Kokia logika vadovaujasi premjeras šalies ekonomikoje?

29
7
- Reklama -

" Tad kodėl Jūs, stumdamas savo naująjį socialinį modelį, norite lygiuotis ne į išsivysčiusias Vakarų šalis, tokias kaip Švedija, kur rūpinamasi žmogumi ne žodžiais, bet darbais,o į tas trečiojo pasaulio šalis, kur klesti nežabotas dirbančiųjų išnaudojimas?" KK nuotr.

Parašiau dar vieną laišką Ministrui pirmininkui A. Butkevičiui. Tas laiškas, aplenkdamas A. Butkevičių, kuris tradiciškai neturi laiko tokių laiškų skaityti, nukeliavo į Darbo ir socialinės apsaugos ministeriją, kuri taip pat tradiciškai turi savo planus ir į tokius laiškus dėmesio nekreipia. Vis dėlto manau, kad yra naudinga diskutuoti dėl esminių Seimo ir Vyriausybės priimamų sprendimų viešai, bandyti budinti užsnūdusią Vyriausybę, kuri, nejausdama konstruktyvios kritikos, galvoja, kad ji viską daro gerai ir jokių savo sprendimų, kurie dažnai būna klaidingi, koreguoti nebūtina.

Štai toks buvo mano laiškas:

„Gerbiamas Ministre pirmininke,

Žinau, kad Jūs dėl savo labai didelio užimtumo mano laiško neskaitysite ir į jį neatsakysite. Į laišką atsakys (jeigu tai iš viso galima laikyti atsakymu) Jūsų darbuotoja V. Nagurnaitė arba koks nors kitas valstybės tarnautojas. Net jeigu kas nors ir bandytų paneigti mano pateiktus argumentus, jiems tai padaryti nepavyktų, todėl, suprantama, kad tokiu atveju geriausia argumentus ignoruoti, tarsi jų iš viso nebūtų.

Vis dėlto palinkėčiau Jums tiek daug nedirbti. Esu pastebėjęs labai ryškią tendenciją Lietuvos valdžios veikloje – kad geresni rezultatai yra pasiekiami tada, kai nieko, jokių pakeitimų, reformų nedaroma.

Žinoma, valstybėje yra labai daug taisytinų dalykų, kuriuos reikėtų keisti, bet kažkodėl valdžia to, ką reikia taisyti, netaiso, o bando „taisyti“, keisti tik tai, kas iki šiol pakankamai gerai veikia. Todėl galima iš anksto prognozuoti, kad jeigu ir Jūs imsite ką nors taisyti, reformuoti, tai po to bus tik dar blogiau.

Jeigu Jūs mažiau dirbtumėte, tai turėtumėte daugiau laiko pasižiūrėti televiziją, paklausyti radijo, pasidomėti, ką rašo laikraščiai, ir tokiu būdu susipažinti su realiu gyvenimu, o ne vien tik, atsiribojus nuo to realaus gyvenimo, su laisvosios rinkos ekspertais spręsti, kaip į tą realų gyvenimą kuo greičiau įdiegti negyvybingas, pasenusias ir šiuolaikiniam Lietuvos gyvenimui visai netinkamas neoliberalias dogmas.

Manau, kad Jums būtų naudinga pasižiūrėti dokumentinį filmą, kurį rodė per valstybinę televiziją ir kuriame buvo pasakojama apie vieną garsiausių, pažangiausių pasaulyje firmų „Apple“, kuri gamina pačią moderniausią produkciją. Be abejo, Jūs taip pat svajojate, kad tokia garsi firma su savo investicijomis ateitų ir į Lietuvą. „Apple“ sukūrė darbo vietas Kinijoje. Filme pasakojama, kaip dirba dirbantieji toje firmoje. Jie dirba kasdien po 12 ir daugiau valandų už menką atlyginimą. Darbuotojai taip pavargsta nuo tokio ilgo ir intensyvaus darbo, kad jie per pietų pertrauką miega padėję galvas ant stalų. Iš nuovargio jie kartais užmiega ir darbo metu. Apie kokias nors derybas tarp darbdavio ir dirbančiojo nėra jokios kalbos. Nepatinka – eik lauk. Štai tokios derybos. Pasitaiko nemažai atvejų, kai, neištvėrę nepakeliamų sąlygų, dirbantieji suserga arba net nusižudo.

Tokį patį „rojų“ dirbantiesiems Jūs norite sukurti ir Lietuvoje. Naujajame socialiniame modelyje taip pat numatyta, kad dirbantieji, jeigu darbdavys panorės, jeigu jis „susitars“ su dirbančiuoju, turės kasdien dirbti po 12 valandų, 60 valandų per savaitę. Būtent tokiu būdu Jūs norite sukurti konkurencingą ekonomiką, galinčią užsienio investicijas persivilioti iš Kinijos į Lietuvą.

1919 metais Lietuvoje buvo paskelbtas 8 valandų darbo dienos įstatymas. Po šimto metų Jūs norite įteisinti 12 valandų darbo dienos įstatymą naujajame socialiname modelyje. Nejaugi Jūs nesuprantate, jog tai yra absurdas? Nejaugi Jūs nesuprantate, kad per pastarąjį šimtmetį darbo našumas daugelyje sričių išaugo šimtus kartų ir todėl darbo dienos laiką būtina ne ilginti, bet trumpinti?

Žiniasklaida pranešė, kad Švedijoje darbo dienos laikas trumpinamas iki 6 valandų ir dirbantieji dėl to žymiai geriau jaučiasi, labiau patenkinti savo darbu, jų darbo našumas ir kokybė dėl to tik gerėja.

Tad kodėl Jūs, stumdamas savo naująjį socialinį modelį, norite lygiuotis ne į išsivysčiusias Vakarų šalis, tokias kaip Švedija, kur rūpinamasi žmogumi ne žodžiais, bet darbais, bet į tas trečiojo pasaulio šalis, kur klesti nežabotas dirbančiųjų išnaudojimas? Kuo Jūsų vadovaujama Vyriausybė, norint įteisinti daugiau kaip šimto metų senumo dirbančiųjų darbo sąlygas, skiriasi nuo talibų ar Islamo valstybės, kurie taip pat įteisina viduramžių papročius? Ar jums negėda vadintis socialdemokratu, įteisinus tokį darbo žmones diskriminuojantį socialinį modelį?

Jūs esate pasakęs, kad visi pasiūlymai turi būti pagrįsti ekonomine logika. Deja, Jūsų paties pasiūlymai, inicijuojami įstatymai nepagrįsti nei ekonomine, nei paprasčiausia sveiko proto logika.

Praėjusiais metais labai skubėdamas įvesti eurą, Jūs sakėte, jog tai paskatins užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą, padidins ekonomikos augimą. Deja, šiemet (2015 metais) ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 3 iki 1,5%. Tai reiškia, kad euro įvedimas ekonomikos augimą ne paskatino, bet sulėtino.

Euro įvedimo pasekmė yra ta, kad, kaip Jūs pats sakėte, dabar net ir augant ekonomikai nebus galima didinti valstybės išlaidų, nes visos papildomos valstybės pajamos, gautos iš ekonomikos augimo, turės būti skirtos skolos mažinimui.

Seime pristatydamas naująjį socialinį modelį Jūs aiškinote, kad, sumažinus Sodros mokestį nuo 34 iki 22%, tas praradimas bus kompensuotas lėšomis, gautomis iš ekonomikos augimo. Tačiau juk, pasak Jūsų, tų lėšų nebus galima panaudoti niekur kitur (taigi – ir pensijų didinimui), tik skolos mažinimui. Tai reiškia, kad pensijų didinti nebus iš ko, nebus įmanoma jų išlaikyti net ir esamame lygyje.

Jūs aiškinate, kad negalima minimalaus atlyginimo didinti iki 437 eurų, kad toks didinimas yra ekonomiškai nepagrįstas, kad tai yra populizmas. Deja, Jūs, kaip ir visi politikai, kaip ir konservatorius A. Kubilius, nesugebėdamas paneigti Jums pateiktų argumentų, priklijuojate savo oponentams populistų etiketę. Tačiau juk ekonominiai argumentai, kodėl minimalų atlyginimą reikėtų didinti bent jau iki 437 eurų, yra akivaizdūs.

Šiuo metu Lietuva pagamina bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui 75% ES vidurkio. Tuo tarpu atlyginimo vidurkis Lietuvoje siekia tik 38% ES vidurkio. Tai reiškia, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje turėtų būti ne 700 eurų, bet 1400 eurų, nes būtent toks atlyginimas atitiktų dabartinį Lietuvos ekonomikos lygį.

Jeigu laikysime, kad minimalus atlyginimas turėtų siekti maždaug 40% vidutinio atlyginimo, tai reikštų, kad jau dabar minimalus atlyginimas galėtų ir turėtų siekti 560 eurų.

Štai toks yra ekonominis pagrindimas, kodėl minimalų atlyginimą reikėtų didinti bent jau iki 437 eurų. Tuo tarpu nei Jūs, nei vadinamieji ekonomistai, bankų ekspertai jokio ekonominio pagrindimo, kodėl nebūtų galima didinti minimalaus atlyginimo, nesugebėjo pateikti, Jūsų ir tų ekspertų „argumentai“ tėra tik demagoginiai teiginiai, kad to daryti negalima todėl, kad to daryti negalima.

Jūs, tenkindamas darbdavių reikalavimus, padidinote neapmokestinamąjį minimumą nuo 166 iki 200 eurų. Tai daroma tam, kad valstybės sąskaita būtų pristabdytas atlyginimų augimas privačiame sektoriuje. Valstybei tai kainuos 65 mln. eurų.

Keista, kad Jūs visai nesirūpinate valstybės biudžeto pajamomis, nors tai yra tiesioginė Jūsų pareiga. Valstybės biudžete 65 mln. eurų neapmokestinamojo minimumo didinimui Jūs surandate, o 185 mln. eurų tam, kad būtų padidinta minimali alga iki 437 mln. eurų, Jūs nenorite skirti iš valstybės biudžeto. Tačiau juk, padidinus neapmokestinamąjį minimumą, valstybės lėšos tik prarandamos, o padidinus minimalią algą, iš šios priemonės gautos valstybės pajamos viršija išlaidas, kurias patirtų valstybės biudžetas mokėdamas minimalią algą biudžetininkams. Padidinus minimalią algą, valstybės biudžetas papildomų pajamų gautų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio ir į Sodros biudžetą iš Sodros mokesčio. Tos papildomos pajamos būtų gautos iš privataus sektoriaus. Taigi minimalaus atlyginimo didinimas mažina valstybės biudžeto deficitą, o neapmokestinamojo minimumo didinimas tą deficitą didina.

Tad kodėl Jūs taikote tas priemones, kurios valstybės fiskalinį deficitą didina ir priešinatės toms priemonėms, kurios tą deficitą mažina?

Galbūt minimalaus atlyginimo didinti neleidžia Europos Sąjungos vadovybė, kuri Lietuvoje įvedus eurą turi tvirtinti Lietuvos biudžetą? Tačiau nejaugi ten, Europos Sąjungos viršūnėse, sėdi kvailiai arba Lietuvos valstybės priešai, kurie nenori, kad Lietuvoje būtų finansinis stabilumas, kad valstybė surinktų daugiau pajamų į biudžetą, kad mažėtų fiskalinis valstybės deficitas ir valstybės skloa? O gal Jūsų vyriausybėje finansus tvarko asmenys, kurie nesuvokia, kokie procesai vyksta makroekonomikoje?

Juk esate pasakęs, kad jeigu minimali alga padidėtų iki 437 eurų, tai 2017 metais smulkusis verslas stabdytų savo veiklą, didėtų nedarbas. Deja, Jūs šiuo atveju esate neteisus. Jūs kartojate Laisvosios rinkos ekspertų „argumentus“, kurie ignoruoja makroekonomikos dėsnius į viską žvelgdami atskirų verslininkų akimis.

Padidinus minimalią algą verslininkų išlaidos iš tikrųjų padidėja.Tačiau kartu padidėja ir mažai uždirbančių dirbančiųjų pajamos. Kitaip sakant, padidėja bendra paklausa vidaus rinkoje. Padidėjus paklausai verslininkams atsiranda didesnės galimybės parduoti savo produkciją vidaus rinkoje. Kadangi smulkusis ir vidutinis verslas savo produkciją daugiausia ir realizuoja vietinėje rinkoje, todėl būtent jam yra labiausiai naudingas minimalus atlyginimo didinimas.

Taigi, minimalaus atlyginimo didinimas skatina vidaus rinkos plėtrą, o tuo pačiu skatina ir ekonomikos augimą.

Be to, reikia turėti galvoje, kad, didinant minimalų atlyginimą, perskirstomos tos lėšos, kurios yra šalies viduje, ir todėl tai nedidina valstybės skolos.

Tuo tarpu, jeigu minimalus atlyginimas įšaldomas ir mokesčiai mažinami, tai vis tiek reikia finansuoti tas funkcijas, kurias valstybė atlieka. Esant mažiems atlyginimams ir mažiems mokesčiams lėšų toms valstybės funkcijoms atlikti neužtenka ir todėl renka skolintis, o tai savo ruožtu blogina valstybės finansinę padėtį.

Viso to, ką aš čia parašiau, neįmanoma paneigti. To nesugebėtumėte padaryti nei Jūs, nei Jūsų patarėjai. Todėl Jūs ir tie Jūsų gausūs patarėjai į mano argumentus nereaguosite ir vadovausitės absurdiškais Laisvosios rinkos instituto patarimais, kurie, jeigu vadovausimės elementaria Logika, neatlaiko jokios kritikos.

Visiškai nesuprantamas Jūsų užsispyrimas, nenoras daryti to, kas naudinga Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms. Tuo labiau, kad Jūs save vadinate socialdemokratu ir netgi esate socialdemokratų partijos vadovas.“

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą