Į kokią širdį belsis Jėzus Kristus savo gimtadienio proga – į blaivią ar apsvaigusią nuo alkoholio?

6
6
- Reklama -

„Budėkite, nes nežinote nei dienos nei valandos kai aš ateisiu...“ Nuotr. iš sxc.hu

Linkime linksmų ir džiaugsmingų šventų Kalėdų!

Ar visiems jos bus laimingos ir džiaugsmingos? Ar visi laukia? Kokie ir kaip laukia?

Švenčių laukia su baime

Artėjančių švenčių šurmulys džiugina ne visus. Yra žmonių, kurie švenčių nelaukia arba laukia su baime, nes eilinį kartą šventimas pasibaigs barniais, girtų šeimos narių pykčiu ir smurtu.

Dalis žmonių nelabai laukia, nes žino, kad po šventinio išlaidavimo teks susiveržti diržus, tačiau niurzgėdami stumdosi parduotuvėse, ieško pigesnių prekių ir akcijų alkoholiui. „Brangu, bet ką padarysi, juk šventės…“ – su liūdesiu ištaria ir deda eilinį butelį į prekių vežimėlį.

Su nerimu švenčių laukia ir pajėgas stiprina policija, greitosios pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, nes nusimato net tik šventės, bet ir ilgasis savaitgalis. Vėl bus girtų. Bus ir liūdnų pasekmių.

Kalėdos, alkoholis ir vaikai

„Mama, ar būtina gerti vyną ir degtinę per Kalėdas?“ Tokie tiesmukiški vaikų klausimai priverčia nepatogiai jaustis dažną motiną ar tėvą. Neretai suaugusieji pasimeta ir nežino, kaip vaikui logiškai paaiškinti, kodėl būtina vartoti alkoholinius gėrimus. Kad pasijausti žvaliau? Kad pakelti nuotaiką? Ar todėl, kad tokios tradicijos šeimoje ar giminėje? Jei nėra tinkamo paaiškinimo ir asmeninio pavyzdžio, vaikui tai signalas, kad norint švęsti ir geriau jaustis – reikia išgerti.

Mokykloje vaikams aiškinama, kad alkoholis yra toksinė bei kancerogeninė medžiaga, kitaip tariant nuodas. Tačiau dažnuose namuose alkoholiniai gėrimai yra kone pagrindinis šventinio stalo atributas, o tėvai ir kiti svarbūs vaikui suaugusieji, kelia „nuodų“ sklidinas taures, sveikina vienas kitą šventų Kalėdų proga, linki sveikatos, laimės ir t.t.

Prieštaravimas vaiko sąmonėje dar labiau stiprėja, kai apie alkoholio žalą kalba mokytojai ar kiti visuomenės sveikatintojai, kurie patys vartoja alkoholį.

Į kieno argumentus įsiklausys vaikas? Vaikas stebi jam svarbių suaugusių žmonių elgesį ir dažniausiai šio elgesio stereotipus įtvirtina savo sąmonėje.

Klausimų vaikai užduoda daug. O kiek gauna teisingų atsakymų?

Beje, būtina paminėti svarbiausią klausimą – ar daug vaikų iš savo tėvų ar globėjų išgirs, kad kalėdinės šventės skirtos Dievo garbei, o Naujieji metai skaičiuojami nuo Kristaus gimimo?

Ar alkoholis daro žmogų „geresniu“?

Nemaža dalis žmonių, ypatingai vyrų, išgėrę, tampa geresni vaikams, meilesni savo žmonoms, išdrįsta atskleisti šiltus, nuoširdžius jausmus. Neretai vyrai tampa dosnesni, linkę labiau linkę atverti piniginę. Tik kiek plačiai atveria?

„Tėti, nupirk naują žaislą“. „Brangu, sūneli, nėra pinigų“.

Alui pinigų yra. Degtinei ir vynui taip pat negaila. Todėl kalbant apie dosnumą, reikėtų paskaičiuoti, kiek išleidžiama alkoholiui ir kiek Kalėdinėms vaikų dovanoms.

Dešimtinę bažnyčiai – per daug. Tiek pat skirti alkoholiui – per mažai.

Kiek iš tiesų lauks šventės „kaltininko“?

„Budėkite, nes nežinote nei dienos nei valandos kai aš ateisiu…“. Kokiu žvilgsniu žvelgia Išganytojas, atėjęs į savo šventę ir matantis savo kūrinius, baliavojančius jo gimtadienio proga? Ko gero ašarą braukia ir kartu tyliai kviečia: „pabuskite…“.

Išgirdę priekaištus, švento rašto „žinovai“, kurie Bibliją yra matę tik per televiziją ar internete, o savo nuomonę apie krikščionybę yra sulipdę iš nuogirdų, tuoj puola ginčytis ir aiškinti, kad pats Jėzus pylė vyną į taurę ir liepė: „gerkite mano kraują“. Girdint tokius argumentus, tenka pastebėti, kad ne apie kūno poreikių tenkinimą, o apie dvasinę duoną ir gėrimą kalbėjo Dievas per savo sūnų.

Girtas kaip kiaulė

Alkoholio draudimų, prieinamumo ribojimo ir žalingų pasekmių temos šiais metais dažnai skambėjo viešoje erdvėje. Dar dažniau skambėjo pabėgėlių, plūstančių į Europą, krizė. Sujungus šias temas į vieną, Kalėdinių švenčių ir alkoholio vartojimo vaizdas išryškėja prieštaringas, nes pabėgėliai atvyksta iš musulmoniškų šalių, kuriose alkoholis nevartotinas.

Kaip atrodo pabėgėlių musulmonų akimis Dievo šlovinimo šventė su taurėmis alkoholio rankose?

Žmogus, išpažįsta ir teigia, kad jis krikščionis, o čia pat užmiega girtas, Dievo garbinimo šventės proga.

„Prisigėrė kaip kiaulė“ – musulmono akimis didesnio žmogaus pažeminimo negali būti. Vertinant alkoholio vartojimą Dievo kontekste – tai tiesiog šventvagystė.

Dar pridėkime, kad alkoholis nuo seno vadinamas „velnio lašais“, tai kaip šią „velniavą“ suderinti su vartojimu per Dievo gimtadienį?

Alkoholis ir laisva valia

Kalbant apie tikėjimą, tiek krikščionybė,  tiek islamas ar kitos religijos, akcentuoja sąmoningą ir nuoširdų žmogaus atsidavimą jo pasirinktos dievybės valiai ir globai.

Kiek žmonių po šventų (!) Kalėdų, jaus sąžinės priekaištus ir keiksnos save, kad: „be reikalo gėriau“? Priekaištai sau dažniausiai susiję su elgesiu, kuris, apsvaigus nuo alkoholio, nesuderinamas su deklaruojamomis moralinėmis ir tikėjimo vertybėmis.

Alkoholis, kaip psichiką veikianti narkotinė medžiaga, iškreipia žmogaus mąstymą, jausmus, vertybines nuostatas ir atimą laisvą valią bei sąmoningumą. Kaltė ir gėda –pirminis atpildas, už vakarykštes „linksmybes“.

„Belskitės, ir bus jums atidaryta…“. Belieka palinkėti, kad artėjančių švenčių proga, į Dievo buveinę pavyktų pasibelsti blaiviu protu ir tyrais jausmais, nes apsvaigus nuo alkoholio galima duris sumaišyti, o po to ilgai teks klaidžioti, išėjimo beieškant.

Gediminas Norvilas, andragogas, priklausomybių konsultantas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą