Seimas reanimavo tiesioginių mero rinkimų idėją

26
4
- Reklama -

Savivaldybių tarybų spektakliai ir užkulisiniai žaidimai, renkant taryboje miesto merą, gali baigtis - Seimas pradėjo tiesioginių mero rinkimų įteisinimo procedūrą. KK nuotr.

Vakar Seimas po pateikimo pritarė šalies Konstitucijos pakeitimo projektui, kuris įteisina tiesioginius mero rinkimus. Tai jau antras bandymas įgyvendinti tiesioginių mero rinkimų idėją šios Seimo kadencijos metu. Šį įstatymo projektą pasirašė 100 Seimo narių, už jį balsavo 71 parlamentaras, o prieš buvo tik 2. Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė viliasi, kad šį kartą tiesioginiai mero rinkimai pagaliau iš gražios vizijos virs realybe.

„Darbo partija visada pasisakė už tiesioginius mero rinkimus, tai buvo viena iš pagrindinių mūsų rinkimų programos nuostatų. Esu absoliučiai tikra, kad Lietuvai tiesioginiai mero rinkimai yra būtini. Savivaldybėms reikia tiesiogiai išrinktų merų, kurie turėtų daug galių, bet tuo pačiu metu būtų tiesiogiai atsakingi rinkėjams už savo sprendimus ir veiksmus. Mes turime pasitikėti rinkėjais, kad visose savivaldybėse būtų išrinkti sąžiningi ir dori merai. Esu įsitikinusi, kad kuo mes mažiau pasitikime rinkėjais, tuo blogesni būna balsavimo rezultatai. Efektyvesniam demokratijos principų įgyvendinimui mes turime suteikti galimybę žmonėms tiesiogiai rinkti merus, tai bus reikšminga paskata rinkėjams dalyvauti rinkimuose“, — sako V. Baltraitienė.

Seimo statutas numato, kad įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Tokie įstatymai laikomi priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą