- Reklama -
  KK nuotr.
KK nuotr.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės asociacijos LATGA, taip pat ir atsakovių akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, uždarosios akcinės bendrovės SPLIUS, akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. priimto sprendimo „Linkomanijos“ byloje, nutarė, kad interneto paslaugų teikėjai savo sąskaita privalės blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net.
Šioje byloje Lietuvos ir užsienio autorių bei kitų autorių teisių turėtojų kolektyvinio administravimo asociacija LATGA (toliau – LATGA) Vilniaus apygardos teismo prašė uždrausti atsakovėms interneto paslaugų teikėjoms elektroninių ryšių tinklais teikti savo klientams prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas. Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino – įpareigojo atsakoves savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir ieškovės LATGA sąskaita uždrausti savo paslaugų gavėjų prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovių valdomuose tinkluose. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės įpareigotos blokuoti atsakovių paslaugų gavėjų prieigą prie tinklalapio linkomanija.net ieškovės lėšomis. Atsakovės, iš esmės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė iš viso 7 apeliacinius skundus.
Nors Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių dėl prieigos prie svetainės linkomanija.net blokavimo taikymo vertinimu ir jį pagrindžiančiais argumentais, tačiau nesutiko su tuo, kad išlaidas, kurias patirs atsakovės blokuodamos prieigą prie minėtos svetainės, turi atlyginti ieškovė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės LATGA apeliacinį skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, pašalindama iš sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovių valdomuose tinkluose draudimas turi būti įgyvendintas ieškovės LATGA sąskaita.
Pasisakydama dėl prieigos prie atitinkamos interneto svetainės blokavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta priemonė taikytina, kai: 1) atsakovas yra tarpininkas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas; 2) tarpininkas teikia paslaugas tretiesiems asmenims; 3) tretieji asmenys šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Be to, net ir nustačius visas minėtas draudimo tarpininkui taikymo sąlygas, pagal Europos Sąjungos teisę bylą nagrinėjantis teismas įpareigojamas patikrinti, ar ši prašoma taikyti priemonė konkrečiu atveju atitinka proporcingumo principo reikalavimus.
Įvertinusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sąvoka „tarpininkas“ apima bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Atsižvelgiant į tai, kad interneto prieigos teikėjas yra subjektas, atsakingas už bet kokį pažeidimo perdavimą internete savo klientams ir trečiajam asmeniui, nes, suteikdamas prieigą prie tinklo, jis suteikia galimybę atlikti šį perdavimą, interneto prieigos teikėjas, leidžiantis savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė trečiasis asmuo, yra tarpininkas, kurio paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises ar gretutines teises. Nereikalaujama, kad egzistuotų sutartiniai santykiai tarp autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančio asmens ir tarpininko.
Byloje nebuvo ginčijama, kad interneto svetainės linkomanija.net veikimas pagrįstas peer-to-peer principu veikiančios „BitTorent“ protokolo technologijos pagrindu. Kitaip tariant, kiekvienas kompiuteris „klientas“, į kurį atsisiunčiama rinkmena, automatiškai tampa serveriu, kuriame rinkmena pateikiama kitiems naudotojams. Kolegija pažymėjo, kad ESTT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje Nr. C-610/15 (Stichting Brein v. Ziggo BV, XS4ALL Internet BV) nusprendė, jog sąvoka „viešas paskelbimas“ apima dalijimosi rinkmenomis internete platformos, kuri, naudojantis su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle, pateikimą ir administravimą. Todėl teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad interneto svetainių, kurių veikimas pagrįstas tokiu pačiu principu kaip ir linkomanija.net, atveju trečiaisiais asmenimis, pažeidžiančiais autorių teises, ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme laikytini tiek interneto svetainės administratoriai, tiek šios svetainės naudotojai, nes jie visi kartu ir kiekvienas atskirai atlieka kūrinio neteisėto viešo paskelbimo veiksmą.
Byloje buvo pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė negali būti vertinama kaip netinkama dėl jos nepakankamo efektyvumo. Kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal ESTT praktiką nebūtina, jog intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad numatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, siekiant prašomą taikyti priemonę vertinti kaip efektyvią negali būti reikalaujama, kad galimybė daryti pažeidimus būtų apsunkinta ar atimta daugumai svetainės naudotojų, nes net ir tuo atveju, jei prie autorių teisių pažeidimų nebegali prisidėti nedidelė naudotojų dalis, autorių teisių pažeidimo mastas būtų sumažinamas, o tai reikštų, kad tokia priemone bent iš dalies pasiekiamas autorių teisių pažeidimų pašalinimo ir prevencijos tikslas.
Nors teisėjų kolegija pritarė atsakovių argumentui, kad kreipimasis su reikalavimu tiesiogiai į svetainės linkomanija.net valdytoją turėtų būti laikomas prioritetine priemone proporcingumo principo požiūriu, atsižvelgusi į teisinio reglamentavimo, kuriuo numatoma galimybė reikalauti taikyti draudimą tarpininkui, tikslus bei Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte įtvirtintą nuostatą, kolegija sprendė, kad iš ieškovo, siekiančio pagrįsti prašomos taikyti priemonės proporcingumą, negali būti reikalaujama imtis perteklinių, didelių išlaidų ir laiko sąnaudų reikalaujančių, procedūrų siekiant nustatyti interneto svetainės, kuria pažeidžiamos teisės, valdytoją ir pareikšti jam reikalavimą. Jei interneto svetainės, kuria pažeidžiamos teisės, valdytojas nebendradarbiauja, yra už ES jurisdikcijos ribų ar sunkiai identifikuojamas, iš ieškovo neturi būti atimta teisė tiesiogiai pasinaudoti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu jo teisių gynimo būdu. Kolegija taip pat sprendė, kad interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytojai (operatoriai) neturi būti privalomai įtraukiami į tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo teisme procesą trečiaisiais asmenimis. Kolegijos vertinimu, interneto svetainės valdytojas, padaręs savo kontaktinius duomenis sunkiai pasiekiamus ar apskritai nepasiekiamus, turi pats prisiimti visą su tuo susijusią riziką, tarp jos ir tą, kad atitinkami draudimai tarpininkams teismo gali būti nustatyti prieš tai teismui neišklausius jo pozicijos šiuo klausimu. Be to, draudimo tarpininkui nustatymas teismo sprendimu nereiškia, kad šis draudimas ateityje, pasikeitus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą taikyti atitinkamą draudimą, negalės būti teismo peržiūrėtas pagal suinteresuotų asmenų, tarp jų ir linkomanija.net valdytojo, reikalavimą.
Apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, jog išnaudojo protingas galimybes nukreipti savo reikalavimus į linkomanija.net valdytoją, ir kad bandymas siekti autorių teisių pažeidimo pašalinimo tokiu būdu, tikėtina, būtų nerezultatyvus ir susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis bei išlaidomis.
Kolegija sprendė, kad prieigos prie teises pažeidžiančių interneto svetainių blokavimas yra efektyvesnė autorių teisių gynimo priemonė nei kreipimasis į prieglobos paslaugų teikėją su reikalavimu uždaryti svetainę, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, turėjo pareikšti reikalavimus svetainei linkomanija.net prieglobos paslaugas teikiančiai Švedijos bendrovei.
Kolegija nepritarė ieškovės teiginiams, kad ATGTĮ 78 straipsnyje numatytai priemonei taikyti pakanka ginčo interneto svetainėje paskelbti bent kelis autorių teisių saugomus objektus, nes toks vertinimas reikštų nepagrįsto prioriteto suteikimą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, ignoruojant kitas Chartijos saugomas teises. Kolegija nurodė, kad tam, jog būtų pripažinta, kad autorių teisių turėtojo teisių apsaugos poreikis konkrečiu atveju nusveria teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę, teismui turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kurių visuma leistų teismui spręsti esant labiau tikėtina, jog prašomoje blokuoti interneto svetainėje daromų autorių pažeidimų mastas yra pakankamai didelis, kad pateisintų blokavimą. Šiuo aspektu gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip informacijos, kuria dalijamasi ginčo interneto svetainėje, pobūdis, interneto svetainės veikimo principai, šios svetainės operatorių požiūris ir kt.
Įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad svetainė linkomanija.net, nepaisant dalies joje esančios teisėtos informacijos, iš esmės yra piratinė svetainė, skirta dalytis autorių teises pažeidžiančia informacija, todėl, vertinant ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumą, autorių teisių apsaugos poreikis nusveria linkomanija.net naudotojų teisę į informaciją. Juolab kad didžioji autorių teisių saugomų kūrinių dalis ir toliau bus naudotojui laisvai prieinama legaliose platinimo vietose, t. y. naudotojo teisė į informaciją, blokavus svetainę, nebus apskritai paneigta.
Pasisakydama dėl atsakovių argumento, jog tik jų atžvilgiu pritaikytu draudimu yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė atsakovėms sukuriant nelygiavertes konkuravimo sąlygas su tais interneto prieigos paslaugų teikėjais, kurie nebuvo patraukti atsakovais šioje byloje, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pažymėjo, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą asmenį ar asmenis, kuriems reiškiamas ieškinio reikalavimas, pasirenka ieškovas. Įstatyme nenumatyta galimybė teismui ieškovo pareikštą reikalavimą atmesti vien dėl to, kad jis pareikštas ne visiems asmenims, kurie galėtų pagal tokį reikalavimą atsakyti. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovės neatimama teisė bet kuriuo metu pareikšti reikalavimą bet kuriam kitam interneto prieigos paslaugų teikėjui. Be to, tikėtina, kad kiti interneto prieigos paslaugų teikėjai, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, savanoriškai imsis prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net ribojimo priemonių, siekdami išvengti galimo teismo proceso jų atžvilgiu ir įvertindami tokio teismo proceso, jei jis būtų pradėtas, perspektyvas.
Teisėjų kolegija, pakeisdama skundžiamo sprendimo dalį dėl blokavimo priemonės įgyvendinimo išlaidų, nurodė, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai turi pareigą prisidėti prie teisės pažeidimų interneto tinkle pašalinimo, kuri apima ir jų pareigą prisiimti su tuo susijusias proporcingas išlaidas. Kolegija sutiko, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas teisių turėtojui galėtų būti viena iš svarstytinų priemonių siekiant užtikrinti tarpininkui nustatyto draudimo proporcingumą, tačiau sprendė, kad nagrinėjamoje byloje toks poreikis nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas pritaikė abstraktų draudimą, kuriame nėra nurodyta, kokių konkrečiai prieigos prie svetainės linkomanija.net blokavimo priemonių atsakovės turi imtis, palikdamas tokį pasirinkimą pačioms atsakovėms. Taip atsakovės turi galimybę pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jų išteklius ir galimybes, t. y. atsakovių verslo laisvė yra apsaugota nuo perteklinių ribojimų, susijusių su neproporcingomis draudimo įgyvendinimo išlaidomis. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad bet kuri iš galimų pasirinkti priemonių yra susijusi su itin didelių investicijų poreikiu, priešingai, pripažino, kad bent kai kurios iš galimų taikyti technologijų su didelėmis išlaidomis nėra susijusios, todėl pagrindo spręsti, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas ieškovei šiuo atveju yra būtinas, kad nebūtų paneigta ar itin apribota atsakovių teisė į verslą, nėra. Teismas taip pat pripažino reikšminga, kad ieškovė šioje byloje yra ne verslo subjektas, o autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, nesiekianti komercinių tikslų, todėl jos dėl teismo sprendimo įgyvendinimo patirtinų išlaidų negalima priskirti natūralioms verslo išlaidoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus inf. 

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!