V.Gureckienė: „Peršasi išvada, kad K.Betingis – D.Mockaus advokatas“

0
0
- Reklama -

„Prezidentai prokuratūroje apklausiami, o D.Mockus – ne. Kodėl? Jis ką – šventa karvė?“ - retoriškai klausia prieš metus privesto prie savižudybės buvusio D.Mockaus verslo partnerio A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė. KK nuotr.
„Peršasi išvada, kad K.Betingis – D.Mockaus advokatas. Aš taip manau“, - „Karštam komentarui“ nuomonę išsakė prie savižudybės privesto D.Mockaus verslo partnerio A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė. KK nuotr.

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, – teigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis.

Tuo tarpu stebint prieš metus nusižudžiusio žinomo verslininko Antano Gureckio žmonos Violetos Gureckienės bandymus atnaujinti ikiteisminius tyrimus tiek dėl vyro privedimo prie savižudybės, tiek dėl grasinimų šeimai ir dėl „Mitnijai“ padarytos milijoninės žalos, susidaro įspūdis, kai kurie milijonieriai, pvz., A.Gureckio priešmirtiniame laiške minimas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, prieš įstatymą yra lygesni – jie prokuratūroje nėra net apklausiami.

„Prezidentai prokuratūroje apklausiami, o D.Mockus – ne. Kodėl? Jis ką – šventa karvė?“ – retoriškai klausia prieš metus privesto prie savižudybės buvusio D.Mockaus verslo partnerio A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.

Į šį klausimą, kodėl ikiteisminiame tyrime dėl grasinimų ir dėl D.Mockaus valdomai bendrovei, kurios akcininkas buvo privestas prie savižudybės A.Gureckis, padarytos milijoninės žalos nebuvo apklaustas pats D.Mockus – asmuo, kurį V.Gureckienė prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Kauno apygardos teismo posėdyje atvirai atsakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras G.Tamulionis: „Sprendimas, apklausus Mockų ir kitus, nebūtų kitoks priimtas“.

Supratote? D.Mockus Lietuvoje, galima suprasti, yra net aukščiau už Prezidentą: A.Brazauskas „Draugystės“ viešbučio byloje buvo apklaustas, o su Gureckių tragedija susijusiuose ikiteisminiuose tyrimuose Darius Mockus neapklausiamas. Neapklausiamas ir tiek.

Kauno apygardos prokuroro G.Tamulionio lūpomis nuskambėjo išankstinė prokuratūros nuostata šiuo klausimu: o kam? Kitaip vis tiek nebus.

Bet Darius Mockus – net ne Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tai kas jis toks, kad prokuratūroje ikiteisminiuose tyrimuose jo atžvilgiu „kitaip nebus“?

„Patapšnojo K.Betingis man per petį ir pasakė: „Gureckiene, eik tartis – prieš tave struktūra“, – Kauno apygardos teisme ikiteisminio tyrimo subtilybes pasakojo A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.

Taigi,galima suprasti, kad Darius Mockus – ne šiaip „MG Baltic“ imperijos galva, o kažkokia „struktūra“. „Struktūra“, kurios interesus gina net Lietuvos prokuratūra.

„Sprendimas, apklausus Mockų ir kitus, nebūtų kitoks priimtas“.

Priminsiu: tai viską pasakanti prokuroro G.Tamulionio citata iš liepos 27 d. įvykusio Kauno apygardos teismo posėdžio, kur teisėjas Egidijus Grigaravičius nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroro Kęstučio Betingio skundą.

K.Betingis nenori tirti D.Mockaus

Šiame teismo posėdyje vyriausiasis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras K.Betingis prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria teisėjas R.Mikšta panaikino Kauno apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje dėl grasinimų Gureckių šeimai ir „Mitnijai“ padarytos žalos, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, neapklaustas D.Mockus ir kiti, o pats tyrimas nutrauktas nepagrįstai.

Tai reiškia, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Kauno apygardos prokuratūra turėjo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Gureckiams ir dėl „Mitnijai“, kurios vienas iš akcininkų buvo A.Gureckis, o po jo tragiškos mirties – V.Gureckienė, padarytos žalos.

Tačiau Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras Kęstutis Betingis šio D.Mockui nemalonaus ikiteisminio tyrimo atnaujinti nenori. Ir Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras K.Betingis pats asmeniškai rašo skundą Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį. O Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokurorui K.Betingiui teisme atstovaujantis prokuroras G.Tamulionis teisėjui Egidijui Grigaravičiui gražiai paaiškina: Kauno miesto apylinkės teismo nutartį reikia panaikinti, nes vis tiek nebus kitaip. Jeigu Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Grigaravičius K.Betingio skundą ir atmestų, Kauno apygardos prokuratūra tą ikiteisminį tyrimą atnaujintų tik formaliai, o paskui ir vėl jį nutrauktų. O, be to, pasak prokuroro G.Tamulionio, iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo R.Mikštos nutarties neaišku, ką turi atlikti prokuratūra, ką ji dar papildomai turėtų apklausti. Teisėjo R.Mikštos nutartyje išvardintos neapklaustų D.Mockaus ir kitų asmenų pavardės, galima suprasti, yra tik šiaip teisėjo R.Mikštos garsūs pasvarstymai sau – kas byloje nepadaryta ir kokie žmonės neapklausti. Tuo tarpu tie teisėjo R.Mikštos „garsūs pasvarstymai sau“, galima susidaryti įspūdį, neturi nieko bendro su teisėjo tenkintu V.Gureckienės skundu – atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Taigi, nesupranta Kauno apygardos prokuratūros prokurorai Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutarties. Nesupranta ir, atrodo, suprasti nenori. Ir todėl šios problemos išsprendimo būdas yra vienas – Kauno apygardos teismas turi tą negerą D.Mockui nutartį panaikint.

Priminsiu: „Sprendimas, apklausus Mockų ir kitus, nebūtų kitoks priimtas“.

Teismo posėdis – kaip pagreitinto veiksmo kino filme

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Grigaravičius, susidaro įspūdis, irgi galimai žinojo, kad nutartis nebus kitokia, nei prašo Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras K.Betingis.

Stebėdama šį teismo posėdį, pasijutau, lyg būčiau pagreitinto veiksmo kino filme.

Teisėjas Egidijus Grigaravičius, pirmiausia, net nepaklausęs nei prokuroro G.Tamulionio, nei V.Gureckienės, iš karto pareiškė, kad teisėjui nušalinimo nėra. Prokurorui ir V.Gureckienei bei jos advokatui E.Rapolui tik beliko konstatuoti, kad „ne, nėra“.

Ar teisėjas E.Grigaravičius darė teismo posėdžio garso įrašą, nežinau, nes bent jau aš, sėdėdama žiūrovų vietoje, apie garso įrašo darymą iš teisėjo lūpų negirdėjau.

Ar turi V.Gureckienė kokių nors prašymų, teisėjas E.Grigaravičius irgi nepaklausė. Tiesiog labai skubėjo K.Betingio skundą išnagrinėti. Labai skubėjo ir tiek. Todėl tik po garsiosios prokuroro G.Tamulionio kalbos – kad „sprendimas, apklausus Mockų ir kitus, nebūtų kitoks priimtas“, kad prokuratūra nežino, ką čia tirti, ir kad tyrimas, jeigu toks būtų atnaujintas, būtų tik formalus – V.Gureckienė pagaliau galėjo į šitą „pagreitinto filmo“ tipo skundo nagrinėjimą įsiterpti ir paprašyti teisėjo E.Grigaravičiaus leisti daryti teismo posėdžio garso įrašą.

Dar daugiau: teisėjas E.Grigaravičius taip skubėjo, kad tik teismo posėdžiui įpusėjus buvo suteiktas žodis V.Gureckienės advokatui E.Rapolui, kuris pagaliau galėjo pateikti teismui V.Gureckienės atsikirtimą į prokuroro K.Betingio skundą.

Priminsiu: teismo posėdžio pradžioje tokia galimybė V.Gureckienės advokatui nebuvo suteikta.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad į liepos 27 d. vykusį teismo posėdį, kur buvo nagrinėjamas K.Betingio skundas, V.Gureckienė šaukimą ir K.Betingio skundą gavo tik liepos 25 d. vakarop. Taigi atsikirtimui parašyti – vos viena diena. Tačiau „pagreitinto filmo“ tipo teismo posėdyje toks atsikirtimas neturėjo jokios reikšmės – prokurorui jo galėjo ir nebūti.

„Tai vis tiek nieko nepakeis“, – numojo ranka prokuroras G.Tamulionis, kai teisėjas E.Grigaravičius paklausė prokuroro, ar jis norėtų paskaityti V.Gureckienės atsikirtimą į prokuroro K.Betingio skundą.

Panašu, V.Gureckienės atsikirtimas buvo neįdomus ir teisėjui. „Na, kalbėkit greičiau, ir baigiam tą posėdį, nes ir taip čia viskas aišku“, – toks įspūdis susidarė stebint šitą „pagreitinto veiksmo kino filmą“ iš šalies.

Advokatas E.Rapolas: „Prokuratūra nežino, ką reikia tirti“

Violetos Gureckienės advokatas E.Rapolas, atrodo, irgi buvo nustebęs dėl prokuroro G.Tamulionio kalbos.

„Prokuratūra nežino, ką reikia tirti“, – stebėjosi advokatas E.Rapolas, nes, jo manymu, Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje viskas buvo aiškiai išdėstyta: ir kas neištirta, ir kokie liudytojai neaplausti.

„Ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje vyko pusantrų metų ir per tą laiką Darius Mockus net nebuvo apklaustas“, – atkreipė teisėjo dėmesį advokatas E.Rapolas.

Tačiau, kaip jau minėjau šio straipsnio pradžioje, kam tai įdomu: kaip sakė prokuroras G.Tamulionis, „sprendimas, apklausus Mockų ir kitus, nebūtų kitoks priimtas“.

Pasak advokato E.Rapolo, ikiteisminio tyrimo metu visiškai netirtas „Mitnijos“ valdybos ir valdybos pirmininko D.Mockaus vaidmuo, priimant sprendimus, neatsakyta į klausimą, ar valdybos veiksmuose yra tyčia.

FNTT konstatavo, kad „Mitnijai“ po to, kai bendrovei pradėjo vadovauti A.Minelga, buvo padaryta virš 3 mln. Lt žala, tačiau prokuroras teismo posėdyje teigė, kad jokios žalos nebuvo. Tai, kad parduodant nekilnojamąjį turtą žemiau įsigijimo likutinės vertės, iš pardavimo buvo patirtas nuostolis, pasak prokuratūros, tebuvo „ekonominės krizės pasekmė“.

Tuo tarpu vertinant įmonės sandorius, pasak advokato, buvo padaryta esminė klaida: įvertinti tik tiesandoriai, kurie buvo virš 2 mln. Lt, tuo tarpu tie sandoriai, kurie viršijo 500 tūkst. Lt, įvertinti prokuratūroje nebuvo.

Nei prokurorai, nei FNTT specialistai nesugebėjo teisingai apskaičiuoti sandorių kainos ribos, kurią viršijant, bendrovės vadovas privalo gauti įmonės valdybos pritarimą.

LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. aiškiai numato, kad bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo ar nuomos. Tuometinis UAB „Mitnija“ įstatinis kapitalas buvo 11 mln. 704 tūkst. lt, tai reiškia, kad 1/20 nuo šio sumos yra 585 200 Lt.

Tuo tarpu prokuratūroje 1/20 pavirto 1/5 (viena penktąja), o viena penktoji – 2 mln. 340 800 Lt. Dėl šios teisėsaugos klaidos keturis kartus padidinta suma, todėl liko nepatikrinta daug „Mitnijos“ ir jos dukterinių įmonių sandorių.

Tačiau ši esminė prokuratūros klaida, atrodo, šiame „pagreitinto veiksmo filme“, panašu, teismui nebuvo įdomi – teisėjo E.Grigaravičiaus nutartyje apie tai nieko neradau.

Pasak advokato E.Rapolo, turto pasisavimas yra galimas ir per ekonomiškai nenaudingus sandorius. Tačiau prokuratūra net netyrė, ar „Mitnijos“ turtas nebuvo perkeltas į kitas „MG Baltic“ įmones, kurias jie valdo 100 proc.

Tuo tarpu kalbant apie gąsdinimo epizodą, V.Gureckienė nesupranta, kaip prokuratūra gąsdinimuose A.Gureckio atžvilgiu neįžvelgė sistemiškumo.

„O kad pareikšti kosminiai civiliniai ieškiniai? Kad buvo elektroniniai laiškai? Prokuratūra užmiršo? Ikiteisminiame tyrime pasiremta tik tais liudytojais ir tomis aplinkybėmis, kurios palankios prokuratūrai“, – teisme kalbėjo V.Gureckienė.

Jos nuomonė vienareikšmiška – Kauno apygardos prokuratūra šį ikiteisminį tyrimą atliko labai šališkai.

Tuo tarpu prokuroro G.Tamulionio pozicija irgi vienareikšmiška, tik iš kitos pusės: ikiteisminis tyrimas vis tiek kitaip nebūtų baigtas, o kosminiai civiliniai ieškiniai Gureckių atžvilgiu esą jokio reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi.

Tačiau juk būtent dėl šių kosminių „MG Baltic“ ieškinių ir dėl terorizavimo kišeninės teisėsaugos rankomis, kaip rašė savo priešmirtiniame laiške, ir nusišovė A.Gureckis.

Beje, tie kosminiai ieškiniai pusantrų metų taip ir nepradėti nagrinėti – ieškovas teismo posėdžiuose nepasirodo. O birželio 15 d. turėjęs įvykti Vilniaus apygardos teismo posėdis pagal „MG Baltic“ ieškinį V.Gureckienei vėl neįvyko – „MG Baltic“ teismo posėdžio išvakarėse sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V.Mikelėnu (buvusiu Aukščiausiojo Teismo teisėju), todėl paprašė atidėti teismo posėdį, nes advokatas, matote, nespėjo susipažinti su byla.

„Karšto komentaro“ duomenimis, advokatas V.Mikelėnas dėl to susilaukė griežtos teisėjos J.Mardosevič replikos.

„Jie vilkina ieškinio nagrinėjimą“, – mano V.Gureckienė.

O prieš kelias savaites A.Gureckio našlė gavo l.e. Vilniaus aygardos teismo pirmininko pareigas Viktoro Dovidaičio raštą, kad civilinė byla (kosminis „MG Baltic“ ieškinys V.Gureckienei) atimta iš teisėjos Jadvygos Mardosevič ir perduota nagrinėti teisėjui Vidui Stankevičiui. Oficialus motyvas – teisėjos J.Mardosevič per didelis darbo krūvis.

Taigi, ar kosminių (77 mln. Lt) ieškinių pateikimas ir civilinio ieškinio nagrinėjimo vilkinimas nėra viena iš psichologinio ir finansinio (areštuotas Gureckienės turtas) spaudimo būdų?

Pasak prokuroro G.Tamulionio, civiliniai ieškiniai yra tiesiog civiliniai ieškiniai. Ir tik … tiek.

Teisėjo E.Grigaravičiaus nutartis: kam versti K.Betingį tirti, jei kitaip nebus?

Taigi, iš prokuroro G.Tamulionio pasisakymo teisme galima susidaryti prielaidą, kad Kauno apygardos prokuratūroje galioja savos taisyklės, savi įstatymai: kad ir be D.Mockaus apklausos aišku, jog ikiteisminis tyrimas D.Mockaus atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūroje nebus vykdomas. Tai – kaip ir aksioma. Ir kitaip šitoje prokuratūroje nebus.

Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokurorui K.Betingiui ir jo pavaldiniui G.Tamulioniui pritarė ir Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Grigaravičius savo nutartimi: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį – ikiteisminio tyrimo atnaujinti nereikia; pritarta, kad nebuvo jokios būtinybės apklausti D.Mockų ir kitus – „teisiškai reikšmingas aplinkybes galima ir jos buvo išaiškintos tiriant kitus duomenis“.

Kitais sakant, teisėjo Egidijaus Grigaravičiaus nutartį, išvertus į liaudišką kalbą, galima suprasti taip: kam versti K.Betingį tirti D.Mockų, jeigu, kaip teismo posėdyje pasakė prokuroras G.Tamulionis, vis tiek nebus kitaip?

„Peršasi išvada, kad K.Betingis – D.Mockaus advokatas. Aš taip manau“, – po šito „pagreitinto veiksmo filmo“ tipo teismo posėdžio „Karštam komentarui“ nuomonę išsakė prie savižudybės privesto D.Mockaus verslo partnerio A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.

Štai tokia tad situacija Kauno apygardos prokuratūroje ir Kauno apygardos teisme. O kaip Panevėžyje?

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą