D.Kedžio mama prašo Seimo inicijuoti ikiteisminį tyrimą prokurorams ir R.Šalaševičiūtei

141
6
- Reklama -
Drąsiaus Kedžio mama Laima Kedienė kreipėsi į Seimą, kad šis inicijuotų ikiteisminį tyrimą mažametės anūkės prievartavimo bylą vilkinusiems prokurorams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R.Šalaševičiūtei (KK nuotr.)

Vakar visos Seimo frakcijos gavo D.Kedžio dukters močiutės Laimutės Kedienės prašymą , kuriame ji prašo Seimo inicijuoti ikiteisminį tyrimą Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R.Šalaševičiūtei.

„Mano sūnus Drąsius Kedys dėl ikiteisminio tyrimo tyčinio vilkinimo ir skubių ikiteisminio tyrimo veiksmų būtino atlikimo pateikė:

– Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 13 skundų,

– Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokurorui K. Betingiui 8 skundus ir prašymus,

– Kauno apygardos prokuratūros prokurorui A. Kiuršinui 4 prašymus,

– Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei G. Ročienei 12 prašymų ir pareiškimų,

– Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorui R. Jancevičiui 4 prašymus,

– Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui N. Bieliauskui 3 prašymus,

– Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R. Šalaševičiūtei 10 skundų ir prašymų,

kurie nebuvo išspręsti.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai. Perėmusi tyrimą Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino šį ikiteisminį tyrimą, nes iš esmės jokių naujų, tačiau tuo metu būtinų procesinių veiksmų neatliko. Nei Kauno apygardos prokuratūra, perėmusi šį ikiteisminį tyrimą nei Generalinė prokuratūra netyrė, kas kaltas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumų, kokių organizacinių priemonių reikia imtis, kad ikiteisminiai tyrimai Kauno miesto apylinkės prokuratūroje būtų kontroliuojami ir atliekami operatyviai ir kvalifikuotai. D. Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi. Kauno apygardos prokuratūrai perėmus ikiteisminį tyrimą daugiau kaip du mėnesius jokių esminių tyrimo veiksmų, kurie būtų sudarę galimybę sėkmingai baigti ikiteisminį tyrimą atlikta nebuvo. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, atsakingi už ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal D. Kedžio skundą kontrolę, neužtikrino įstatymų nustatytų prerogatyvų koordinuoti nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Pasiūlymuose (2 p.) nurodyta Generaliniam prokurorui principingai įvertinti visų ikiteisminį tyrimą vykdžiusių, kontroliavusių ir prokurorams vadovavusių pareigūnų veiksmus.

Generalinės prokuratūros sudaryta komisija tik po 11 mėnesių pripažino, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai, jo metu neatlikti net pirminiai būtini procesiniai veiksmai, nors iki to momento D. Kedys jau buvo parašęs 32 skundus apygardų ir generalinei prokuratūrai būtent dėl netinkamai atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tokia Generalinės prokuratūros sudarytos komisijos išvada leidžia pagrįstai manyti, kad apygardų ir generalinės prokuratūros pareigūnai aplamai netyrė D. Kedžio parašytų skundų arba juos tyrė netinkamai, t.y. neatlikdami savo pareigų.

LR BK 229 str. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas atlikusiam netinkamai, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Vertinant prieš tai nurodytas išvadas akivaizdu, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių ir D. Kedžio skundus tyrusių prokurorų veiksmuose yra akivaizdūs nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str., pažymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas iki šio momento nepradėtas.

LR BK 228 str. 1 dalis numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Svarstymui pateiktose išvadose teigiama, kad nenustatyta prokurorų tyčia netinkamai atliekant ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 15 str. 3 d. numato, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas ir netiesiogine tyčia, kuomet jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Prieš tai aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir D. Kedžio skundus turėję tirti prokurorai suprato, jog nevykdami savo tiesioginių pareigų, neatlikdami elementariausių pirminių procesinių veiksmų, iš esmės netirdami D. Kedžio pateiktų skundų ir juose nurodytų aplinkybių, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gali atsirasti LR BK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, dėl ko jie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 228 str. 1 dalį. Apie tai svarstymui pateiktose išvadose ir pasiūlymuose nieko nekalbama.

Visi Drąsiaus Kedžio skundai, į kuriuos iš esmės nebuvo nereaguota, išdėstyti pažymoje, kuri pridedama prie šio prašymo.

Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad :

–     iki 2009-10-05 nebuvo atliktas nei vieno iš galimų įtariamųjų atpažinimas;

–     niekada nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atlikti mažametės psichiatrinę -psichologinę ekspertizę „Vaiko raidos centre", kaip numato BPK 209 str., į kurį primygtinai reikalavo vežti prokurorai G. Ročienė, R. Čivinskaitė ir A. Kiuršinas;

–     iki šio momento nepatikrinti mažametės parodymai vietoje;

–     prokurorai mano sūnaus prašymus sprendė lydraščiais, bet ne nutarimais, kaip tai numato LR BPK 178 str. 3 d.;

–     skundus, adresuotus A. Valentinui ir K. Betingiui, dėl A. Kiuršino veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą, išsprendė pats prokuroras A. Kiuršinas;  

–     ikiteisminio tyrimo metu neišreikalauti duomenys apie galimų įtariamųjų telefoninius pokalbius iki ikiteisminio tyrimo pradžios,

–     D. Kedžiui kreipusis į Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjui dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai, grubiai pažeidžiant Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R. Šalaševičiūtei D. Kedys parašė 10 skundų, iš kurių į 5 atsakė, kad skundai nebus tiriami, į 2 atsakymai aplamai negauti, o 3 skundai persiųsti kitai institucijai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas – gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 2 straipsnis). Jokių savo pareigų R. Šalaševičiūtė neatliko, dėl ko ji turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 229 str.

Prašau nepritarti pateiktai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvadai.

Į minėtos parlamentinio tyrimo išvados dalį „Pasiūlymai" 2 (antrą) punktą įtraukti pasiūlymą Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorams, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R. Šalaševičiūtei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 229 str., 228 str. 1 d.

Pareikšti nepasitikėjimą Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei ir atleisti ją iš pareigų“, – Seimo narių prašo Drąsiaus Kedžio mama Laimutė Kedienė.

KK inf.

2009-12-01

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą