Kauno morgo paslaptis: prokuratūra neleido ištirti J.Furmanavičiaus šautinių žaizdų?

61
7
- Reklama -
Kauno apygardos prokuratūra slepia pavardę prokuroro, kuris dalyvavo Kauno morge atliekant J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės kriminalistinę medicinos ekspertizę

Giedrė Gorienė

Prokuratūra, teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą bandžiusi „pritempti“ prie Drąsiaus Kedžio „keršto“, atsidūrė aklavietėje – pirma, jų paskelbta versija, kad teisėją Joną Furmanavičių nužudė Drąsius Kedys, pradėjo bliūkšti – pareigūnai nerado jokių įrodymų, kad Drąsius Kedys rengėsi nušauti teisėją Joną Furmanavičių. Antra, „Karšto komentaro“ šaltinių teigimu, prokuratūra, Kauno morge tiriant nušautų Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės kūnus, ekspertams neleido ištirti visų žaizdų bei ištirti nušautųjų kaukolės skliauto sužalojimo. Tai gali reikšti, kad prokuratūra dengia tikruosius teisėjo Jono Furmanavičiaus ir D.Kedžio buvusios sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės žudikus, ir kad šitas žmogžudystes iš tiesų galėjo įvykdyti Lietuvos spec.tarnybų likvidatoriai.

Drąsiaus Kedžio pėdsakų neranda

Kaip žinia, vos po kelių valandų, kai spalio 5 d. buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės sesuo Violeta Naruševičienė, prokuratūra įtariamuoju šioje nužudymo byloje paskelbė Drąsių Kedį. Esą jis vienintelis turėjo rimtą motyvą juos nužudyti – teisėją J.Furmanavičių Drąsius Kedys kaltino tvirkinus jo mažametę dukterį, o Violetą Naruševičienę kaltino sąvadavimu – „klientų“ D.Kedžio mažametei dukrelei aprūpinimu.

Tačiau ištyrę operatyvinę sekimo medžiagą – pastarąjį laikotarpį Drąsius Kedys buvo sekamas ir buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, pareigūnai nerado nė menkiausios užuominos apie „planuotą teisėjo nužudymą“.

Dar įdomiau šioje istorijoje yra tai, kad spalio 5 d. Drąsius Kedys pradingo kaip į vandenį – teisėsauga neranda jokių Drąsiaus Kedžio egzistavimo pėdsakų.

Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras Kęstutis Betingis bandė „burti iš kavos tirščių“, aiškindamas žiniasklaidai, kad „Drąsius Kedys yra arba netoli Kauno, arba netolimame užsienyje“, tačiau jokių įrodymų, kad Drąsius Kedys yra gyvas, nepateikė.

„Drąsiaus Kedžio nėra gyvo“, – jau spalio 6 d., t.y. praėjus vos dienai po žudynių Kaune, „Karštam komentarui“ pasakė šaltiniai iš Policijos departamento – iš generalinio policijos komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko aplinkos.

Tą pačią versiją – kad Drąsiaus Kedžio nėra gyvo – redakcijai išsakė ir šaltiniai iš Kauno apygardos prokuratūros.

Vakar tą pačią versiją „Karštam komentarui“ pakartojo ir redakcijos šaltiniai iš Generalinės prokuratūros, kurių nuomonė dėl šitų įvykių sutampa su KK keliama versija.

„Šitos žudynės – tai Lietuvos „saugų“ darbas“, – tokią nuomonę išsakė šaltiniai iš Generalinės prokuratūros.

Siekdami įtikinti visuomenę, kad Drąsius Kedys yra gyvas, pareigūnai kuria legendas, kurias skelbia per savo kontroliuojamą žiniasklaidą: esą Drąsius Kedys planuoja nužudyti dar du asmenis (Vaiko teisių apsaugos kontrolierę R.Šalaševičiūtę ir vieną „principingą“ prokurorą) – atseit taip teigiama K.Betingiui atsiųstame anoniminiame laiške.

Tačiau tokia propaganda gali būti kuriama specialiai – tam, kad būtų padėtas pamatas dar vienai planuojamai „likvidacijai“ (užčiaupti tuos, kurie per daug žino apie pedofilų tinklą ir kelia grėsmę pedofilų klano saugumui).

Prokuratūra dengia tikruosius žudikus?

Tai, kad žudynės Kaune gali būti Lietuvos spec.tarnybų darbas ir kad prokuratūra gali dengti spec.tarnybų „likvidatorius“, rodo ir tai, kad Kauno morge, siekiant atlikti šautinių žaizdų ekspertizę, ekspertams nebuvo leista apžiūrėti visų žaizdų.

„Tiriant nušautųjų kūnus Kauno morge, ekspertams nebuvo leista pilnai atlikti savo darbo – nebuvo paimtos visos žaizdos medicininiam kriminalistiniam ištyrimui – to padaryti neleido Kauno morge buvęs prokuroras “, – teigia KK šaltiniai.

Pasak jų, dėl to dabar nebus galima atsakyti į šiuos klausimus:

1)     ar žaizdos buvo padarytos iš vieno ginklo, ar dviejų?

2)     nebus galima kalbėti apie sviedinio kalibrą padarytose galvos žaizdose, nes nepaimti ištirti kaukolės skliauto sužalojimai;

3)     prieš paimant žaizdas medicininiam kriminalistiniam tyrimui, jos buvo nuplautos – dėl to nebus galima nustatyti artimo šūvio faktorių, t.y. objektyviai atsakyti, ar šauta iš arti, ar iš toli.

Prokuratūra slepia prokuroro pavardę

„Karštas komentaras“ paskambino Kauno apygardos prokuratūros viešųjų ryšių specialistei Vaidai Kibirkštytei, kuri, paklausta, koks prokuroras dalyvavo Kauno morge ekspertams atliekant šautinių žaizdų apžiūrą, atsakė, kad prokuroro pavardės mums negali pasakyti.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir mes negalime jums to pasakyti“, – „Karštam komentarui“ atsakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė.

Į mūsų pastebėjimą, kad tai – tik prokuroro pavardė, o ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, V.Kibirkštytė atsakė, jog „negaliu jums to pasakyti. Supraskit, aš – tik tarpininkė. Ką man pasako, tą jums pasakau“.

„Kas jums neleido pasakyti mums prokuroro, dalyvavusio Kauno morge atliekant J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės ekspertizę, pavardės? Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras?“ – norėjome sužinoti prokuroro, kuris taip stropiai bando nuslėpti galus, pavardę.

„Šito aš jums negaliu atsakyti“, – atsakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė.

Tuomet paklausėme, kodėl prokuroras, dalyvavęs Kauno morge atliekant nušautųjų ekspertizę, ekspertams neleido ištirti visų žaizdų, o pačios žaizdos, prieš apžiūrint, buvo išplautos?

Telefono ragelyje stojo ilga tyla. Galiausiai prokuratūros atstovė paklausė: „O iš kur jūs apie tai sužinojote?“

Taigi mūsų versija, kad teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę nužudė spec.tarnybų „likvidatoriai“, Generalinės prokuratūros kuluaruose vadinami „saugais“, tvirtinasi – mat, kaip teigė mūsų šaltiniai, ekspertams nebuvo leista nei ištirti visų šautinių žaizdų, nei ištirti galvos kaukolės skliauto sužalojimų.

2009-11-05

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą