Pro „MG Baltic“ imperijos pamatus sunkiasi kraujas

49
29
- Reklama -

„Kas mūsų nenužudo, tas mus užgrūdina“, - toks Violetos Gureckienės motto po tragiškos vyro Antano Gureckio mirties. Priešmirtiniame laiške jis teigė, kad pasitraukia iš gyvenimo dėl D.Mockaus ir kišeninių pareigūnų psichologinio teroro. KK nuotr.

Per keturias mūsų pokalbio valandas Violetos Gureckienės akyse ašaros pasirodė tik kelis kartus. Nes Violeta Gureckienė šiandien negali verkti. Neturi teisės. Moteris turi būti stipri, labai stipri, nes po to, kai prieš metus namuose, svetainėje, neatlaikęs psichologinio spaudimo, pareigūnų akivaizdoje nusišovė jos vyras Antanas Gureckis, statybų bendrovės „Mitnija“ įkūrėjas ir akcininkas, ponia Violeta suprato: ašaros čia nepadės. Reikia būti stipriai. Daug kartų stipresne už juos. Nes ta sistema – ne šiaip sau sistema. Tai – maitvanagių sistema. Kurioje kapsi milijonai į maitvanagių lizdus, o kišeniniai pareigūnai gremžia žmonių kraują nuo maitvanagių plunksnų – kad būtų švaru…

Ponios Violetos Gureckienės svetainėje – kalnai dokumentų. Ir kalnai laikraščių. Visoje toje spaudoje – straipsniai apie pirmą privedimo prie savižudybės bylą Lietuvoje. Kai pardavęs savo rankomis kurtą statybos bendrovę „Mitnija“, Antanas Gureckis susidūrė su tai, kas Rusijoje vadinama „reideryste“ – įmonės užvaldymu, ir naujųjų savininkų – „MG Baltic“ užspeistas į kampą per civilines ir baudžiamąsias bylas, verslininkas neatlaikė: prokurorams atvykus daryti kratos, atsisėdo į krėslą ir paleido kulką į save…

O neilgai trukus, jau po laidotuvių, Antano Gureckio našlė rado ir vyro prieš mirtį rašytus laiškus. Viename – meilės laiškas žmonai Violetai („Violeta, Tave mylėjau ir mylėsiu…“), kitame – kaltinimas „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui ir jo viceprezidentui R.Kurlianskiui, jog jie „nuo 2005 m. Žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 m. iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba, mane terorizavo ir privedė prie savižudybės“.

„R.Kurlianskis 2006, 2007, 2008 m. plovė pinigus iš UAB „Mitnijos“, jiems talkininkavo Andrius ir Agnius Matjošaičiai ir kiti“, – rašoma Antano Gureckio priešmirtiniame laiške.

O juk UAB „Mitnija“ buvo Antano Gureckio sukurta, tai buvo tarsi jo kūdikis, kuriuo jis rūpinosi, kuriam jis skyrė didžiąją dalį savo laiko ir į kurį investavo uždirbamus pinigus. Jeigu kitos statybos bendrovės techniką nuomojosi, tai UAB „Mitnija“ techniką pirko. O įmonės savininką ir vadovą Antaną Gureckį neretai galėdavai pamatyti statybų objekte net ir vėlią naktį klampojantį po purvą su guminiais batais…

Todėl įsivaizduokite, kaip turėjo jaustis “Mitnijos“ įkūrėjas, kai, pardavęs bendrovę, tačiau likęs joje dirbti, o vėliau – ir vėl atsipirkęs 10 proc. akcijų, Antanas Gureckis pamatė – „Mitniją“ siekiama „nuvaryti“!

„Susidariusi padėtis UAB „Mitnijoje“ verčia manyti, kad siekiama bankroto“, – tai ištrauka iš Antano Gureckio laiško, adresuoto „MG Baltic“ prezidentui, UAB „Mitnija“ valdybos pirmininkui Dariui Mockui. Šį laišką tarp kitų vyro ranka rašytų laiškų Violeta Gureckienė rado jau po vyro mirties.

Laiške – vardijami 2010 metų „Mitnijos“ statybų projektai, kurių bendra vertė 280,9 mln. Lt. „Prašau gerb. valdybos pirmininką į tai atkreipti dėmesį, nes laikas eina, įvykdymo UAB „Mitnija“ beveik neturi, o įsipareigojimus teks vykdyti. Lauks baudos“, – rašoma laiške Dariui Mockui.

Antanas Gureckis taip pat atkreipė D.Mockaus dėmesį į tai, kad nėra kviečiamas į valdybos posėdžius, o sprendimai priimami A.Gureckiui už akių.

„Ir nemanau, kad yra gera praktika spręsti susikaupusias problemas per teismus ar kitais būdais su bendrasavininkais ar akcininkais“, – užbaigė laišką Antanas Gureckis. Ir pasirašė: „Su pagarba“.

„Viešpatie, jis dar D.Mockui pasirašė: „Su pagarba“, – liūdnai šyptelėjo Antano Gureckio našlė, kuri siekia atnaujinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl vyro privedimo prie savižudybės. Juoba, kad apie tai byloja ir vyro priešmirtiniai laiškai…

Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą sužinojo iš žurnalistų

Apie tai, kad Panevėžio prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Antano Gureckio privedimo prie savižudybės, Violeta Gureckienė sužinojo ne iš prokuratūros, o iš žurnalistų, kai šie, paskambinę į jos mobilų telefoną, paprašė moters komentaro.

Pranešimą spaudai, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl „Mitnijos“ akcininko A.Gureckio privedimo prie savižudybės, išplatino pati Generalinė prokuratūra.

Faktiškai tai parodė prokuratūros poziciją šioje byloje – tai, jog „MG Baltic“ vyrukai („MG Baltic“ yra LNK televizijos kanalo savininkas) yra neliečiami.

Tuo tarpu Violeta Gureckienė su didžiuliu entuziazmu pasakojo apie susitikimą su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu.

Moteris dar tiki, kad prokuratūroje ne visi prokurorai yra kišeniniai. Kad yra ir padorių. Ir ji, Violeta Gureckienė, sakė tikinti Dariaus Valio, generalinio prokuroro, padorumu.

Čia prisiminiau praėjusių metų vasarą ir bado akciją prie Generalinės prokuratūros. Įsiminė vienas prie bado akcijos dalyvių priėjęs vyriškis, kuris pažiūrėjo į juodą Generalinės prokuratūros kubą ir pasakė: „Čia ne prokuratūra, o UAB. Prokuratūra tarnauja ne įstatymams – ne Konstitucijai, BK ar BPK, o verslui. Dideliam verslui“. Ir pradėjo vardinti vadinamuosius juodojo kubo „akcininkus“ – tarp jų buvo ir priešmirtiniame A.Gureckio laiške kaltinamo Dariaus Mockaus pavardė…

Tuo tarpu šiandien, išanalizavus Violetos Gureckienės ir pernai pareigūnų akivaizdoje nusišovusio jos vyro Antano Gureckio pareiškimus teisėsaugai, šį tragišką įvykį vienu aspektu būtų galima palyginti su garsiąja Kauno pedofilijos byla: jeigu teisėsauga būtų nešališkai ir objektyviai tyrusi pareiškimus, jeigu būtų laiku sureagavusi į pavojaus signalus, tiksliau – jeigu teisėsauga būtų paprasčiausiai dirbusi savo darbą, tai šiandien būtų gyvas ne tik teisėjas Jonas Furmanavičius bei Violeta Naruševičienė, bet ir „Mitnijos“ ilgametis vadovas ir akcininkas Antanas Gureckis. Nes dar 2010 metų žiemą tiek Antanas Gureckis, tiek Violeta Gureckienė dėl grasinimų, šantažų, melagingų ieškinių Violetos ir Antano Gureckių šeimos atžvilgiu, siekiant užvaldyti turtą bei susidoroti, kreipėsi į teisėsaugą , prašydami patraukti „Mitnijos“ valdybos pirmininką Darių Mockų ir „Mitnijos“ tuometinį direktorių A.Minelgą baudžiamojon atsakomybėn.

Tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūra (prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė) 2010 m. vasario 5 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, o Dariaus Mockaus veikoje nėra LR BK 145 str. 2 d. sudėties.

Tiesa, šis prokurorės nutarimas Kauno miesto apylinkės teismo buvo panaikintas, konstatavus, kad „jeigu anksčiau Lietuvoje nusikaltėliai veikė reketuodami žmones, panaudojant fizinę jėgą ir prievartą, siekdami neteisėtai išreikalauti turtą, tai šiuo metu plinta nusikalstama veika, kai tokie asmenys siekia atimti turtą panaudodami psichinę prievartą. Tokia prievarta pasireiškia ne tik pareiškimu, kad su jais bus susidorota, tačiau netgi ir civilizuoti veiksmai – kreipimasis į teismą, prašant priteisti dešimtis milijonų sumas, kas liudija apie ketinimus bauginti juos ir atimti turtą ar sužaloti jų sveikatą“.

O aukščiau minima BK norma numato, „kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokį pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ar sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“.

Violeta ir Antanas Gureckiai naujųjų „Mitnijos“ vadovų milijoninius ieškinius vertino kaip psichologinį spaudimą jiems ir jų šeimai – buvo įsitikinę, jog tai buvo Dariaus Mockaus siekis priversti Antaną Gureckį atsisakyti 10 poc. UAB „Mitnija“ akcijų pagrindinio akcininko naudai.

Kuo šis spaudimas baigėsi, praėjusių metų birželio 29 d. galėjo pamatyti ne tik prokurorai, Darius Mockus, Raimondas Kurlianskis, bet ir visa Lietuva – kai pareigūnų akyse, atvykus padaryti kratos ir išsivežti A.Gureckio į prokuratūrą, verslininkas nusišovė.

Atsakymo į klausimą, kodėl pareigūnai, atvykę daryti kratos, nepaėmė iš A.Gureckio ginklo ir verslininkui buvo leista nusišauti, matyt, taip pat reikėtų ieškoti atliekant tyrimą. Nes kol kas susidaro įspūdis, kad tie, kurie nepaėmė iš A.Gureckio ginklo ir ramiai stebėjo, kaip vyras nusišauna, galimai yra bendrininkai tų, kurie siekė užvaldyti A.Gureckio turėtas „Mitnijos“ akcijas ir turtus.

Tačiau grįžkime prie Gureckių šeimos pareiškimų teisėsaugai Dariaus Mockaus atžvilgiu, kol Antanas Gureckis dar buvo gyvas, o Violeta Gureckienė mintyse planavo tais metais turėjusios įvykti šeimos šventės – bendro gyvenimo 40-mečio – detales.

Prokuratūra Gureckių pareiškimo Dariaus Mockaus atžvilgiu rimtai netyrė ir kratų pas Darių Mockų niekas nedarė. Kodėl? Atsakymą į šį klausimą galima rasti Violetos Gureckienės pareiškime.

Susidorojimo scenarijus buvo aiškus

„2010 metų kovo mėnesį mano vyras A.Gureckis, būdamas kartu su Egidijum Rumšu (žentu – KK past.), susitiko su D.J.Mockumi. Grįžęs iš susitikimo vyras pasakojo, kad iš D.J.Mockaus elgesio jis suprato, kad privalo sumokėti 77 milijonus litų, o jei ne, bus blogai. Vyras pasakojo, kad jam tiesiogiai nebuvo grasinta, tačiau jis taip suprato iš Mockaus iššaukiančio, paniekinančio elgesio. Mockus, išeidamas iš susitikimo, liepė tartis su R.Kurlianskiu.

Po kelių dienų toje pačioje vietoje, restorane „Keturios sostinės“, kartu su E.Rumšu nuvykęs vyras susitiko su Kurlianskiu. Šis susitikimo metu atvirai pasakė, kad mano vyrą „tampys“ po teismus net tris metus, pasodins į kalėjimą 6-8 metams ir tuo metu jis perims visą mano vyro turtą.

Po kelių dienų vyrui į darbą UAB „Statybų kryptis“ buvo atneštas laiškas, iš kurio supratome, kad A.Gureckiui ir Rumšienei (dukrai – KK past.) bus blogai.

Laiškas buvo siųstas Raimundo Mickūno, kuris yra artimas R.Kurlianskio draugas.

Po kelių dienų aš į savo mobiliojo ryšio telefoną gavau trumpąją žinutę: „Debesuota. Tavęs laukia mėsos kukulių kruša“.

2010 m. kovo mėnesio pabaigoje aš, eidama kartu su savo vyru Gruodžio gatve, susitikome su Romanu Raulynaičiu, kuris yra „MG Baltic“ atstovas, jis pasakė, kad skubiai eitumėm tartis su R.Kurlianskiu ir pasakė frazę: „Visi moka ir jūs mokėsit“. Tai mes supratome kaip grasinimą. Ir dar parodė keistus gestus, kurių aš nesupratau“, – tai citatos iš Violetos Gureckienės pareiškimo.

Na, o prokuratūros žingsniai tik patvirtino, kad prokuratūra tiksliai ėjo Gureckiams „MG Baltic“ vadovų „išpranašautu“ keliu.

Violeta Gureckienė įsitikinusi: vyras nusišovė, nes žinojo tolimesnį scenarijų – kad bus suimtas ir pasodintas į kalėjimą 6-8 metams.

„Visą gyvenimą Antanas dirbo sąžiningai, daug aukojo labdarai, todėl tokios melo mašinos jis atlaikyti negalėjo – jam tai būtų buvusi didžiulė gėda“, – pasako Violeta Gureckienė ir įsmeigia akis į žurnalą, kuriame – „Mitnijos“ reklama.

„Akropolis“, Molėtų observatorija – visa tai yra Antano darbai. O jie reklamuojasi. Antano darbais“…

Ne, našlė dabar neverkia. Tos naktys, kuomet ašaros sruveno upeliais, o vidų draskė baisus skausmas, – jau praeityje.

Violeta Gureckienė tvirtai tiki: Dievas tikrai yra…

„Juodas“ bylas – į Panevėžį

Panevėžio apygardos prokuratūra, sugrojusi lemiamą vaidmenį nutraukiant garsiąją Kauno pedofilijos bylą, atliko savo darbą ir nutraukiant Antano Gureckio privedimo prie savižudybės bylą.

Paskutinis liudytojas, kurį apklausė Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras A.Leonavičius, buvo Gureckių žentas Egidijus Rumšas.

Praėjo kelios savaitės, ir Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, jog ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos prokuratūroje dėl A.Gureckio privedimo prie savižudybės buvo nutrauktas.

Nors, Violetos Gureckienės įsitikinimu, byloje pakankamai įrodymų, kad jos vyras Antanas nusižudė dėl didžiulio psichologinio spaudimo.

Iš Egidijaus Rumšo, Gureckių žento, apklausos protokolo: „Po Antano Gureckio tragiškos mirties UAB „Mitnija“ buvo skolinga UAB „Statybos kryptis“ apie 50 tūkst. litų. Aš kaip bendrovės direktorius paskambinau UAB „Mitnija“ finansų direktoriui Raimundui Paulavičiui ir paprašiau sumokėti skolą. R.Paulavičius į tai atsakė, kad jam būtina su kai kuo pasitarti ir paprašė paskambinti vėliau. Kai aš perskambinau, jis mane informavo, kad visus klausimus reikės derinti su buvusiu UAB „Mitnija“ gen.direktoriumi Arūnu Minelga.

2010 metų rugpjūčio pabaigoje A.Minelga pasakė, kad pinigus aš galiu gauti tik susitikęs dar su vienu žmogumi, tai yra su „MG Baltic“ koncerno žmogumi Romanu Raulynaičiu.

2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje kavinėje „Keturios sostinės“ Vievyje įvyko susitikimas su R.Raulynaičiu.

Susitikime aš dalyvavau vienas, o R.Raulynaitis atvyko su A.Minelga. Vėliau A.Minelga pasišalino.

Baigus kalbą apie tai, kaip atsirado skola, R.Raulynaitis pradėjo kalbėti apie A.Gureckio mirtį, bandydamas teigti savo teiginius, kuriuos prieš tai buvo sakęs spaudoje, kad galbūt dėl tragedijos kalta mirusiojo žmona V.Gureckienė.

Į tai aš atsakiau, kad A.Gureckis su žmona nugyveno 40 metų ir dar būtų tiek nugyvenęs, jeigu ne jų daromas spaudimas. Aš pateikiau jam pavyzdžius, kad, mano manymu, esminiai A.Gureckio savižudybei – tai partnerių klastingai ir nepagrįstai iškelti civiliniai ieškiniai, pradėti ikiteisminiai tyrimai, antstolės veiksmai, teismų sprendimai, kurie buvo šališki vieno šalies naudai. Kai aš ištariau, kad „jūs patys žiūrėkite, kaip elgėtės“, R.Raulynaičiui išsprūdo tokia frazė: „Gal kiek perspaudėm“.

Toliau pokalbyje R.Raulynaitis pradėjo pasakoti, kad prieš A.Gureckio mirtį jis buvo susitikęs kelis kartus su pastaruoju ir buvo kalbėjęsis, ir kad dabar visas koncernas juokiasi iš jų susitikimų. R.Raulynaitis leido suprasti, kad, jeigu mes sumokėsime 30 mln. litų (dabar teisiškai yra persekiojama A.Gureckio našlė, dukra ir žentas – KK past.), tai jie, „MG Baltic“ koncernas, paliktų mus ramybėje.

Toliau pokalbyje R.Raulynaitis pradėjo man dėstyti, kad civilinės bylos yra niekis, o „vat baudžiakas yra jėga“.

Jis ėmė man aiškinti, kad baudžiamosios bylos yra svarbesnės ir palygino jas su spyruoklės pavyzdžiu: „kuo tu spyruoklę labiau išleisi, tuo ją bus sunkiau susukti atgal, nes civilines bylas jie gali bet kada nutraukti, o štai baudžiamąsias, jeigu jos pasieks kažkokią tai fazę, jie gali būti ir bejėgiai nutraukti, nes jos nuo jų gali ir nebepriklausyti“.

Baigęs kalbėti apie spyruoklės principą, R.Raulynaitis pradėjo kalbėti apie mano žmoną Beatą, duodamas suprasti, kad „spyruoklės“ principas bus taikomas jai“.

Latvijoje „MG Baltic“ veikia analogiškai

Išplatinusi pranešimą spaudai apie tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Antano Gureckio privedimo prie savižudybės, Generalinė prokuratūra, beplaudama „MG Baltic“ „garbingų“ verslininkų mundurą, nuo visuomenės nuslėpė vieną dalyką – kad analogiškai, kaip ir A.Gureckio atžvilgiu, „MG Baltic“ berniukai veikė ir Latvijoje. O tai – įrodymas, jog Antano Gureckio spaudimas per milijoninius ieškinius nebuvo vienintelis atvejis, bet kad tai yra sistema.

Panevėžio apygardos prokuratūroje nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje yra Latvijos verslininko Valdžio Kalnozolo parodymai, kurie, beje, į prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neįtraukti. Paprastai tariant, nuslėpti. O Latvijos verslininkas Valdis Kalnozols Latvijoje buvo patekęs į lygiai tokius pačius spąstus, į kokius čia, Lietuvoje, buvo patekęs Antanas Gureckis.

O būtent: kai Latvijos verslininkas Valdis Kalnozols, kuris, kaip ir A.Gureckis, pardavė savo įmonės akcijas, atsisakė investuoti milijoną eurų į SIA „Kalnozols celtnieciba“, kuri vėliau buvo pavadinta „MTK Construction“, negaunant papildomų akcijų firmoje, „MG Baltic Investment“ Valdžio Kalnolozo atžvilgiu pradėjo civilines bylas 5,6 mln. latų sumai – neva „MB Baltic Investment“ dėl akcijų pardavimo ir pirkimo sutarties su atsakovais patyrė tokio dydžio nuostolius (analogiškas ir A.Gureckio variantas).

Su Latvijos verslininku V.Kalnozols derybas „MG Baltic Investment“ vardu vedė Raimondas Kurlianskis.

„Derybas su manimi vedė Raimondas Kurlianskis asmeniškai, telefonu ir elektroniniu paštu“, – paliudijo Lietuvos teisėsaugai Latvijos verslininkas Valdis Kalzonols.

Verslininko sąskaitos bankuose ir turtas buvo areštuoti.

„Bet aš nepasidaviau jų spaudimui ir teismai baigėsi mano naudai“, – A.Gureckio privedimo prie savižudybės byloje paliudijo Latvijos verslininkas Valdis Kalzonols.

Latvijos verslininko ir „MG Baltic Investment“ bylinėjimasis teisme truko daugiau nei metus. Visą tą laiką verslininko turtas ir sąskaitos buvo areštuoti.

2009 m. gruodžio 7 d. Rygos apygardos teismas atmetė „MG Baltic Investment“ ieškinį. Teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad „MG Baltic“ milijonams prisiteisti naudojo „Deloitte Audits Latvia“ laišką, kuris buvo tik rekomendacinis laiškas ir jis byloje buvo naudojamas be „Deloitte Audits Latvia“ leidimo.

Pralaimėjęs bylą, „MG Baltic Investment“ apeliacijos nepateikė. Apeliacijos pateikimo terminas yra pasibaigęs, Rygos apygardos teismo sprendimas įsigaliojęs, areštai nuo V.Kalnozols turto ir sąskaitų banke panaikinti.

Taigi skirtumas tarp „MG Baltic“ veikimo praktikos Latvijoje ir Lietuvoje yra toks, kad Latvijos verslininkas Valdis Kalnozols yra gyvas, o Antanas Gureckis – ne.

„Kur D.Mockus, ten kraujas ir ašaros“

Taip po „Mitnijos“ įkūrėjo ir bendrasavininko Antano Gureckio nusišovimo pasakė vienas pareigūnas. Kažin, kaip būtų baigusis latvio verslininko istorija, jeigu ir Latvijoje prieš jį būtų panaudotas „spiralės“ („baudžiako“) principas. Tačiau Latvijos prokuratūroje, matyt, nebuvo latviškojo „rėksnio“, kuris paspaustų V.Kalnozolį per baudžiamąsias bylas, kaip kad per mūsų prokuratūrą (prokuratūros kuluaruose vadinamo „MG Baltic profsąjūzo“ pirmininką J.Rėksnį) buvo paspaustas ir , neatlaikęs spaudimo, nusižudė A.Gureckis.

Beje, prokurorai iki šiandien taip ir neatsakė į klausimą, ko jie prieš metus ieškojo Gureckių namuose.

Greičiausiai jie į šį klausimą taip ir neatsakys.

Tuo tarpu A.Gureckio našlė yra įsitikinusi: krata pas juos buvo reikalinga ne prokurorams – o „MG Baltic“ vadovams, nes iki šios dienos jų taip ir nerasti „Mitnijos“ valdybos posėdžių protokolai. O tie protokolai – tai tarsi uždelsto veikimo bomba, kuri, kalbama, išsprogdins visas tas išpūstas prieš Gureckių šeimą bylas…

Šiam kartui šitų baisenybių užteks. Tai – įžanga į straipsnių ciklą, kuris atskleis supuvusios ir tarnaujančios stambiam verslui prokuratūros kertes.

Beje, šiandien mažai kas turbūt prisimena, kad maždaug prieš dešimt metų neaiškiomis aplinkybėmis mirė D.Mockaus imperijos vadinamasis „smegenų trestas“, vienos imperijos įmonės akcininkas Arvydas Grigas, filosofo Romualdo Grigo sūnus. Prokuratūroje buvo tiriama nunuodijimo versija, tačiau netrukus tyrimas apsivertė aukštyn kojomis. Laborantė, radusi kraujyje ne to, ko reikia, buvo atleista iš darbo, jai buvo iškelta byla. Tačiau būtent laborantės teismo posėdyje ir paaiškėjo vienas pritrenkiantis dalykas: kad prokuratūra ekspertizei į Ukrainą nusiuntė visiškai ne įtartinomis aplinkybėmis mirusio Arvydo Grigo, o gyvo žmogaus kraujo mėginį. Kodėl? Atsakymas gali būti tik vienas – matyt, kad Ukrainos ekspertai nerastų kažko, ko neturėtų rasti.

Taigi, kur D.Mockus – ten kraujas ir ašaros. Tačiau Antano Gureckio našlė Violeta Gureckienė pasiryžusi eiti tiesos paieškos keliu toliau.

„Kas mūsų nenužudo, tas mus užgrūdina“, – tai Violetos Gureckienės motto po tragiškos vyro Antano mirties.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą