Didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis – Rusija

71
2
- Reklama -
VSD vadovas Darius Jauniškis. KK nuotr.
VSD vadovas Darius Jauniškis. KK nuotr.

Pirmadienį Seime spaudos konferencijos metu buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Vertinimą pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo santrauka
• Rusija, agresyviai siekianti dominuoti regione ir pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą, yra didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis. 2016 m. Rusijos prezidentas stiprino savo valdžią vis daugiau galios sutelkdamas savo rankose. Gyventojų dėmesys nuo ekonominės krizės Rusijoje ir augančių socialinių problemų nukreipiamas vykdant agresyvią užsienio politiką. Rusija stengiasi įtvirtinti savo pasaulinę galią ir vis agresyviau kišasi į kitų valstybių vidaus ir užsienio politiką, siekdama ją paveikti sau naudinga linkme.
•Sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos išlieka rizikos veiksniu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusija yra suinteresuota plėsti įtaką Baltarusijoje, užtikrindama savo interesų, visų pirma karinių, apsaugą. Konflikto su NATO atveju Rusija savo įtakos instrumentus Baltarusijoje galėtų panaudoti tiek prieš Baltarusiją, tiek prieš kaimynines valstybes.
• 2016 m. aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą tęsė Rusijos bei itin glaudžiai su ja bendradarbiaujančios Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Rusijos žvalgybos tarnybos slaptomis šnipinėjimo ir įtakos operacijomis prieš Lietuvą rėmė Rusijos užsienio politikos tikslus. Dėl 2016 m. vykusių Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus. Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbavo į Baltarusiją vykstančius lietuvius, rinko informaciją apie Lietuvos karinę ir kitą strateginę infrastruktūrą.
*2016 m. Rusijos ekonominė politika Lietuvos atžvilgiu iš esmės nesikeitė. Lietuvai pasiekus esminių teigiamų pokyčių, didžiausią pavojų šalies energetiniam saugumui kelia Lietuvos interesų neatitinkantys trečiųjų šalių energetikos projektai − Astravo atominės elektrinės statyba bei bandymai atgaivinti Baltijskaja atominės elektrinės Kaliningrado srityje projektą.
• Rusija stiprino priemones, ribojančias žiniasklaidos laisvę ir prieigą prie alternatyvių informacijos šaltinių šalyje bei vykdė žiniasklaidos priemonių plėtrą užsienyje. Pasitelkdama internetinę žiniasklaidą ir propagandinius renginius, Rusija siekė daryti įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai, eskaluodama tokias visuomenei jautrias temas, kaip NATO pajėgų dislokavimas ar Sausio 13-oji, viešojoje erdvėje kaltino Lietuvą istorijos falsifikavimu.
• Kibernetinis šnipinėjimas prieš Lietuvos valstybės institucijas, šalies kritinės infrastruktūros objektus, politikus, privatųjį sektorių išlieka grėsme šalies nacionaliniam saugumui. Didžioji dalis 2016 m. prieš Lietuvos valstybinį sektorių įvykdytų kibernetinių išpuolių (kibernetinės atakos, šnipinėjimas) yra siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, jų remiamomis grupuotėmis ir pavieniais programišiais.
• Rusija, siekdama atkurti įtaką posovietinėje erdvėje, veikia ir Lietuvos visuomeninius bei politinius procesus. 2016 m. Rusija siekė silpninti Lietuvos socialinį integralumą, eskaluodama etninę priešpriešą. Rusijai palankios visuomeninės ir politinės jėgos neįgijo didelės įtakos Lietuvos vidaus procesams, tačiau jų atstovai išnaudojami Rusijos propagandos tikslais. Kraštutinių ir ekstremistinių ideologijų rėmėjų Lietuvoje nėra daug ir jie šiuo metu nepajėgūs savarankiškai išprovokuoti didelio masto neramumų.
• 2016 m. terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė. „Islamo valstybe“ (ISIL) save vadinanti teroristinė organizacija planavo ir vykdė išpuolius Europoje. ISIL teroro aktų tikimybė augo ir Lietuvos piliečių turistinės traukos šalyse – Egipte ir Turkijoje. Neatmestina, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) ir NATO narė, gali tapti teroristų taikiniu, tačiau tokia tikimybė šiuo metu nėra didelė.
• 2016 m. nelegalių migrantų srautai į Europą sumažėjo, tačiau vis dar kėlė saugumo grėsmes Europai, nes nelegalių migrantų keliais naudojosi ir dalis teroristinius aktus Europoje rengusių ISIL narių.
Išvados ir prognozės
*Svarbiausias Kremliaus tikslas 2017 m. yra užtikrinti režimo stabilumą ir sudaryti palankias aplinkybes perrinkti V. Putiną kitai prezidento kadencijai. Griežtesnė vidaus procesų kontrolė didina tikimybę, kad Rusija tęs agresyvią užsienio politiką, kuri padeda efektyviai kompensuoti potencialų visuomenės nepasitenkinimą socialine ir ekonomine padėtimi. Rusijai palankios tarptautinės tendencijos sudaro sąlygas Kremliui kištis į užsienio valstybių vidaus politiką ir griauti Vakarų vienybę. Vis daugiau galios sutelkiama V. Putino rankose, todėl auga neprognozuojamų veiksmų rizika. 2017 m. Rusija, siekdama sustiprinti savo kaip pasaulinės galios statusą arba padidinti paramą režimui, gali imtis naujų užsienio politikos avantiūrų.
*Tikėtina, kad artimoje (iki 2 metų) perspektyvoje A. Lukašenkos režimas tęs daugiavektorinę užsienio politiką. Plėtodamas santykius su Vakarais, Minskas demonstruos, kad Rusija yra pagrindinė jo sąjungininkė, tačiau ne vienintelė partnerė. Rusija, siekdama išsaugoti Eurazijos ekonominės sąjungos veiksnumo regimybę, bus suinteresuota teikti tiesioginę ir netiesioginę paramą Baltarusijai, tačiau tik užsitikrinusi realią Baltarusijoje vykstančių procesų kontrolę. Tokiu būdu Rusija sieks nekartoti Ukrainoje nepasiteisinusios strategijos, sudariusios sąlygas nusigręžti nuo Rusijos. Tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje (nuo 2 iki 5 metų) perspektyvoje Rusija stiprins įtaką Baltarusijoje, jos pozicija Baltarusijos atžvilgiu griežtės. Dėl gerai išplėtotų Rusijos įtakos svertų Baltarusijoje neatmestina provokacijų ar tyčinių incidentų galimybė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje karinių mokymų „Zapad 2017“ metu.
*Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamos grėsmės ir iššūkiai Lietuvos nacionaliniam saugumui didės. Didžiausią žvalgybinę grėsmę ir artimoje, ir ilgalaikėje (nuo 5 iki 10 metų) perspektyvoje Lietuvai kels Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų iš Rusijos teritorijos vykdoma veikla bei kibernetinis šnipinėjimas. 2017 m. Baltarusijos žvalgybos tarnybos tęs Lietuvos teisėsaugos ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų verbavimą, kitų Baltarusijos interesams galinčių pasitarnauti asmenų paiešką bei glaudžiai bendradarbiaus su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
*Rusijos pastangos (AAE atveju – veikiant kartu su Baltarusija) įgyvendinti projektus Baltijos regione ir bandymai išsaugoti silpstančias „Gazprom“ pozicijas Lietuvoje rodo pasiryžimą išlaikyti Rusijos įtaką Baltijos šalyse. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Rusijos transporto politika išliks nepalanki Lietuvos transporto sektoriui, nes bus siekiama toliau mažinti krovinių srautus per Baltijos šalis, kartu bandant didinti jų konkurenciją bei skatinti galimus nesutarimus.
*Artimoje perspektyvoje Rusija dėl įtemptos geopolitinės padėties nemažins informacinių atakų prieš Lietuvą intensyvumo. Pagrindiniai Rusijos propagandinių projektų ir žiniasklaidos priemonių taikiniai bus Lietuvos gynybos, NATO pajėgų dislokavimo klausimai, Lietuvos istorija ir energetinė politika. Labai tikėtina, kad Rusija daug dėmesio skirs projektams lietuvių kalba ir aktyvins savo veiklą internete (per portalus, socialinius tinklus). Informacinėmis priemonėmis bus bandoma paveikti Lietuvos visuomenę ir sprendimų priėmėjus, kad Lietuvos vykdoma vidaus ir užsienio politika atitiktų Rusijos interesus.
*Lietuvos valstybinio sektoriaus IT sistemos išliks prioritetinis Rusijos kibernetinio šnipinėjimo taikinys, tačiau bus taikomasi ir į privačią gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Kibernetinės atakos gali būti vykdomos po kiekvienoRusijai neparankaus Lietuvos politinio sprendimo ar Lietuvoje vykstančio didelės reikšmės tarptautinio renginio metu.
*Rusijos įtaką Lietuvos visuomeniniams procesams padės išlaikyti neigiamas Rusijos propagandos poveikis Lietuvos tautinėms bendruomenėms. Pasinaudodama šia situacija Rusija toliau sieks silpninti Lietuvos socialinį integralumą. Rusijai palankios politinės jėgos bandys vienytis antivakarietiškų vertybių pagrindu, tačiau mažai tikėtina, kad 2017 m. jos įgis žymiai didesnę įtaką Lietuvos politiniams procesams. Kraštutinių ir ekstremistinių ideologijų rėmėjų grupės 2017 m. išliks negausios ir daugiausia apsiribos propagandos kampanijų organizavimu.
*Artimoje perspektyvoje ISIL suplanuotų ir jos ideologijos paveiktų pavienių asmenų teroristinių išpuolių grėsmė Europoje išliks didelė. ISIL pralaimint Irake ir Sirijoje, dalis ISIL narių gali mėginti grįžti į Europą naudodamiesi nelegalių migrantų keliais. AQ taip pat gali planuoti teroro aktus Europoje. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvos piliečių mėgstamose turistinėse šalyse Egipte ir Turkijoje išliks didelė.
*Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje terorizmo grėsmės Lietuvoje lygis išliks žemas, tačiau neatmestina, kad Lietuva kaip Šengeno erdvės šalis gali tapti viena iš teroristų tranzito valstybių. Vidutinėje perspektyvoje Lietuvos musulmonų radikalizacijos lygis išliks žemas, tačiau užsienio musulmonų mėginimai daryti įtaką vietos musulmonų religiniam gyvenimui gali pakenkti Lietuvos musulmonų bendruomenės stabilumui.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą