Dvi vienos monetos pusės arba teisė žudyti

5
4
- Reklama -
sxc.hu nuotr.
sxc.hu nuotr.

Jonas Siaurukas
Negeri dalykai dedasi pasaulyje. Per TV parodė siužetą: fanatikai išprievartavo, išžudė, išvarė iš namų keliasdešimt tūkstančių Irako krikščionių, kalbančių Kristaus kalba, aramėjiškai. Ir krikščioniškasis pasaulis nepajudino nei mažo pirštelio, kad jų – mažumos – teises apgintų (o kitas mažumas tai labai gina). Kai jau išvarė, sunaikino dvejų tūkstančių metų senumo krikščionių bendruomenę (daug senesnę, negu visos dabartinės), kai Rusija įsikišo, tada pradėjo kažką daryti – kaip visada, nusprendė šiek tiek pabombarduoti.
Galingi Vakarai, Amerika, Vokietija, Prancūzija, Anglija, bet, matyt, juos valdo ne krikščionys… Kitaip sunku suprasti tokį abejingumą. Kartais, žinoma, bandoma prievartą teisinti posakiu: „Jei gavai per žandą, atsuk kitą“, bet yra ir kitas posakis: „Kas kalaviją pakelia, tas nuo kalavijo ir žūsta“. Kartą berods vienas prezidentas net bandė kviesti į „kryžiaus žygį“ prieš fanatikus, bet greitai buvo nutildytas…
Vakarai ir Europa maitins milijonus pabėgėlių, bet neklausys vienos lenkų katalikės politikės patarimo – apginkluoti migrantus, kuriuos skriaudžia jų tėvynėse, kad jie galėtų patys save apsiginti, o ne ieškotų lengvo gyvenimo svetur. Ta politikė greitai buvo apkaltinta netolerancija… Jei Europoje ir toliau taip bus, tai gana greitai ji visa taps nebe krikščioniška ir nebetolerantiška.
Kaip gali mažieji, pavergtieji ir diktatorių valdomi bei kitaip skriaudžiami galingųjų pasitikėti tokiais sąjungininkais? Vienos šalies vadovas, nors ir turi šalia savo valstybės milžinišką grėsmę, Vakarams net „špygą“ parodė. Negražu, bet suprantama, juk ir ne vienas lietuvis nusivylė „vaduotojais“ , kai mūsų partizanus naikino miškuose okupantų specpajėgos, o Amerika vienintelė pasaulyje turėjo branduolinį ginklą.
Dabar gal situacija kitokia? Jei Vakarai būtų vieningi ir tikrai norėtų visas pavergtas tautas „išvaduoti“, kas galėtų pasipriešinti jų jėgai net ir dabar?
Bet jie silpsta, nes leidžia kažkam tai griauti jų ekonomikas. Europos pietuose bedarbių greit bus pusė gyventojų, Amerikoje sugriautos ištisos valstijų pramonės šakos. Kas pelnosi – komunistinė Kinija? Taip bijo tos Kinijos, kad net supyko ant savo išrinktojo prezidento, kad D.Trampas atsakė į Taivanio vadovės sveikinimo skambutį… Beje, ar leis jam tapti tikru prezidentu, juk krūva žvalgybų dabar pamatė, kad jo išrinkimą įtakojo Kremlius? Gal galėjo „užkardyti“ anksčiau?
Bet, matyt, negali, nes jie vadina save liberalais. Tai kaipgi neleisi meluoti, jei tokia „teisė“ (medijoje) yra? Nenusakomasis Trampas irgi geras, atrodo, galimai skirs savo užsienio reikalų ministru biznierių, turintį verslo interesų Rusijoje, net aukštą Rusijos medalį gavusį… Bet ar daug ryžtingiau elgėsi ankstesni vadovai? Iš visur išeidinėjo, beveik visus sąjungininkus išdavė ar apleido? Ne pagal žodžius juk sprendžiama, bet pagal darbus.
Nenuostabu, kad tokioje situacijoje atsiranda tokių, kurie linkę parsiduoti ar tarnauti stipresniems, ryžtingesniems. O parsiduoti pagunda didelė, nes pinigai yra tikrasis Vakarų dievas ar popierinis velnias. Ir jie pinigams labai neatsparūs, o Rytų šalys politikai pinigų, matyt, negaili.
Vakarai vis diskutuoja apie „du procentus“ savo saugumui, gi Rytų šalys gal skiria dvidešimt procentų. Net ir nespecialisto akiai matyti, kaip sustiprėjo Rusija, Kinija kariniu požiūriu. O kiek pinigų Rytai skiria kitiems saugumo reikalams?
Tad ir klesti pasaulyje teisė žudyti silpnuosius ir nekaltuosius, nes, atrodo, nebėra tarptautinio policininko, o be jo negali būti ir teisėjo.
Šiame fone R.Karbauskis bandė NELEISTI ŽUDYTI EMBRIONŲ, prekiauti jais, spekuliuoti. Kas šis turtuolis? Krikščionis, tautininkas, socialdemokratas, fantastas? Neseniai vyko diskusija… Į vienus vartus. Taip ir nebuvo paaiškinta, ginant moterų teises, kad „šaldomi“ embrionai – tai yra JAU PRADĖTI žmonės.
Mokslininkai diskutuoja, NUO KOKIO momento prasideda žmogus (F.Collins). Nuo kada jau jį galima žudyti? Kartą vienoje ginekologų kompanijoje jie vadino „sumaltus“ (abortuotus) embrionus „faršu“. Daug nuodėmingųjų taip „laisvai“ pasirinko, taip darė (naujajame testamente rašoma, kad visi esame nuodėmingi).
Ko tokių teisių gynėjai taip sujudo, lyg pinigus kas norėtų atimti? Ar reikia taip rėksmingai, liberaliai įkyriai ginti teises žudyti – ir suaugusius, ir dar negimusius? Labai sunku nustatyti objektyviai, moksliškai, nuo kada prasideda žmogus ir nuo kada jį jau „teisėta“ žudyti.
Net ir baisių apsigimėlių teisė gimti ir gyventi ginama (net įrodinėjama, kad JIE – TOKIE PAT ŽMONĖS), bet kiek galimų SVEIKŲ genijų pražudė tokia liberali ar komunistinė „meilė be meilės“?
Tai platus klausimas. Teisė normaliai gyventi ir normaliai turėti tėvus neginama, vis svarstoma, kaip palengvinti, kad iš tėvų vaikus būtų galima atimti. Kaip Norvegijoje? Neseniai vienos šalies policija taip skubėjo „ginti“ vaiko (kurį esą „įžeidė“ namuose), kad beskubėdama padarė avariją ir sužeidė kitą vaiką. Kad taip kas skubėtų ginti tuos, kuriuos žudo. R.Karbauskis paskubėjo, kas iš to išėjo?
Dideli mokslo pasiekimai. Iš negimusio embriono, pasirodo, galima išauginti bet kokį organą. Nori naujo danties, širdies, kepenų, inkstų, ateityje gal net naujų smegenų? Prašom, tik mokėk pinigus. Tik reikia šaldytų „embrionų“…
Panašu, kad mūsų technomonetarinė civilizacija pūva. Rytuose viskas aišku. Atgyja imperinis nacionalizmas, kokia skraiste jis besidengtų, ar komunistine, ar kapitalistine, ar religine. Ten nebemadinga kalbėti apie tibetiečių, jakutų ar kitokias teises į laisvę. Bet, atrodo, nebemadinga ir Vakaruose, kurie dar neseniai buvo stiprūs savo laisvės, tautinio apsisprendimo gynimu, gynė juk Korėją, Taivanį, Berlyną. Bet, atrodo, tai jau praeitis. Ateina teisė žudyti, teisė į begalinę laisvę, paverčiant ją komercine teise daryti viską, ką tik nori, jei leidžia jėga ir pinigai.
Užtat ir žlunga senosios partinės ideologijos, nes jų skelbėjai jau yra praradę savo savastį, jie jau ankstesnes vertybes – mažųjų, taip pat mažų tautų, kultūros gynimą – pakeitė tik į vienos mažumos – turtuolių ir pasaulio galingųjų bei jų palaižūnų teisių gynimą. Taip aiškėja, kad liberalizmas ir komunizmas tik dvi vienos monetos pusės.
Tai ką gi daryti, kur ieškoti saugumo sąjungininkų, idėjinių vienminčių, jei visiems berūpi tik interesai, o ne idėjos? Vienas Vokietijos politikas neseniai pareiškė, kad rinkimai Amerikoje parodė, kad ne visi nori būti pasaulio piliečiais. Vokietija vykdo labai gudrią politiką – gal jai pavyks vėl tapti didžiąja galybe? Be jos net Amerika negalėtų mūsų apginti nuo galimų agresorių. Bet ar Vokietijoje neatgims irgi senas, primityvus šovinizmas? Ar Amerika netaps abejinga mažųjų gynimui?
Deja, kitokių sąjungininkų neturime, kam reikalingi silpni sąjungininkai? Geopolitika reikalauja to, kad, nežiūrint į Amerikos keistenybes, tiek „globalistines“, tiek trampines, teisingai daro mūsų prezidentė, kad tebesiorientuoja į NATO, kur dar tebėra Vokietija ir Amerika. Kitų realių jėgų nėra. ES, panašu, silpnėja…
O ką galim mes? Gal galėtume įrodyti Amerikai ir Vokietijai, kad net ir Vakaruose galima geriau susitvarkyti ūkį, gamtos apsaugą ir t.t., net ir neturint daug gamtinių resursų? Tai būtų mūsų įnašas. Bet ar pajėgs tai bent pradėti naujoji valdžia, ar užteks sugebėjimų, vienybės, atkaklumo, kitų jėgų ir tautos palaikymo? Ar realizuosim savo teisę kurti? Ar išsaugosim savo gražią tautą ir jos kultūrą nuo išnykimo? O visos teisės reikalingos tik gyviesiems… (J.Marcinkevičius).

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą