Gana maitinti pažadais – kalbos apie būsimą valstybės biudžeto deficitą tampa ironiškos

58
4
- Reklama -

Sigitas Martinavičius. asm. albumo nuotr.

Kas domisi ekonomika, puikiai pamena, kad socdemai dar tvirtinant 2007 m. deficitinį biudžetą visiems garantavo, jog nuo 2009 m. biudžetas “jau tikrai” nebus deficitinis, nors jau tuomet buvo keista, kodėl negalima subalansuoti biudžeto išlaidų ir pajamų ekonomikos klestėjimo laikais ir minimi būtent 2009 m. – kuomet prasidės kito Seimo kadencija. O kalbant apie finansines problemas, su kuriomis Lietuva susidurs dėl gyventojų senėjimo, pensininkų skaičiaus didėjimo ir dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo po 2020 m., buvo atsakoma, kad valstybė toliaregiškai suplanavo “Sodros” perteklius iki 2020 m., iš kurio sukauptas rezervas neva padėtų sušvelninti padėtį po 2020 m.

Galbūt dabar jau neverta aiškintis, kas ir dėl ko buvo atsakingas ir prasmingiau kalbėti apie ateitį, tačiau visgi reikėtų pastebėti, kad visos šitos istorijos apie prastą Lietuvos finansų tvarkymą ir strateginį planavimą, kartu yra labai sistemiškas ir simptomiškas pavyzdys to, kas vyksta daugelyje sferų – švietime, sveikatos apsaugoje, policijoje, teismuose ir t.t.

Tuomet, 2007 m., Lietuvos skola nebuvo jau tokia baisiai didelė ir jeigu nuo tada Lietuvos finansai būtų tvarkomi atsakingai, Lietuva su beveik dešimties metų pavėlavimu būtų pasekusi Estija, tuomet tai nebūtų tapę esmine valstybės problema. Deja, taip neįvyko. Lietuva toliau išlaidavo, nedarydama reformų.

Visą šitą neefektyvų tvarkymąsi ir nestrateginį planavimą jau kažkas buvo pavadinęs “baudžiauninko sindromu”. Susidaro įspūdis, jog Finansų ministerija negali paruošti nedeficitinio biudžeto dėl Seimo, Seimas negali paruošti dėl Finansų ministerijos ir galų gale niekas nežino, kas priiminėja sprendimus, ir viskas vyksta po senovei ir iš inercijos.

“Baudžiauninkas” nesugeba planuoti toli į ateitį ir priimti ryžtingų sprendimų, nes vis tiek niekas nuo jo nepriklauso ir ne jis yra savo ūkio šeimininkas. “Baudžiauninkas” laukia ir dairosi, ir pasijunta labai nejaukiai, kai kas nors jam sako, kad jis pats turi priiminėti sprendimus. Va, jei Europos Sąjunga pasakytų, kad biudžetas privalo būti nedeficitinis, tuomet būtų viskas aišku ir paprasta.

Dar 1999 m., Rusijos krizės metu, Estijos deficitas buvo didesnis nei Lietuvos. 2000-2001 m. Estija turėjo praktiškai subalansuotą biudžetą, o 2002-2007 stipriai perteklinį – t.y. kiekvienais metais valstybės pajamos viršijo išlaidas ir kasmet Estijos valstybės skola tirpo.

Kad Estijos atvejis nėra unikalus, galima matyti ir iš Airijos, Danijos ir Suomijos pavyzdžio, kurie taip pat turėjo perteklinius biudžetus.

2007 m. Lietuvos valdžia gyrėsi, kad Lietuva pagal valstybės skolos mažumą vis dar lenkia Airiją, Suomiją ar Bulgariją. Tiesiog 1990 m., kuomet Lietuva atgavo nepriklausomybę ir startavo su 0 proc. skola, šios valstybės turėjo milžiniškas skolas.

Kažkodėl niekas tuomet nerašė, kad per paskutinį dešimtmetį Airija sumažino savo skolą trigubai (nuo 73 proc. iki 25 proc.), Bulgarija net penkiskart (nuo 100 proc. iki 18 proc.), Estija dvigubai (nuo 7 iki 3,5 proc.), o Lietuva stabiliai didino valstybės skolą (nuo 14 proc. iki 17 proc.), kuri skaičiuojant litais ar eurais padidėjo gerokai daugiau, nes per tą laikotarpį bent dvigubai padidėjo Lietuvos BVP, nuo kurio dydžio ir yra matuojama skola.

Kasmet tik pažadai ir pasiteisinimai ir jokių konkrečių veiksmų situacijai gerinti. Visuomenė abejingai stebi pažadus, valdininkai lobsta, korupcija ir kontrabanda klesti. Ar dar ilgai būsime baudžiauninkai?

2016 m. biudžetas – ir vėl deficitinis. Deficitas išpūstas beveik dvigubai, iki 651 mln. Eur. Tai – didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus.

Valdžia randa sau pasiteisinimo priežasčių, tačiau deficitas ir skola atsiranda ne vien dėl asignavimų gynybai ar pabėgėlių krizės. Gynyba, pabėgėliai ir atlyginimų kėlimas mažai uždirbantiems viešajame sektoriuje sudaro tik 206,5 mln. Eur, arba 32% (trečdalį) deficito.

Didžiausia deficito priežastis toliau lieka nemokėjimas efektyviai panaudoti išlaidas, didžąja dalim išpūstas, tingus viešasis sektorius. Negi taip sunku pasimokyti iš puikiai besitvarkančios Estijos.

Nekokias dovanas paliekame savo vaikams ir anūkams. Neatsakingai elgiamės ir, pakilus palūkanoms, mūsų vaikams teks veržtis diržus ir už save, ir už neatsakingus tėvus ir senelius.

Numatoma, kad 2016 metų valstybės biudžeto pajamos sieks 8,004 mlrd. eurų – 0,2 proc. daugiau šiemet, o išlaidos – 8,655 mlrd. eurų – 3,1 proc. daugiau, o deficitas – 651,5 mln. eurų – 59,6 proc. daugiau.

2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 2,111 mlrd. eurų) sudarys beveik 9,394 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau, negu planuota gauti 2015 metais, asignavimai -10,045 mlrd. eurų.

Sigitas Martinavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą