TS-LKD frakcija švietimo ir mokslo ministro klausia, kaip jis ruošiasi mažinti paties sukeltą sumaištį visuomenėje

2
8
- Reklama -

Nors LVAT nusprendė, kad Švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktas yra neteisėtas – prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, Seimo opozicija interpeliacijos klausimo nekelia. KK nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai teikia klausimus švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui, prašydami į juos atsakyti raštu ir žodžiu artimiausiame Seimo posėdyje.

Poreikis išsamiai paaiškinti situaciją švietimo ir mokslo srityje atsirado po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, jog Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktas yra neteisėtas – jis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą.

LVAT pripažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų abiturientams palengvintos nepagrįstai. Mokiniai, kurie mokėsi mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes palengvinti egzamino rezultatai visiškai vienodai vertinami pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.

Frakcijos nariai ministro prašo paaiškinti, ko tikėtis kitų mokslo metų abiturientams? Ar vėl bus rengiamos kokios nors „neesminės“ egzamino programos pataisos? Ką ketinama keisti? Taip pat primenama, kad egzaminų ir įskaitų programos pagal nustatytą tvarką skelbiamos iki egzaminų sesijos pradžios likus ne mažiau kaip 2 metams.

Parlamentarai pažymi, kad viešoje erdvėje ministras aiškino, jog egzamino palengvinimai įsakyme numatyti tik 1 metams, tačiau iš tikrųjų dokumente joks terminas nenumatytas.

„Jūs viešai sakėte neteisybę ar tiesiog buvote neįsigilinęs į dokumento projektą?“ – klausiama kreipimesi į D. Pavalkį.

Ministro prašoma atsakyti, ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už sukeltą sumaištį egzaminų sistemoje ir visuomenės supriešinimą.

Paklausime taip pat teiraujamasi, ar Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai pritarė egzamino palengvinimui? Kokia buvo ministerijos specialistų ir ekspertinių institucijų pozicija dėl šių pakeitimų? Kas yra šių pataisų iniciatoriai ir projekto rengėjai? Ar Lenkų rinkimų akcijos politikai ministrą ragino keisti egzaminų programą?

LVAT atkreipė dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija netyrė, kaip realiai mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba buvo siekiama sudaryti sąlygas mokytis valstybinės kalbos.

Todėl klausiama, ar ministerija neplanuoja iš esmės patikrinti, kaip šiose mokyklose yra įgyvendinamos Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, kaip efektyviai panaudojamos valstybės finansuojamos įvairios papildomos organizacinės, finansinės ir kitos priemonės, siekiant sudaryti sąlygas pasirengti vienodam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui?

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą