D.Mockus – įtakingiausias nešvariuose reikaluose?

17
95
- Reklama -
„MG Baltic prezidentas D.Mockus ir jo viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m. žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės“, - tai D.Mockaus (nuotr.) verslo partnerio Antano Gureckio prieš nusišaunant (2010 06 29) parašytas raštelis. ELTA nuotr.

A.Gureckio priešmirtinis raštelis
Dar vienas A.Gureckio priešmirtinis raštelis

Vienas savaitraštis paskelbė Lietuvos įtakingiausių asmenų sąrašą. Šalia Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, premjero Andriaus Kubiliaus ketvirtuoju pagal įtakingumą paskelbtas Darius Mockus. Tas pats oligarchas, kurio pavardę savo priešmirtiniame raštelyje mini pernai, neatlaikius psichologinio teroro, nusišovęs D.Mockaus verslo partneris, statybinės bendrovės „Mitnija“ įkūrėjas ir bendrasavininkas Antanas Gureckis.

„MG Baltik prezidentas D.Mockus, R.Kurlianskis nuo 2005 m. žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 m. iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų pagalba, mane terorizavo ir privedė prie savižudybės. R.Kurlianskis 2006 2007 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos“, – rašoma Antano Gureckio priešmirtiniame laiške.

Tačiau prokuratūra, po beveik metus trukusio ikiteisminio tyrimo dėl Antano Gureckio privedimo prie savižudybės, bylą nutraukė.

Taigi, jeigu žmogaus nėra gyvo, yra priešmirtinis raštelis, yra liudytojai apie A.Gureckiui darytą spaudimą, yra beveik analogiška „MG Baltic“ vadinamojo reideringo byla Latvijoje (tik ten D.Mockaus vyrukai pralaimėjo – nelaimėjo milijonų, o statybų bendrovės savininkas latvis nenusišovė), o prokuratūra ikieisminį tyrimą dėl privedimo prie savižudybės nutraukė, tai kokią galima susidaryti prielaidą? Turbūt tokią – kad „MG Baltic“ koncerno prezidentas Darius Mockus yra toks įtakingas, jog net Generalinė prokuratūra užsimerkė dėl žmogaus mirties. O Antano Gureckio priešmirtiniame raštelyje minimas R.Kurlianskis yra Dariaus Mockaus dešinė ranka. Ir ne bet kokia – jis kuruoja LNK televiziją ir interneto naujienų portalą alfa. O argi tai – ne įtaka?

Ir iš tiesų: argi ne teismas turėjo spręsti Antano Gureckio privedimo prie savižudybės klausimą? Tačiau už teismą pasisakė prokuratūra. Darius Mockus Antano Gureckio savižudybei įtakos neturėjo, nors net keli priešmirtiniai rašteliai liudija visiškai priešingai.

Tiesa, Violeta Gureckienė dar turi vilties: prie Antano Gureckio savižudybės klausimo dar bus galima sugrįžti – kai „kosminės“ (beveik 80 mln. Lt) civilinės bylos klausimas bus išnagrinėtas teisme. Mat šita milijoninė civilinė byla, V.Gureckienės nuomone, buvo viena iš psichologinio spaudimo svertų, panaudotų prieš A.Gureckį – lygiai toks analogiškas svertas (milijonė byla neva dėl įsigytų akcijų nuvertėjimo patirtos žalos) buvo panaudotas „MG Baltic“ vyrukų ir Latvijoje prieš latvį verslininką.

Pasikartosime: prokuratūra tarp dviejų analogiškų atvejų nepamatė nieko bendro – atseit jokio ryšio čia nėra. O verslininkų, įsigijus statybų kompanijų akcijas (ir Lietuvoje, ir Latvijoje), spaudimo susimokėti už neva patirtą „akcijų nuvertėjimo žalą“ schema argi ne tokia pati? Tai, kad ir prieš Latvijos verslininką, ir prieš A.Gureckį naudota spaudima schema ta pati, mūsų teisėsaugai – tik sutapimas.

Ir todėl tai tik dar kartą sustiprina prielaidą, kad Darius Mockus yra iš tiesų įtakingas … nešvariuose reikaluose.

Teisėjo akibrokštas: 500 lapų prie bylos prijungti jų net neskaičius

Po to, kai, nusišovus Antanui Gureckiui, visas „MG Baltic“ struktūros puolimas susikoncentravo į A.Gureckio našlę Violetą ir dukrą Betą, kai Violeta Gureckienė nepasidavė psichologiniam spaudimui „susimokėti 30 milijonų ir toliau gyventi ramybėje“, bet nusprendė išeiti į viešumą – atskleisti Dariaus Mockaus veiklos metodus, spaudimas prieš moterį dar labiau padidėjo.

Beveik po kiekvienos „Karšto komentaro“ publikacijos Violeta Gureckienė susilaukia vis naujų „siurprizų“ – jau iki 80 milijonų litų padidintą civilinį ieškinį D.Mockaus advokatai dar siekia padidinti, tik kol kas neaišku, kiek. Mat gruodžio 19 d. Violeta Gureckienė pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjui V.Stankevičiui, kuris teismo posėdyje net neskaitęs prijungė apie 500 lapų D.Mockaus bendrovių advokatų pateiktų neva įrodymų ir dėl jų neleido pasisakyti nei V.Gureckienei, nei jos advokatams, ir visiškai nėra aišku, kiek ten ir kas iš tų pateiktų raštų yra susiję ir ar susiję su nagrinėjama byla.

Pagalvojau: jeigu tarp tų 500 lapų būtų netyčia įdėta ir prezervatyvo naudojimo instrukcija, tai turbūt teisėjas V.Stankevičius prie bylos būtų prijungęs ir ją – nes teisėjas V.Stankevičius prieš bylos pridėjo 500 lapų net neskaitęs ir dėl jų net nepasisakęs. Todėl Violeta Gureckienė iš karto pareiškė teisėjui nušalimą. Violetos Gureckienės nuomone, teisėjo V.Stankevičiaus šališkumas – akivaizdus.

Dar vasarą V.Gureckienei buvo kilę įtarimų dėl šio teisėjo – mat birželį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas V.Dovidaitis paėmė šią „kosminę“ bylą iš teisėjos J.Mardosevič ir perdavė nagrinėti teisėjui V.Stankevičiui. Motyvas – esą dėl per didelio teisėjos J.Mardosevič užimtumo.

Tuo tarpu dabar, kai teisėjas V.Stankevičius prie bylos prijungė 500 lapų „įrodymų“, jų net neskaitęs, kyla nejauki mintis, kad galbūt teisėjo pakeitimas šitoje byloje iš tiesų buvo visai ne dėl teisėjos J.Mardosevič, o dėl kitų priežasčių? Gal teisėja J.Mardosevič, prieš prijungdama prie bylos D.Mockaus advokatų pateiktus 500 lapų, pirmiausia būtų juos perskaičiusi?

Be to, po gruodžio 19 d. kyla pagrįstų abejonių, ar teisėjas V.Stankevičius apskritai perskaitė šią sudėtingą bylą ir į ją įsigilino? Nes jeigu teisėjas V.Stankevičius galėjo prie bylos prijungti 500 lapų, jų net neskaitęs, tai gal ir sprendimas šioje byloje jau šiam teisėjui žinomas iš anksto?

Dabar tolimesnis šios bylos likimas – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio rankose: ar jis patenkins V.Gureckienės pareiškimą dėl teisėjo V.Stankevičiaus nušalinimo, ar ne? Ar šiai bylai nagrinėti sudarys 3 teisėjų kolegiją, ar ne?

Iš tiesų labai smalsu sužinoti, ką nuspręs V.Dovidaitis – tas pats, kuris šią bylą atėmė iš teisėjos J.Mardosevič ir perdavė nagrinėti dabar nuo bylos šalinamam teisėjui V.Stankevičiui.

Beje, pamenate, rašėme, kad vienas iš D.Mockaus bendrovių advokatų – buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas V.Mikelėnas, yra Prezidentūros paskirtas į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją? Tai va – po gruodžio 19 d. teismo posėdžio, kuriame teisėjas V.Stankevičius net neskaitęs prie bylos prijungė 500 lapų „rašytinių įrodymų“, o taip pat pakėlęs balsą rėkė ant V.Gureckienės ir neleido jai dėl šių įrodymų pasisakyti, V.Gureckienė svarsto galimybę apskųsti teisėją V.Stankevičių Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Taigi, gali būti, kad turėsime įdomią situaciją: teisėjo V.Stankevičiaus likimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje spręs D.Mockaus bendrovės advokatas V.Mikelėnas – o būtent šių D.Mockaus advokatų pateiktus dokumentus, net neskaitęs, prie bylos ir prijungė teisėjas V.Stankevičius. Įdomu?

V.Gureckienė: „Darau išvadą: jie mano, kad teismus valdo jie“

Violetos Gureckienės nuomone, šitie nauji dokumentai, kuriuos teisėjas net neskaitęs prijungė prie bylos, yra pasekmė prieš kelias savaites įvykusio susitikimo su D.Mockaus advokatu R.Raulynaičiu ir ekonomistu V.Lazicku, ką V.Gureckienė vadina „reketu“.

„Susitikimas įvyko mano advokato kontoroje. Raulynaitis pasakė: „Nešk greičiau, ką turi, mums dar užteks“. O aš atsakiau, kad viską būčiau atidavusi anksčiau, bet dabar yra žuvęs žmogus – mano vyras. Todėl kokios gali būti kalbos, kai yra žuvęs žmogus? Ir pasakiau, kad dėl bylos aš esu rami. O Raulynaitis pasakė: „Tu būsi rami“. Ir aš paklausiau advokato, ar tai nėra man grasinimas“, – paskutinį susitikimą su D.Mockaus vyrukais prisiminė V.Gureckienė.

Ir būtent po šito susitikimo „kosminėje“ civilinėje buvo pateikti nauji dokumentai, kuriuos teisėjas V.Stankevičius prijungė prie bylos net neskaitęs, o tarp prijungtų buvo ir tik gruodžio 16 d., kelios dienos prieš teismo posėdį, padarytas naujas akcijų auditas – D.Mockaus advokatai pareiškė norą dar padidinti civilinį ieškinį.

„2008 metų gruodžio mėnesį susitikimo metu su R.Raulynaičiu ir jo žmona Violeta Raulynaitienė, kuri tuo metu dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, mūsų diskusijos metu Romanas Raulynaitis lyg tarp kitko pasakė: „Jei kada bus teismai, tai nesiteisk“. Darau išvadą: jie mano, kad teismus valdo jie. Kaip norės, taip ir bus.

Jau žuvo žmogus, o valstybė, matau, dar tik stebi. Tikiuosi, kad laikinai“, – „Karštam komentarui“ nuomonę išsakė Violeta Gureckienė.

O Dariaus Mockaus atsiradimą tarp įtakingiausių Violeta Gureckienė vertina kaip norą parodyti, kad Darius Mockus yra įtakingas … nešvariuose reikaluose.

Gal ateinantys metai bus švaresni?

„Dėl V. Stankevičiaus nušalinimo ir trijų teisėjų kolegijos sudarymo“

(iš teisėjo nušalinimo pareiškimo)

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ ieškinius dėl 79.470.663,57 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų V.Gureckienės ir E.Rumšo. Civilinę bylą nagrinėja teisėjas V.Stankevičius.

Nagrinėjant bylą 2011-12-29 teismo posėdyje kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjo V. Stankevičiaus nešališkumo, todėl teismo posėdžio metu pastarajam teisėjui buvo pareikštas nušalinimas.

2011-12-19 d. vykusiame teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė 16 (šešiolika) prašymų dėl 19 (devyniolikos) naujų rašytinių įrodymų priėmimo ir prijungimo prie civ.b. Nr. 2-2277-590/2011, kurių bendra apimtis apytiksliai siekia apie 500 puslapių. Teisėjas V. Stankevičius protokoline nutartimi patenkino visus prašymus priimti ir prijungti prie bylos visus ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad būtent teisėjo veiksmai sprendžiant klausimą dėl ieškovų pateiktų prašymų, sukėlė pagrįstų abejonių dėl teisėjo V. Stankevičiaus nešališkumo, dėl ko ir buvo pareikštas nušalinimas.

Ieškovams pateikus minėtus prašymus, atsakovės atstovams buvo suteiktos vos kelios minutės susipažinti su pateiktais dokumentais. Nors atsakovės V. Gureckienės atstovai prašė teismo leisti susipažinti su prašomais prijungti naujais rašytiniais įrodymais bei leisti išsakyti nuomonę dėl pateikiamų dokumentų prijungimo, tam suteikiant atsakovės atstovams daugiau laiko, teismas netenkino atsakovės atstovų prašymo, nepateikdamas jokių tokio atsisakymo motyvų bei prijungė visus ieškovų pateiktus įrodymus.

Bylą nagrinėjantis teisėjas V. Stankevičius tenkino ieškovų prašymą prijungti prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, neįvertinęs šių įrodymų ryšio su byla, nors privalėjo tai padaryti, remiantis CPK 180 str. imperatyvia nuostata, numatančia, kad „Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes“. Atsakovė pažymi, kad teisėjas objektyviai teismo posėdžio metu negalėjo įvertinti pateiktų įrodymų sąsajumo, kadangi neįmanoma per kelias minutes susipažinti su maždaug 500 puslapių apimties dokumentais. Taigi, teisėjo procesinis sprendimas prijungti ieškovų prašomus dokumentus prie bylos, išreiškiantis teismo nuomonę, kad prašomi prijungti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, prieš tai net nesusipažinus su minėtų dokumentų turiniu, leidžia pagrįstai kelti abejones dėl teisėjo nešališkumo. Atsakovės nuomone, per kelias minutes objektyviai neįmanoma susipažinti su tokios apimties dokumentais ir padaryti išvadą, kad jie yra susiję su byla, todėl tokie teisėjo veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad arba teisėjas V.Stankevičius buvo susipažinęs iš anksto su ieškovų teikiamais dokumentais (o tai akivaizdžiai pažeistų nešališkumo principą), arba kad teisėjas yra akivaizdžiai palankus ieškovams ir leidžiantis jiems į bylą teikti dokumentus nesusijusius su byla (o tai vertintina kaip procesinių normų pažeidinėjimas ieškovų naudai). Bet kuriuo atveju, tai sudaro objektyvų pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu CPK 66 str. prasme.

Abejonių dėl teisėjo V. Stankevičiaus nešališkumo kelia ir aplinkybė, kad žodinė nutartis tenkinti ieškovų prašymus prijungti pateiktus rašytinius įrodymus, buvo priimta nepateikiant jokių motyvų, kuriais remiantis teismas padarė išvadas, kad prašomi prijungti įrodymai yra susiję su byla, nors CPK 291 str. 2 d. yra aiškiai nustatyta, kad žodinėje nutartyje turi būti nurodoma motyvai, kuriais teismas padarė išvadas. Minėtas aplinkybes patvirtina teismo posėdžio garso įrašas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, kuriomis tesėjas pažeidė CPK imperatyvius reikalavimus, kas lėmė šiurkštų atsakovės procesinių teisių ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, atsakovė V. Gureckienei kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjo V. Stankevičiaus nešališkumo, t.y. galimo subjektyvumo ir palankumo nagrinėjant bylą ieškovų pusei. Todėl atsakovė, remiantis CPK 66 str. prašo nušalinti teisėją V. Stankevičių nuo civ. b. Nr. 2-2277-590/2011 nagrinėjimo. Juo labiau, nepatenkinus prašymo dėl teisėjo V.Stankevičiaus nušalinimo, atsakovė nagrinėjant šią bylą toliau nebeturės pagrindo pasitikėti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, o tuo pačiu ir objektyvaus bei nešališko sprendimo priėmimu.

LR CPK 62 str. numato, kad „Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją“. Tokia civilinio proceso nuostata leidžia daryti išvadą, kad nustačius aplinkybę, kad byla yra labai sudėtinga, jai nagrinėti pirmąja instancija turėtų būti skirta trijų teisėjų kolegija.

Atsakovė yra įsitikinusi, kad civilinė byla Nr. 2-2277-590/2011 laikytina labai sudėtinga: Civilinėje byloje pareikšto ieškinio dydis sudaro 79.470.663,57 Lt. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovais byloje patraukti fiziniai asmenys. Tokio dydžio suma bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui laikytina itin reikšminga, todėl ši aplinkybė kaip visuotinai žinoma papildomai neįrodinėtina. Nagrinėjamą civilinę bylą šiuo metu sudaro keturios sujungtos civilinės bylos. Vien keturių bylų sujungimas į vieną civilinę bylą leidžia daryti pagrįstą išvadą apie šios civilinės bylos sudėtingumą.

Visus šioje byloje pareikštus ieškovų ieškinius atsakovė V.Gureckienė vertina kaip dalį sisteminio spaudimo, kurį ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ prezidentas D.J.Mockus ir jo parankiniai sąmoningai suplanavo ir šiuo metu nuosekliai vykdo, siekdami užvaldyti Gureckių šeimos turtą. Tokie ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ veikimo pricipai yra visuotinai žinomi, kadangi analogiškais veiksmais neteisėtai stengėsi perimti turtą ir iš Latvijos verslininko Valdžio Kalnozolo, pareikšdami jam visiškai nepagrįstus ieškinius 5,87 mln. latų sumai. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodį Rygos teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo UAB “MG Baltic Investment” ieškinius. Valdis Kalnozols tiek žiniasklaidai , tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams tuomet nurodė, kad tokiais metodais „MG Baltic“ koncerno atstovai bandė iš jo prievartauti turtą, o pateikti ieškiniai neturėjo nieko bendra su realia situacija (t. 14, b.l. 69-71).

Toks sisteminis spaudimas prieš Gureckių šeimą jau atnešė tragiškų pasekmių: neatlaikęs prieš jį ir jo šeimą nukreipto ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ savininko – prezidento D.J.Mockaus ir viceprezidento R.Kurlianskio sistemingų, žiaurių ir klastingų veiksmų visumos, 2010 06 29 nusižudė A.Gureckis. Koncerno „MG Baltic Investment“ prezidentas, naudodamasis įtakingomis pažintimis teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje, sąmoningai suplanavo sistemingą spaudimą A.Gureckiui – buvo pareikšti visiškai nepagrįsti civiliniai ieškiniai milžiniškoms sumoms tuo pačiu pagrindu Vilniaus ir Kauno apygardos teismuose, nors ieškinių pagrindas tas pats; buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai, areštuotas visas A.Gureckio ir jo šeimos turtas. UAB „MG Baltic Investment“ vadovai stengdavosi visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtoms priemonėmis įbauginti A.Gureckį, priversti jį patikėti, kad su juo susidoros, o jo ir jo šeimos sąžiningai per ilgus metus uždirbtas turtas bus atimtas. Pažymėtina, kad dėl A.Gureckio privedimo prie savižudybės Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, o jo metu surinkta daug informacijos, įrodančios nesąžiningą UAB „MG Baltic Investment“ vadovų elgesį. Faktą, kad prieš A.Gureckį buvo naudojamas psichologinis smurtas ir sisteminis spaudimas, yra konstatavęs Kauno miesto apylinkės teismas 2010 03 01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.S-119/2010 (t. 6, b.l. 32-36). Pažymėtina, kad būtent D.J.Mockų kaip pagrindinį asmenį, privedusį prie savižudybės, A.Gureckis paminėjo savo priešmirtiniame laiške. Atlikta ekspertizė patvirtino šio laiško autentiškumą. Būtent dėl šių motyvų atsakovei V.Gureckienei ši Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla yra ypatingai reikšminga, ko pasekoje bylą nagrinėjant trijų teisėjų kolegijai būtų užtikrinta didesnė galimos klaidos išvengimo tikimybė, o tuo pačiu ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimas.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą