ETPA komitetas vienbalsiai patvirtino rezoliuciją dėl cheminio ginklo Baltijos jūroje

1
5
- Reklama -
Seimo nario G.Jakavonio iniciatyva NATO privalės išslaptinti karinę informaciją apie visas Baltijos jūroje esančias cheminių ginklų palaidojimo vietas

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pavasario sesijoje Strasbūre Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regioninių reikalų komitetas vienbalsiai ir be pastabų patvirtino parlamentaro Gedimino Jakavonio parengtą pranešimą ir rezoliuciją dėl Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo.

Apie tai informavęs Lietuvą ETPA atstovaujantis Seimo narys Gediminas Jakavonis sakė, kad nuo birželio po ETPA nuolatinės komisijos patvirtinimo šios rezoliucijos rekomendacijos bus privalomos visoms narėms.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, šioje sesijoje atsakinėjusi į ETPA parlamentarų klausimus, G.Jakavonio paprašyta pateikti savo nuomonę dėl rezoliucijoje akcentuojamų palaidoto cheminio ginklo grėsmių, savo kalboje susikoncentravo tik į dujotiekio Baltijos jūroje ekonominę naudą. „Vokietija dar kartą pademonstravo, kad palaidotas cheminis ginklas ir jo galimos ekologinės grėsmės yra labai „nepatogūs“ šiai šaliai klausimai, tačiau įsigaliojus rezoliucijai dėl palaidoto cheminio ginklo Baltijos jūroje, valstybės šią problemą privalės spręsti globaliai. Taip pat iš naujo ir šįkart atidžiau bei atsakingiau įvertinti pavojus, kurie kyla dėl cheminių ginklų, esančių palei dujotiekio maršrutą.

Be to, valstybės bus įpareigotos parengti specifinius veiksmų planus kiekvienai vietai, kur palaidoti cheminiai ginklai“, – ETPA rezoliucijos projekto esmę komentavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas G. Jakavonis.

Šios problemos ETPA iniciatorius G. Jakavonis pabrėžė, jog tam, kad būtų įmanoma įgyvendinti šią rezoliuciją praktikoje, itin svarbi kita jos nuostata, kalbanti apie informacijos apie palaidoto cheminio ginklo vietas Baltijos jūroje išslaptinimą.

„Rezoliucijoje ETPA, kuri apjungia 48 valstybes, ragina Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų vyriausybes bei NATO nedelsiant išslaptinti karinę informaciją apie visas Baltijos jūroje esančias cheminių ginklų palaidojimo vietas“, – esminę rezoliucijos nuostatą citavo parlamentaras G.Jakavonis.

Jis priminė, kad ETPA komiteto narius papiktino NATO požiūris į šią problemą, kuri yra vienas iš ETPA prioritetų aplinkosaugos politikoje.

„Dar praėjusiais metais išaiškėjo, kad apie 80 proc. palaidoto cheminio ginklo Baltijos jūroje koordinatės JAV ir Didžiosios Britanijos yra įslaptintos, todėl neįmanoma nustatyti ginklo vietos ir būklės. Gruodį komitetas į posėdį kvietė NATO atstovus paaiškinti šią situaciją, tačiau jie neatvyko ir nesiteikė jokiais kitais būdais pateikti šios informacijos“, – priminė Lietuvai ETPA organizacijoje atstovaujantis G. Jakavonis.

G. Jakavonio nuomone, jeigu nebus aiškios visos palaidoto cheminio ginklo koordinatės, dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu gali sukelti ekologinę katastrofą Baltijos jūroje.

„Jeigu NATO ir toliau ignoruos ETPA ir neišslaptins palaidoto cheminio ginklo koordinačių, dujotiekių tiesimas Baltijos jūros dugnu bus labai pavojingas. Be to, negalėdami ištirti ten esančio cheminio ginklo būklės, negalėsime apsisaugoti nuo galimos ekologinės katastrofos“, – įsitikinęs Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas G. Jakavonis.

Po II-ojo pasaulinio karo, pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos nepanaudotas cheminis ginklas apie 300 000 tonų perėjo į sąjungininkų rankas. Potsdamo konferencijoje buvo nutarta šį cheminį ginklą išplukdyti iš Baltijos jūros ir ne mažiau kaip 1000 metrų gylyje palaidoti . Tačiau šis cheminis ginklas, kurio apie 65 000 tonų sudarė kenksmingos kare naudojamos medžiagas, įskaitant 39 proc. iprito (garstyčių dujos), 18 proc. tabūno (nervų sistemą paralyžiuojančios dujos), 11 proc. ašarinių dujų ir 9 proc. fosgeno (plaučius dirginanti cheminė medžiaga (iš viso buvo 14 pavojingų cheminių medžiagų rūšių) buvo palaidotas Baltijos jūroje, dalis Šiaurės jūroje. JAV ir Didžioji Britanija, kartu su buvusia TSRS laidojusi cheminį ginklą, šią operaciją įslaptino 50 metų terminui. ETPA aiškinamojo memorandumo projekte konstatuota, kad 1997 m. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ir JAV gynybos departamentas dar 20 metų pratęsė įslaptintos informacijos, susijusios su duomenimis 1946-1947 m. vykdytas operacijas, statusą.

Prieš du metus, kai Rusija ir Vokietija sutarė tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, ETPA Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas G. Jakavonis inicijavo pasiūlymą rengti rezoliuciją „Galimos grėsmės Baltijos jūros ekosistemai dėl II –ojo pasaulinio karo metu palaidoto cheminio ginklo jos dugne“. Šią Lietuvos iniciatyvą savo parašais parėmė 24 parlamentarai, atstovaujantys 14 valstybių. Praėjusiais metais G. Jakavonis buvo paskirtas šio klausimo oficialiu ETPA ekspertu – pranešėju, o pati cheminio ginklo Baltijos jūroje problema buvo įvardinta ETPA aplinkosaugos prioritetu.

Lietuvai ETPA atstovaujančio parlamentaro G. Jakavonio pranešimo išvadose akcentuojama, kad palaidoto cheminio ginklo tyrimus, kuriuos šiandien ypatingai aktualizavo planai tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, apsunkina informacijos apie šio ginklo laidojimo būdus ir vietas įslaptinimas.

2003 m. Jūrinių tyrimų centro duomenimis, Lietuvos ekonominėje zonoje palaidoto cheminio ginklo vietoje jūros gylis svyruoja nuo 84 iki 126 m. Šis rajonas yra ant Klaipėdos-Venspilio plynaukštės šlaito. Giliausioje šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje rajono dalyje dugno paviršių dengia smulkiaaleuritinio dumblo nuogulos, kurių storis svyruoja nuo 20 iki 50 cm.Centrinėje ir pietinėje dalyje – smėlio nuosėdų storis neviršija 10 cm, pietrytinėje dalyje – iki 1 cm.

Seimo nario Gedimino Jakavonio padėjėja Orinta Grimailaitė

2008-04-16

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą