritarta remiantis kitų šalių gerąja praktika paruoštiems A. Zuokienės siūlymams neišduoti greitųjų kreditų naktimis, trumposiomis žinutėmis bei įtvirtinti nuostatą, jog pirmojo kredito negalima paimti nuotolinėmis priemonėmis, o būtina atvykti į kreditą išduodantį biurą. Parlamentarės nuomone, šios bei mokumo vertinimo spragos ir kelia didžiausią rūpestį.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas pristatė asociacijos iniciatyvą – ES standartus atitinkantį, nemokamos teisinės pagalbos vartotojams bei skundų ir ginčųnepriklausomoje arbitražinėje komisijoje nagrinėjimo mechanizmą.

Dar viena naujovė – vartotojų teisė prašyti kreditų bendrovių jiems neteikti kreditų ateityje, kas apsaugotų ne tik nuo savo silpnybių, bet ir nuo trečių asmenų, kurie bando paimti kreditus ne savo vardu, veiksmų. Šia, šiuo metu Kreditų biuro Creditinfo teikiama paslauga, naudojasi apie 1000 asmenų, tačiau ji kol kas yra mokama, siekiant padengti sistemos administravimo kaštus.

Bankų asociacija pageidautų, jog tiek vartojimo kreditus teikiantiems bankams, tiek kitiems kreditų davėjams būtų taikomi vienodi reikalavimai. Vartojimo kreditų davėjų asociacijų atstovai išsakė nuomonę, jog šis sektorius galėtų būti reguliuojamas liberaliau, tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas ir Seimo narė A. Zuokienė linkę labiau saugoti silpnesniąją pusę – kreditus, ypač greituosius, imantį vartotoją.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą