Generalinė prokuratūra: Darbo partijos byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas kasacinis skundas

15
19
- Reklama -
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) įteikė kasacinį skundą Darbo partijos byloje. KK nuotr.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įteikė kasacinį skundą Darbo partijos byloje. KK nuotr.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) įteikė kasacinį skundą Darbo partijos byloje.

Prokuroro manymu, šioje byloje yra nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, nes byloje atskirais klausimais buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė Vilniaus apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui tinkamai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasaciniu skundu LAT prašoma įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistųjų nusikaltimas veikas dėl mokestinių prievolių išvengimo teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms (VMI, Sodrai) finansines deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, pagrįstai jas pripažino kvalifikuotinomis kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (pagal Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.), o ne kaip sukčiavimą (BK 182 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismas šias nusikalstamas veikas buvo kvalifikavęs kaip sukčiavimą. Taip pat LAT prašoma svarstyti, ar pagrįstai Lietuvos apeliacinis teismas įvertino, kad nuteistieji, darydami šias veikas, veikė netiesioginės tyčios forma.

Prokuroras kasaciniame skunde nurodė, kad, jo vertinimu, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, nes Lietuvos apeliacinis teismas dėl tų pačių nuteistųjų veikų, kuriomis buvo išvengta didelės vertės mokestinių prievolių valstybei priėmė prieštaringus sprendimus, t. y. tiek nuteistuosius išteisino, tiek bylą šioje dalyje nuteistiesiems nutraukė dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų, nors galėjo priimti tik vieną iš šių sprendimų.

Prokuroro nuomone, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nepripažindami V. Uspaskicho veiksmų, susijusių su valstybės dotacijų gavimu Darbo partijos naudai nusikaltimu pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimu), neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, tuo padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas išteisinti V. Uspaskichą šioje dalyje.

Kasaciniu skundu taip pat prašoma patikrinti, ar V. Uspaskicho atžvilgiu nutraukiant bylą pagal BK 220 str. 1 d. dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senaties terminų buvo tinkamai taikomas BK 95 str. nuostatos, nes Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas šį sprendimą neįvertino, kad V. Uspaskich ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, todėl senaties terminų eiga jo asmens atžvilgiu buvo sustojusi.

Taip pat prašoma įvertinti, ar pagrįstai baudžiamoji byla nutraukta juridinio asmens, t. y. Darbo partijos, atžvilgiu dėl jos reorganizacijos, ar pagrįstas apeliacinio teismo sprendimas atsisakyti taikyti BK 72 str. 5 d. (Turto konfiskavimas) nuostatas ir iš Darbo partijos konfiskuoti (išieškoti) jos neteisėtai gautas ir partijos veikloje panaudotas pinigines lėšas (virš 7 mln. eurų), ar pagrįstai palikti nenagrinėti civilinių ieškovų (VMI ir Sodros) civiliniai ieškiniai, kuriais buvo prašoma atlyginti nuteistųjų veiksmais padarytą žalą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių ir įmokų.

Atsižvelgiant į netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejus bei padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų pobūdį kasaciniu skundu prašoma bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

GP inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą