L.Jakas: Valstybės gynimo taryba šauktiniais problemų neišspręs

4
7
- Reklama -

Laimonas Jakas. Asm. archyvo nuotr.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtas sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę visam laikui pats savaime nėra nei blogas, nei geras sprendimas. Tačiau turint omenyje dabartinę situaciją kariuomenėje, kuri susidarė dėl eilę metų nevykdomų socialinių reformų ir toleruojamų nestatutinių santykių, toks sprendimas labiau primena gelbėjimosi ratą, išmestą besikapanojančiam iš vandens.

Jeigu ankstesni krašto apsaugos ministrai bei dabartinis ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadai nebūtų atsainiai žiūrėję į vykstančius eilę metų procesus karo tarnyboje, šiandien prie Lietuvos kariuomenės personalo durų driektųsi eilės norinčių tarnauti. Tokie procesai kaip:

1) neteisėti atleidimai,

2) neskaidri atestavimo sistema,

3) neaiškios karjeros perspektyvos, neatitinkančios faktinės Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos karių tarnybos sąlygomis,

4) tautinės neapykantos toleravimas,

5) karo medicinos tarnybos aplaidus darbas,

6) neryžtingas ministerijos elgesys siekiant grąžinti karių sumažintus atlyginimus ir pensijas,

7) nepateikti pasiūlymai ir nepasiekti sprendimai didinti kario tarnybinį atlyginimą (pavyzdžiai: estai tai vykdė nuolatos ir šiandien jų atlyginimas, lyginant su Lietuvos kario, yra apie 30 proc. didesnis),

8) karių teisėtus lūkesčius pažeidžianti pensijos reforma, atitolinusi jos gavimą dar keliems metams, palikusi už borto eilę karių, kuriems buvo likę iki užtarnautos pensijos keli metai,

9) nenoras diegti pakopinę sistemą kario pensijai gauti (tam tikrai pensijos daliai gauti sulaukus kario pensijos amžiaus užtektų ištarnauti 8 metus, po to tarnaujant toliau kas 4-5 metus tokia suma augtų),

10) prasta viršvalandinio tarnybos laiko apskaita (turėtų būti apmokamas viršvalandinis darbas arba sudaromos realios galimybės gauti laisvas dienas pagal tarnybos statutą ir darbo kodeksą), neleidžianti kariams turėti realią galimybę į tinkamą poilsį ir asmeninį gyvenimą šeimoje,

11) po profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pinigų išieškojimas iš kario už patirtas studijas tarnybos metu vykdant tarnybinius pavedimus,

12) dvigubi standartai,

13) teisėtų lūkesčių pažeidimai

atgraso piliečius ryžtis tarnauti Tėvynės labui pasirenkant kario duoną, o nemažą dalį profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių, kurie tarnauja šiuo metu – nutraukti sutartį.

Šis Valstybės gynimo tarybos sprendimas neišsprendžia aukščiau paminėtų problemų, o tik jas atitolina.

Antra, ministerija vis dar neišsprendžia dabartinių egzistuojančių problemų, kurios kyla šauktinių tarnybos metu. Šauktiniai jau antrą kartą buvo šaukiami tarnauti, kurie nuo šiol bus šaukiami kartą į metus visam laikui, tačiau virš tarnybos norinčių pasilikti skaičius nedaugėja, ir mano nuomone, nepadaugės, iki kol nebus sprendžiamos karių tarnybos gerinimo sąlygos, o tai reiškia, kad nebus išspręsta ir profesinės karo tarnybos karių trūkumo problema.

Svarbiausia šiandieninė ne tiek VGT, kiek krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Lietuvos kariuomenės vado Vytauto Jono Žuko užduotis – kelti karių motyvaciją ne per „kojas“ įduodant kariams į rankas gero sandorio metu įsigytus ginklus, o apsaugant karių žmogaus teises ir užtikrinant jų tinkamą socialinių garantijų apsaugą. Tačiau, mano nuomone, vargu, ar jie ryšis pripažinti aukščiau minimas esmines kario tarnybos problemas kaip, pavyzdžiui, iki šiol nesiryžta pripažinti ir meluoja visuomenei teigdami, kad šauktinius sudaro vien tik „savanoriškais pagrindais“ patys pasisiūlę jaunuoliai.

Pirmiausia, mano žiniomis, dabartiniai savanoriai yra gryniausi priverstinai pašaukti asmenys, kurie atvyksta į regioninį skyrių gavę šaukimą užsiregistruoti, po ko pradedama visa šauktinio tarnybos įforminimo procedūra. O antra – kodėl savanoris, jeigu jis iš tiesų yra savanoris, negali bet kada nutraukti privalomosios pradinės karo tarnybos?

Pati privalomosios karo tarnybos karių šaukimo sistema yra ydinga, kadangi sudarant šaukimo sąrašus, yra pasirenkamas kriterijus, kurio pagrindu yra šaukiami 23-26 metų jaunuoliai, t. y. tie asmenys, kurie faktiškai po mokyklos baigia studijas, įgyja kvalifikaciją, susiranda darbo vietas, susikuria verslus. Todėl toks jų „paėmimas“ į tarnybą atneša tiek jiems patiems, tiek jų šeimoms nuostolius, kurie nėra atlyginami.

Manau, jog ateityje vykdant šauktinių atranką reikėtų apsispręsti dėl šaukiamų asmenų amžiaus. Pirmiausia šaukiami asmenys turėtų būti nuo 18 – 20 metų, t. y. tie asmenys, kurie yra baigę vidurinę mokyklą bei kurie faktiškai yra mažiausiai finansiškai pažeidžiami.

Tam tikra prasme, pašaukus jaunuolį po vidurinės mokyklos baigimo, jam yra suteikiamos puikios sąlygos fiziškai ir psichologiškai sutvirtėti, įgyti vadovavimo įgūdžių, paklusnumo, tvarkos, be to, yra suteikiama kario alga ir premija už gerus tarnybos rezultatus bei po tarnybos žadama kompensacija pirmosios pakopos studijų kainai. Todėl toks šaukimo principas palengvintų ir pačių jaunuolių bei jų tėvų gyvenimą, kadangi tam tikrą finansinę naštą prisiimtų valstybė.

Laimonas Jakas

VšĮ “Karių teisių gynimo centras” generalinis direktorius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą