Prašoma stabdyti D.Kedžio dukrelės sugrąžinimą L.Stankūnaitei

101
0
- Reklama -

Pedofilijos byloje negyvi jau keturi. Liko gyva svarbiausia liudininkė - mergaitė. KK nuotr.
Štai kaip visuomenė reaguoja į pedofilijos bylą ir mergaitės sugrąžinimą L.Stankūnaitei. KK nuotr.

Teismo psichologijos akte 2011 m. 09-07 – 10-07 d. Nr. 103MS-143 3 punkte nurodyta, kad mergaitė ekspertizės metu, kaip ir kitų susitikimų su psichologais metu (remiantis civilinės bylos medžiaga), išsako norą gyventi globėjos N. Venckienės šeimoje. KK nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei,

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei

Gerb. Irenai Degutienei,

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui

Gerb. Dariui Valiui,

Ministrui Pirmininkui

Gerb. Andriui Kubiliui,

LR Specialiųjų tyrimų tarnybai,

LR Valstybės saugumo departamentui,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

Gerb. Gintarui Kryževičiui,

Vaiko teisių apsaugos kontrolierei

Gerb. Editai Žiobienei,

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Kauno rajono savivaldybės administracijos

Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkui

Gerb. Egidijui Žironui,

Panevėžio apygardos teismo pirmininkui

Gerb. Valdui Meidui

P R A Š Y M A S

2011 m. gruodžio 22 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu L. Stankūnaitės ieškinį tenkino. Nustatė mergaitės gyvenamąją vietą kartu su L. Stankūnaite jos gyvenamojoje vietoje, ir įpareigojo Neringą Venckienę perduoti mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei. N.Venckienės priešieškinį dėl L. Stankūnaitės motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja atmetė.

Sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipė vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo terminą ir tvarką: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kasdien rengiami Laimutės Stankūnaitės ir mergaitės susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė. Ne vėliau kaip keturioliktą dieną mergaitė perduodama motinai Laimutei Stankūnaitei. Laimutės Stankūnaitės ir mergaitės susitikimus ir vaiko perdavimą organizuoti įpareigoti Kauno miesto ir Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriai.

Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Civilinėje byloje yra priimtas ir prijungtas kaltinamasis aktas iš pedofilijos bylos. Kaltinamojo akto išvadoje nurodyta, kad Andrius Ūsas kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, esančiame adresu M. Gimbutienės g. 8-1, Kaune, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei mergaitei, gim. 2004-02-19, laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stankūnaitė galimai susijusi su kaltinamojoje išvadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra L. Stankūnaitės nuomojamas butas.

Pedofilijos byla bus nagrinėjama 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus 2 apylinkės teisme.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti, kad nusikalstamą veiką padarė ne tik A. Ūsas, bet ir kiti asmenys, tarp jų L. Stankūnaitė, taigi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pripažinta nukentėjusiąja mažametė negali būti perduota kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugei L. Stankūnaitei. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai savo teisine galia turės prejudicinės teisinės reikšmės būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos. Civilinės bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą atitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį ir yra teisėtas. Šiuo metu mažametės gyvenamąją vietą nustačius su L. Stankūnaite, būtų galutinai sugriauta pedofilijos byla, nes L. Stankūnaitė gina ne vaiko, bet kaltinamojo pedofilija A. Ūso interesus.

Dėl sprendimo skubaus vykdymo.

Teisėjas nutardamas skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite, iš esmės pažeidė vaiko teises ir prioritetus. Vaikas jau daugiau kaip treji metai negyvena su L. Stankūnaite. Matosi su ja tik du kartus per savaitę po dvi valandas. 2009 m. vasarą L. Stankūnaitė neatvyko į 5 (penkis) pasimatymus su dukra: 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugsėjo 14 d., 2009 m. spalio 1 d., nors turėjo visas galimybes, nes tuo metu jai jokia apsauga nebuvo skirta, o laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. atsakovė L. Stankūnaitė neatvyko nei į vieną pasimatymą su mažamete dukra, t.y. ji neatvyko į 20 (dvidešimt) pasimatymų. Paimti šiuo metu mažametę mergaitę iš jai įprastos aplinkos ir perduoti įtariamojo pedofilo draugei L. Stankūnaitei, yra neįmanoma. Mergaitei pasakius, kad teismas nusprendė, jog ji gyvens su motina L. Stankūnaite, mergaitė pradėjo verkti, vemti. Sakė, kad ji su ja nevažiuos ir negyvens. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Mergaitė atsisako vykti į pasimatymus su L.Stankūnaite, nenori su ja susitikti.

Teismo psichologijos akte 2011 m. 09-07 – 10-07 d. Nr. 103MS-143 3 punkte nurodyta, kad mergaitė ekspertizės metu, kaip ir kitų susitikimų su psichologais metu (remiantis civilinės bylos medžiaga), išsako norą gyventi globėjos N. Venckienės šeimoje. Šio ekspertizės akto 8 punkte nurodyta, kad mergaitės ryšys su globėja N. Venckiene stiprus, tvirtas, emociškai pakankamas, pasižymi saugiu prieraišumu.

Teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“, esančio Petrausko g. 19A, Kaune, darbuotojos: psichologė Ieva Šidlauskaitė – Stripeikienė ir socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę, mažametės noras visada buvo gyventi su Neringa. Šių liudytojų parodymai yra patikimi, nes psichologė Ieva Šidlauskaitė – Stripeikienė mažametę matė 25 kartus, o socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė – 5 kartus. Tiek viena, tiek kita liudytoja patvirtino bendravusios su mažamete, nesant akivaizdoje kitų žmonių.

Civilinio proceso kodekso 282 straipsnyje reglamentuoti skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių atvejai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus. Civilinio proceso kodekso 283 straipsnyje reglamentuota teismo teisė leisti sprendimą skubiai vykdyti. Teismas turi teisę, bet ne pareigą leisti skubiai vykdyti sprendimą. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai: 1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; 2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Taigi nei CPK 282 str., nei CPK 283 str. nenumato galimybės leisti skubiai vykdyti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 760 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimą. Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 str. 3 d.). Kompleksiškai vertinant nurodytus CPK straipsnius, akivaizdu, kad skubus vykdymas įmanomas tik dėl turtinių reikalavimų. Akivaizdu, kad šis skubaus sprendimo vykdymo atvejis išimtinai susijęs su turtiniais reikalavimais, nes nėra jokios galimybės užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atveju. Teisėjo nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų. Tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba.

Sprendžiant vaiko gyvenimo klausimus, egzistuoja valstybės institucijų (taip pat ir teismo) pareiga atlikti nuodugnų šeimos situacijos ir suinteresuotų asmenų, ypač vaiko, interesų vertinimą, siekiant rasti sprendimą, geriausiai užtikrinantį galimybę suteikti vaikui saugią aplinką kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Šiuo atveju nebuvo išnagrinėtos jokios aplinkybės susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su L. Stankūnaite, teismui nebuvo pateikta įstatymo reikalavimus (CK 3.178 str.) atitinkanti išvada, nes nebuvo patikrintos L. Stankūnaitės šeimos aplinkos sąlygos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje 2011-11-17 išvadoje Nr. 19-6-460 nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikdamas išvadą dėl ginčo, turi patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, kurioje jis gyventų patenkinus ieškinį, surinkti žinias apie tėvų asmenines ir dorovines savybes, jų materialinę padėtį, išsiaiškinti, kaip tėvai įgyvendina įstatymuose įtvirtintas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas vaiko ugdymo, švietimo, lavinimo srityse ir kitas faktines aplinkybes. Kadangi L. Stankūnaitė nuo 2009-10-05 yra saugoma Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų, skyrius neturi duomenų dėl L. Stankūnaitei kylančių grėsmių, dėl kurių jai paskirta apsauga. L. Stankūnaitės gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl skyrius neturi galimybės ištirti L. Stankūnaitės buities, gyvenimo sąlygas ir įsitikinti, kaip būtų užtikrinama vaiko teisė į sveikatą, poilsį, saugią socialinę aplinką; skyrius neturi duomenų apie L. Stankūnaitės materialinę padėtį.

Mažametei apsauga buvo paskirta pedofilijos byloje, jos motinai L. Stankūnaitei – nužudymo byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tikslą – apsaugoti asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, gyvybę, sveikatą, turtą, taip pat užtikrinti išsamų ir nešališką baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimą. Akivaizdu, kad negali būti nustatyta mažametės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje gyvenamoji vieta kartu su kaltinamojo A.Ūso drauge L. Stankūnaite. Vaikas negali būti perduotas į aplinką, kurioje yra asmenų, keliančių grėsmę vaiko saugumui, t.y. negali būti perduotas į L. Stankūnaitės aplinką. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie būsimą vaiko gyvenamąją vietą su L. Stankūnaite.

Vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama.

Vadovaudamasi išdėstytu

P r a š o m e :

Imtis priemonių, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo ir įpareigojimo perduoti vaiką.

Imtis priemonių, kad būtų sustabdyta byla mažametės gyvenamosios vietos nustatymo iki pedofilijos byloje priimto galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Visuomeninis Judėjimas „Drąsiaus kelias“

pirmininkė Audronė Skučienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą