Prokuratūros reforma, arba ką pamiršo Julius Sabatauskas

48
1
- Reklama -

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pamiršo, kad pats dirbo darbo grupėje, sąlygojusioje prokuratūros reformą, dėl kurios dabar nori išversti D.Valį iš gen.prokuroro posto. KK nuotr.

Profsąjungos – kaip pasipriešinimas GP vadovybei

Prieš balsavimą Seime dėl prokuratūros metinės ataskaitos tvirtinimo (ar nepatvirtinimo) ypatingai sujudo Prokurorų profesinė sąjunga, kuri už savo lėšas užsakė tyrimą „Prokurorų požiūrio į reformą ir patiriamo streso tyrimas“.

Anoniminėje apklausoje dalyvavo 349 iš 764 prokuratūros sistemoje dirbančių pareigūnų.

Prokurorų profesinės sąjungos vadovo teigimu, „tyrimas parodė, jog ne kaip nors pavieniai asmenys, o visa prokurorų bendruomenė neigiamai vertina reformos rezultatus“.

Toks Prokurorų profesinės sąjungos žingsnis nestebina, nes grupė prokurorų, susibūrusi į profesinę sąjungą, nuolat „opozicionuoja“ Generalinės prokuratūros vadovybei ir ginčija jos vykdomą prokuratūros reformą – tiek tikslus, tiek eigą, tiek rezultatus.

Kartais susidaro įspūdis, kad Prokurorų profesinė sąjunga – tai kai kurių politinių jėgų satelitas: įrankis, siekiant nuversti „ne savą“ generalinį prokurorą Darių Valį ir į jo vietą „prastumti“ „savą“.

Na, o kai kurie politikai, pvz., Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pamiršo, jog jis pats dalyvavo darbo grupėje, kuri ir inicijavo šią prokuratūros reformą.

Prokuratūros reformos ištakos, arba kaip viskas prasidėjo

Tiems politikams, kurie dabar piktinasi „Valio reforma“, galima priminti, kad ši reforma prasidėjo nuo Seimo valdybos 2010 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-534, pagal kurį buvo sudaryta darbo grupė „Lietuvos Respublikos prokuratūros teisinei padėčiai ir vietai valstybės valdžios institucijų sistemoje nustatyti“.

Šiai darbo grupei buvo pavesta „iki 2011 m. birželio 30 d. išnagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus“.

Šią darbo grupę Seimo valdybos sprendimu sudarė:

Stasys Šedbaras – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (darbo grupės vadovas) pirmininkas;

Antanas Jatkevičius – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas;

Dalia Latvelienė – Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja;

Vytautas Nekrošius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas;

Kazys Pėdnyčia– buvęs generalinis prokuroras, advokatas;

Konstantas Ramelis – Seimo narys;

Julius Sabatauskas – Seimo narys;

Raimondas Šukys – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas;

Rita Varanauskienė – Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja.

Savo darbo metu Seimo valdybos nutarimu sudaryta darbo grupė intensyviai bendradarbiavo tiek su Generaline prokuratūra, tiek su Prezidento institucija, tiek su pripažintais teisės ekspertais.

Na, o šios darbo grupės parengtas ir 2011-06-30 Seimo priimtas Prokuratūros įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, įsigaliojęs 2012 sausio 1 d., ir sąlygojo prokuratūros reformą.

Beje, Seimo plenariniame posėdyje balsuojant dėl šio įstatymo rezultatai buvo įspūdingi: net 103 Seimo nariai balsavo „už“, „prieš“ – tiktai 1, o „susilaikė“ – 7. Tuo tarpu prieš įstatymo priėmimą vykstant diskusijoms, nei vienas Seimo narys nepasisakė „prieš“.

Taigi, visi šie faktai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad reforma, dėl kurios kritikuojamas D.Valys, – tik dūmai, pridengiantys tikruosius siekimo išversti D.Valį tikslus – kad generalinį prokurorų siekiama pakeisti akivaizdžiai dėl politinių/suinteresuotų verslo grupių interesų.

Kai nori mušti, lazdą rasi

Taigi, kai norima „primušti“ generalinį prokurorą dėl „prokuratūros reformos“, visiškai nutylėta, jog prokuratūros reformai buvo pasiruošta itin kruopščiai: kad reformą rengė kompetentinga darbo grupė, buvo rastas visų politinių jėgų parlamente pritarimas (103 Seimo nariai balsavo „už“).

Nutylima ir tai, Prokurorų profesinės sąjungos užsakymu atliktas tyrimas yra visiškai psichologinis, todėl pagal jį galima spręsti tik apie prokurorų patiriamus jausmus, o ne apie prokuratūros darbo kokybę.

Beje, specialistai, išanalizavę tyrimą, nustatė, kad tyrime praktiškai neskiriama dėmesio konkretiems reformos aspektams ir nėra aišku, kurie iš reformos aspektų „nepasiteisino“.

Abstraktumas – tai turbūt ir yra ta „lazda“, kuria siekiama „primušti“ generalinį prokurorą.

Dar daugiau – iš tyrimo akivaizdu, ir, pasak ekspertų, tai yra labai svarbu, – kad vienoje apygardos prokuratūroje, pvz., Šiauliuose ir šios apygardos apylinkių prokuratūrose (o tai sudaro 16 proc. visų apklaustų prokurorų) prokuratūros reforma vertinama 8 kartus palankiau, nei Kaune, kur, kaip žinome, buvo akivaizdus vadovybės pasipriešinimas reformai.

Ką tai reiškia? „O tai reiškia, kad reformos sėkmė labai stipriai priklauso nuo konkrečių apygardų vadovų darbo, jų komunikacijos su darbuotojais ir mikroklimato toje prokuratūroje“, – konstatuoja ekspertai.

Taigi, ar galima pagal šį tyrimą apskritai dalykiškai spręsti apie reformos turinio, t.y. konkrečių jos aspektų sėkmę ar nesėkmę? Be abejonės, ne, nes prokuratūros veiklos rezultatus ir reformos sėkmę, arba nesėkmę, atspindi ne subjektyvios nuomonės, o objektyvūs rezultatai.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą