- Reklama -
sxc.hu nuotr.

Giedrė Gorienė

“Nebūtų K.Prunskienė užsimaniusi dalyvauti Prezidento rinkimuose, nebūtų ir viso to skandalo”, – taip vienam žymiam advokatui elektroniniu paštu po garsiosios Liustracijos komisijos pirmininko A.Urmono spaudos konferencijos apie kandidatę į prezidentus K.Prunskienę ir jos tariamą bendradarbiavimą su KGB parašė vienas šitos istorijos “išsukėjų”. Tiesiai šviesiai ir atvirai, turbūt būdamas tikras, kad tokio turinio jo elektroninis laiškas niekada į viešumą taip ir neišlįs.

Tačiau liaudies patarlė sako: ylos maiše nepaslėpsi. Todėl Valstybės saugumo departamento įjungtas susidorojimo su K.Prunskiene mechanizmas buvo išaiškintas, šio susidorojimo užsakovams taip ir nespėjus pasiekti tikslo – dviejų instrumentų (LNK televizijos ir Liustracijos komisijos pirmininko A.Urmono) rankomis pašalinti K.Prunskienę iš Prezidento rinkimų kampanijos dar jai neprasidėjus. Tiksliau – eliminuoti K.Prunskienę iš Prezidento rinkimų dar iki kandidatų oficialaus įregistravimo.

Kaip visa tai buvo daroma?

Tie, kurie neturi nieko bendro su politika ir vadinamuoju “juoduoju piaru”, per televiziją transliuojamas žinias priima už gryną pinigą. Tuo tarpu tiesa yra tokia, kad žinių laidose kartais žinių gali ir nebūti – vietoj jų pateikiamas “juodasis piaras”. Nes žiniasklaida – tai pats baisiausias ginklas, galintis sunaikinti žmogų ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Net ir Lietuvos istorijoje turime tokių pavyzdžių.

Taigi, pažvelkime šiandien kiek detaliau, kaip buvo ruošiamasi pašalinti Daliai Grybauskaitei iš kelio dabartinę kandidatę į prezidentus K.Prunskienę.

Be jokios abejonės, vienintelė turima kozerinė korta, kuria būtų galima „nukirsti“ nepageidaujamą konkurentę, yra KGB. Tačiau ką daryti, jei 2003 metais Vilniaus apygardos teismas šitą kortą iš mūsų juodų politikų ir tarnybų atėmė? Tuomet reikia pradėti žaidimą iš pradžių, o tam reikia surasti „naują aplinkybę“. O tokių „naujų“ guli giliai užslėpta kai kieno stalčiuose ne viena ir ne du. Dėl viso pikto – jei K.Prunskienė ateityje vėl sugalvotų į prezidentes kandidatuoti.

Tačiau atsukime „filmą“ kiek atgal – į prieš šiuos prezidento rinkimus pasirodžiusias „naujas aplinkybes“.

Dar 1991 metų pabaigoje tūla televizijos operatorė Laima Pangonytė Romoje, Italijoje, padaro interviu su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimiera Prunskiene. Ji išreiškia norą turėti šio kelias valandas trukusio interviu kopiją – visgi tai, ką ji pasakoja apie pirmos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos darbo užkulisius, yra istorija. Laima Pangonytė išsiunčia šį interviu žurnalistui Česlovui Iškauskui, kad šis perduotų vaizdo kasetes prof. K.Prunskienei. Ir štai šioje vietoje „filmas“ nutrūksta: K.Prunskienė vaizdo kasečių negauna – jos kažkur dingsta. Česlovas Iškauskas, paklaustas apie jas, trauko pečiais: atseit nieko nežinau, nieko negavau.

2003-ieji. Praslinkus vienuolikai metų nuo 1992 metais vieno teisėjo priimto politinio verdikto be teisės apskųsti – jog “K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB”, Vilniaus apygardos teisme iš naujo nagrinėjama daugiausia politinių aistrų Lietuvoje sukėlusi politinė byla. Liudytojas Vytautas Landsbergis savo liudijimą pradeda citata iš Laimos Pangonytės interviu – to paties, kuris, atsiųstas žurnalistui Česlovui Iškauskui, 1991 metų pabaigoje, paslaptingai dingo. Paties interviu kopijos V.Landsbergis teismui nepateikia. Kiti liudytojai atskleidžia , kas ir kodėl suklastojo K.Prunskienės “pasižadėjimą”, ir teismas konstatuoja, kad K.Prunskienė nebendradarbiavo su KGB. Šitoje vietoje “filmas” vėl nutrūksta.

2008-ųjų ruduo. LNK televizija per žinias parodo reportažą apie „naujas K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB aplinkybes“, kuriame rodo ne ką kitą, o tą patį Vytauto Landsbergio dar 2003 metais per teismą cituotą sakinį iš K.Prunskienės interviu L.Pangonytei. Sakinį, aišku, išimtą iš konteksto ir K.Prunskienės pajuokavimą „kas būtų, jeigu būtų“ pateiktą kaip „K.Prunskienės prisipažinimą“. Taigi 1991 metais dingusi vaizdajuostė atsirado 2008 metų rudenį.

Pagal šią „naują aplinkybę“ Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas, diriguojamas VSD, pradeda naują tyrimą dėl K.Prunskienės ir KGB, ir … „filmas“ vėl nutrūksta. Maždaug pusmečiui. O likus vos kelioms dienoms iki kandidatų į prezidentus pareiškinių dokumentų pateikimo VRK, Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas, sugrįžęs iš VSD, kur ir buvo priimtas kabinetinis verdiktas, Seime surengtoje spaudos konferencijoje iškilmingai praneša: jis ir be jokių K.Prunskienės pasižadėjimų (mat 2003 m. teisme išaiškėjo, kad „pasižadėjimas“, už kurio laikėsi V.Landsbergis kaip skęstantis už šiaudo, buvo suklastotas) yra 300 proc. tikras, kad K.Prunskienė „bendradarbiavo su KGB“ ir „ši byla turi būti atnaujinta“. O spaudos konferencijos išvakarėse savo interviu „Karštam komentarui“ tiesiai šviesiai išrėžia, jog K.Prunskienė „yra pavojinga, nes yra pareiškusi, kad tapusi prezidente keistų užsienio politiką“.

Kaip įrodymą, jog „K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB“, A.Urmonas pateikia „faktų visumą“ – „pernelyg dažnos komandiruotės į užsienį“ (daugiausia į socialistinę Vengriją ir VDR. O, be to, lyg ir D.Grybauskaitė TSRS laikais nebūtų važinėjusi į socialistines valstybes kaip grupių vadovė ). O pati K. Prunskienė esą užsiėmusi „ekonominiu špionažu“…

Kai moteris sulaukia tam tikro amžiaus, jai prasideda klimaksas. Tuomet kartais ją net galima laikyti „nepakaltinama“. O kaip įvardinti tą „blūdą“, kuris apsėdo Liustracijos komisijos pirmininką? „Klimaksinio periodo sindromu“? Čia jau tikrai sunku pasakyti. Ir štai kodėl.

Visi mokslininkai, kurie tarybiniais metais važiuodavo į užsienį, būdavo apklausiami KGB. Į mokymo įstaigas, kuriose jie dirbdavo, ateidavo KGB pareigūnas ir atlikdavo „dopros“ (apklausą). K.Prunskienės atvejis – ne išimtis. Todėl ar galima pavadinti „bendradarbiavimu“ prievartinį mokslininko ir KGB pareigūno kontaktą, jei atvykęs į mokymo įstaigą pareigūnas atlieka tavo apklausą?

Kuo daugiau žmogus pasiekęs mokslo sferoje, tuo didesnė kontrolės priežiūros forma. Štai Mokslų Akademijoje net atskiras KGB kabinetas su akademikų priežiūrai skirtu KGB pareigūnu buvo. Todėl, pagal tokią A.Urmono logiką, kokią jis pritaikė K.Prunskienei, būtų galima teigti, kad „visi akademikai LTSR buvo KGB bendradarbiai“. Nes jie KGB darbuotoją matydavo kiekvieną dieną savo mokslo įstaigoje. O A.Urmono logiką išvertus į paprastą lietuvių kalbą, galima pasakyti, kad ir gaidys su kirviu ant kaladės bendradarbiauja, nes vienas su kitu … turi kontaktą, t.y. vienas su kitu „pasimatė“. Ir visiškai nesvarbu, kad tas kirvis nukirto tam gaidžiui galvą…

Tačiau sugrįžtant prie A.Urmono kaltinimų dėl K.Prunskienės „dažnų kelionių“, negaliu nepaminėti A.Urmono „užmirštos“ 1987 metais neįvykusios profesorės kelionės į Berklio universitetą, JAV. Tuomet KGB neišleido jos į JAV, nes nustatė, kad konferecijos dalyviai „ne tie“ (tarp dalyvių buvo vienas iš TSRS išvykęs litvinas) ir „gali nutekėti informacija“. Apie ką? Dabar tai atrodo juokinga, o tada – ne. K.Prunskienė tuo metu aštriai kritikavo nevykusią TSRS žemės ūkio politiką. Taigi KGB išsigando, kad „nutekės informacija“, jog „TSRS žemės ūkio politika – nevykusi“…

O prieš kaltindamas profesorę „ekonominiu špionažu“, A.Urmonas pirmiau tegul perskaito jos daktarinę disertaciją, kurią ji parašė sugrįžusi iš VFR. Joje – visa informacija, kurią ji surinko apie VFR maisto pramonę studijų ten metu, ir kuri ir tuomet, ir po disertacijos parašymo buvo vieša: jos disertacija buvo ir yra Mokslų Akademijoje dabar. Tuo tarpu knyga, kurią po kelionės į VFR parašė K.Prunskienė, Maskvoje buvo išcenzūruota perpus: Maskva negalėjo leisti viešai palyginti vykusį VFR ir nevykusį TSRS maisto pramonės ir žemės ūkius…

Taigi, kaip pavadinti tai, kokius „blūdus“ prieš K.Prunskienę nuolat bando inspiruoti A.Urmonas: „klimaksinio laikotarpio sindromas“ ar tiesiog paskutinė Urmono „gulbės giesmė“?

2009-05-13

P.S. Kai šis straipnis jau buvo atspausdintas spaustuvėje, „Panorama“ pranešė naują K.Prunskienės medžioklės etapą A.Urmono rankomis. Šis puolimas sutapo su žmonių apklausomis, kurios parodė, kad žmonės aktyviai balsuoja ne tik už D.Grybauskaitę, bet ir už K.Prunskienę.

Taigi, Valstybės saugumo departamentas ir toliau grubiausiomis priemonėmis siekia eliminuoti K.Prunskienę iš Prezidento rinkimų.

2009-05-13 22:41 val.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!