Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba (Laudatio) ceremonijoje Magdeburgo katedroje, kur Vokietijos kanclerei Angelai Merkel už nuopelnus vienijant Europą buvo įteiktas Imperatoriaus Otono Didžiojo apdovanojimas

2
1
- Reklama -

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros nuotr.

Gerbiamoji Kanclere,

Gerbiamas Mere,

Gerbiamas Saksonijos-Anhalt Ministre pirmininke,

Gerbiami Imperatoriaus Otono kultūros fondo nariai,

Gerbiami svečiai,

Džiaugiuosi galimybe šiandien dalyvauti pirmojo Šventosios Romos Imperatoriaus Otono garbei įsteigto apdovanojimo teikimo ceremonijoje šioje nuostabioje Magdeburgo katedroje.

Apdovanojimas teikiamas asmenybėms, kurios labiausiai nusipelnė Europos vienijimosi procesui ir Europos atminties įamžinimui. Todėl man ypač malonu, kad šiemet Imperatoriaus Otono kultūros fondas nusprendė ketvirtąjį apdovanojimą įteikti vienai tvirčiausių vieningos Europos rėmėjų – Vokietijos Kanclerei Angelai Dorotėjai Merkel.

Tai, kad šis apdovanojimas yra teikiamas Vokietijoje – svarbu ir simboliška. Vokietija – Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos regionus jungianti grandis, vieningą Europą kurianti jėga.

Po Antrojo pasaulinio karo priimtas sprendimas, kad taika ir klestėjimas įmanomi tik vieningoje Europoje, kur visos šalys, mažos ir didelės, dirba vieno bendro tikslo labui. Tai buvo istorinis sprendimas, kuris pakeitė žemyno politinį žemėlapį, o čia gyvenančioms tautoms atnešė taiką, sukūrė sąlygas suvienyti Vokietiją, sugriovė totalitarinę sovietų sistemą ir daugeliui tautų leido teisėtai grįžti į Europos šeimą.

Gerbiami svečiai,

Vieningos Europos projektas neįmanomas be glaudaus visų šalių bendradarbiavimo.

Noriu pasidžiaugti atviru ir vis intensyvesniu dvišaliu Lietuvos ir Vokietijos dialogu, o kadangi Vokietija neseniai perėmė pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai – kartu išreikšti tvirtą paramą siekiui paskatinti dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp visų Baltijos jūros regiono valstybių.

Mūsų santykius šiandien sustiprina ilga ir turtinga istorija, todėl naudodamasi proga noriu pabrėžti Rytų Prūsijos (kurios Šiaurės rytinė dalis Lietuvoje vadinama „Mažąja Lietuva”) šviesuolių Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo, Liudviko Rėzos ir kitų svarbą mano kraštui ir lietuvių tautos savasties išsaugojimui. Nuo pat XVI a. jų pastangomis buvo dedamas pagrindas lietuviškajai raštijai, lietuvių literatūrai. Rytų Prūsijoje vyko knygų lietuvių kalba leidyba tuomet, kai jos buvo draudžiamos carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje.

XIX a. antrojoje pusėje mūsų drąsiųjų knygnešių dėka jos patekdavo į Lietuvą, taip stiprindamos lietuviškąjį identitetą ir prisidėdamos prie Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais.

Gerbiamieji,

Svarbiausieji įvykiai istorijoje dažnai susiejami su simboliais. Vieninga Europa pirmiausiai siejama su Berlyno sienos griūtimi ir Vokietijos susivienijimu.

Nepamiršime, kai 1989 m. lapkričio 9 d. Vakarų ir Rytų Vokietiją skirianti siena žlugo. Iki šiol gyvai atsimename tą emocinį pakilimą, kuris apėmė visus vokiečius ir visus, dar likusius už kitų sienų.

Nepamiršime 1990 m. spalio 3 d. 12 val. nakties, kai šimtai tūkstančių vokiečių, susirinkusių priešais Reichstagą, Brandenburgo vartus ir kitur, giedodami Vokietijos nacionalinį himną sutiko žinią, kad po ilgų padalijimo dešimtmečių geležinė uždanga griuvo, o Jūsų šalis ir Jūsų tauta susivienijo. Tai buvo nepamirštama ir itin džiaugsminga akimirka, kuri ištaisė istorinę neteisybę ir suteikė naujos vilties bei įkvėpimo visai Europai ir pasauliui.

Tai buvo žinia, kuri suteikė pasitikėjimo ir sustiprino lietuvių kovą už laisvę. 1990 m. kovo 11 d., paskelbę, kad atkuriame nepriklausomybę, ją dar buvome priversti apginti beginkliai stodami prieš sovietų tankus 1991 m. sausio 13 dieną.

Lietuva niekada nepamirš savo didvyrių, o Europa – žmonių, kurie aukodami gyvybę siekė savo ir kitų tautų laisvės.

Mielieji,

Prie Europos vienybės idėjos ištakų stovi tokie iškilūs žmonės kaip Konradas Adenaueris, Žanas Monė, Robertas Šumanas, Polis Henri Spakas. Tarp didžiausių jų nubrėžtos vizijos tęsėjų yra Richardas fon Vaiczekeris, Helmutas Kohlis ir Angela Merkel.

Europai pasisekė, kad turime tokią ryžtingą, kūrybingą ir atsakingą lyderę. Su Kanclere susitinkame Europos viršūnių tarybų metu. Kanclerė aktyviausiai iš EVT dalyvių dirba ruošdama galutinius dokumentus. Daugelis rūpinamės atskirais akcentais, o Vokietijos Kanclerei rūpi viskas. Dažnas iš mūsų atvykstame su mandatais, kurie suformuoti remiantis nacionaliniu tos dienos interesu. Būtent Kanclerė Merkel imasi nedėkingo uždavinio įtikinti visus EVT narius žvelgti toliau ir sutarti dėl visos Europos interesą atitinkančių politinių gairių.

Pasakysiu tiesiai – ant Kanclerės pečių šiandien ne tik Vokietijos, bet ir Europos ateitis. Todėl reikšdama Lietuvos ir, esu tikra, kitų regiono šalių tvirtą paramą Kanclerės Merkel vedamos Vokietijos pastangoms ir lyderystei, linkiu Kanclerei visokeriopos sėkmės ir tvirtybės, o šis apdovanojimas tesuteikia naujų jėgų.

Būtent ryžto priimti sunkius, tačiau būtinus sprendimus labiausiai reikia šiandien, kai vieninga Europa susidūrė su didžiuliais ekonomikos ir finansų iššūkiais.

Gerbiama Kanclere, garbūs premijos steigėjai ir iškilūs svečiai!

Jūsų indėlis ir pastangos kuriant vieningą, efektyvią ir konkurencingą bei pasaulyje gerbiamą Europą, kurioje klestėtų maži ir dideli, nebus pamiršti ir įeis į istoriją garbingu jos puslapiu, stiprinančiu Europą ir kiekvieną mūsų.

Dėkoju Jums už dėmesį.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą