Ar daugiau skolintis yra gera išeitis?

4
9
- Reklama -
 S.Martinavičius. KK nuotr.
S.Martinavičius. KK nuotr.

Sigitas Martinavičius

Ramūnas Karbauskis teigia, kad fiskalinės drausmės įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kaip dabar. Jo teigimu, tai leistų daugiau biudžeto pinigų skirti ne valstybės skolos grąžinimui ir aptarnavimui, bet investavimui į žmonių gerovę. Jis teigia, kad dabartinė žemų palūkanų aplinka yra palanki tam, kad daugiau valstybės surenkamų pinigų būtų investuojama į žmonių gerovę. R. Karbauskis teigia, kad valstybė šiandien turi galimybių mažinti mokesčius, didinti gyventojams skiriamą paramą, pensijas, tačiau tam reikia numatyti resursų. Siūlo daugiau skolintis.

Aš manau, skolintis pinigų už mažas palūkanas yra efektyvu, jei skolintus pinigus investuoji į ilgalaikius infrastruktūros projektus, į verslo skatinimą, kad mokamos palūkanos vėliau atsipirktų. Deja, dėl dabartinės valdžios kol kas neefektyviai valdomo viešojo sektoriaus kyla abejonių dėl sukontroliavimo, ar pasiskolintos lėšos nebus išleistos populistiniais tikslais, norint pasigerinti savo reitingą, lėšos bus iššvaistytos ir valstybės skolos lygis pasieks pavojingą lygį?

Suprantu, kad pasiskolinti lėšas esant biudžeto deficitui trūkstamiems mokėjimams padengti – lengviausias kelias. Lengviausias kelias politikui padidinti vienokias ir kitokias išmokas iš paskolintų pinigų, taip susilaukiant populiarumo.

Pateiktame grafike matome, kaip per paskutinius 10 metų išaugo Lietuvos skola. Lietuvos skola per vieną ekonominį nuosmukį 2008 -2012m. išaugo daugiau nei tris kartus.

Skola

Tačiau, kai skolos pasiekia tam tikrą ribą, skolinimosi palūkanos rinkoje pradeda augti, o skola jau būna didesnė nei valstybė pajėgia susidoroti. Nepamirškime, kad augant valstybės skolai, auga ir kaštai, auga mokamas palūkanos. Niekas už dyką pinigų neskolina, didelių skolų išlaikymas mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja.

Kol valstybės skola yra nedidelė, kaštai taip pat paprastai būna nedideli. Jei valstybės skolos sparčiai auga ir pasiekia kritinį lygį, jos kredito reitingas prastėja, rizikingumas auga, adekvačiai auga ir už skolas mokamos palūkanos. Nesilaikant fiskalinės politikos Lietuva gali papulti į itin sunkią situaciją, kai skola didėja, kaštai didėja, dėl to skola didėja dar labiau, kaštai dar labiau… Pamenate, taip atsitiko Graikijoje, kuriai prireikė papildomos pagalbos ir rimtų diržų susiveržimų.

Šiandien valstybės skola yra 17 mlrd. 233 mln. eurų. Jums kiekvienam tenkanti 6 tūkst. eurų skolos dalis. Šiemet Jūs sumokėsite po 209 eurus palūkanų.
Turime nepamiršti, kad skolindamiesi palikame daug problemų savo vaikams. Ar to norime?

Matant emigracijos tempus, mes turime didinti dirbančių pajamas. Tam siūlau mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir efektyvinti valstybės valdymą, ką padarę galime rasti keletą milijardų eurų ir be skolinimosi. O kai viešasis sektorius veiks efektyviai, tada galima dar papildomai ir pasiskolinti, ir, pavyzdžiui, remti vaikus, kad augtų gimstamumas ir šeimos su vaikais nebeemigruotų.

Taigi, tik skolintis yra blogai, turime dar išmokti efektyviai valdyti ir taupyti, sumažinti korupciją ir padidinti pasitikėjimą savo valdžia.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!