Dr. Mindaugas Puidokas,
Seimo narys
Mūsų karo vanagai – konservatoriai ruošia pasauliui naują projektą kurį pavadinčiau „Paverskime Ukrainą naujuoju Afganistanu“.
Leidinys „Newsweek“ publikuoja buvusios aukštos JAV Centrinės Žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnės ir nacionalinio saugumo ekspertės Rebekah Koffler įžvalgas: „Ukraina verčiama naujuoju Afganistanu, pumpuojant į ją ginklus ir pinigus…“. Būtent ji savo knygoje numatė Rusijos invaziją į Ukrainą.
G. Landsbergis su šiandienine liberalkonservatorių valdžia, matomai, nori sparčiau šį „projektą“ įgyvendinti, tad siekia, kuo greičiau į Ukrainą išsiųsti mūsų karius. Pradžioje apmokymams, o toliau, neabejotina, seks dar rimtesni dalykai. Ar norima, kad į Lietuvą mamoms grįžtų cinkuoti karstai kaip iš Afganistano!?
Šie istoriniai sprendimai gali tapti realybe jau artimiausiu metu, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas O. Syrskis pranešė, kad Prancūzija nusprendė siųsti karius-instruktorius į Ukrainą apmokyti ukrainiečių karių. O. Syrskis mano, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie tokios iniciatyvos. I. Šimonytė, G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas ne kartą sakė, kad Lietuva pasirengusi sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir tik laukia oficialaus Paryžiaus sprendimo bei Ukrainos prašymo.
Lietuvą norima paversti Rusijos taktinio branduolinio ginklo taikiniu?
Didžiausi grasinimai iš Maskvos ir liejasi dėl NATO šalių karių siuntimo į Ukrainą. Iš Kremliaus sklinda žinia: „Tos šalys, kurios siųs savo karius į Ukrainą, sulauks branduolinio atsako“.
Noriu pabrėžti, kad ir JAV nepritaria NATO karių siuntimui į Ukrainą.
Rusija jau šiandien imasi veiksmų, kurie itin nepalankūs mūsų valstybei. Rusijos prezidentas V. Putinas atvyko į Baltarusiją, kad aptartų su jos prezidentu A. Lukašenka, kurios šalys gali būti artimiausi Rusijos taktinio branduolinio ginklo taikiniai. Įvardijama Lenkija, Rumunija ir Lietuva, kaip tokie galimi taikiniai, jei situacija eskaluosis toliau. Taip pat Maskvoje jau kalbama ir apie strateginio branduolinio ginklo galimą panaudojimą.
O mūsų valdžia su I. Šimonyte ir G. Landsbergiu priešakyje atvirai sako , kad jau yra pasiruošę siųsti mūsų karius į Ukrainą. Ar čia taip jie ruošiasi ginti Lietuvos valstybės ir jos žmonių saugumą? NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nuolat kartoja, kad aljansas savo karių į Ukrainą nesiųs, bet atskiros šalys narės savo rizika turi teisę tą daryti. Tik tokiu atveju, Lietuvai ir kitoms beatodairiškai rizikuoti nutarusioms valstybėms, grėstų tiesioginis įsitraukimas į karą Ukrainoje ir tada negaliotų NATO 5-sis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos.
Bet ar šiam ministrui tai svarbu? Tikriausiai jis labiausiai rūpinasi savo būsimu komisaro postu Europos Komisijoje. Taip ir pardavinėjami Lietuvos interesai vardan savo asmeninės gerovės.
G. Landsbergio politika užsienio šalyse patiria krachą
Bet mes, Lietuvos žmonės, turime ir kuo pasidžiaugti. Pasaulis jau netyli. Susiorientuoja situacijoje ir atvirai pasisako prieš G. Landsbergio vedamą politiką karo Ukrainoje klausimu. Jo kalbos užsienio šalyse sulaukia viešos kritikos ir patiria visišką krachą. Pasaulis atsibunda, ir mato realybę.
Prieš keletą dienų Suomijos premjeras Peteris Orpo sukritikavo Lietuvos užsienio reikalų ministro poziciją, dėl Rusijos planų peržiūrėti jūros sienų. Jo nuomone kalbėti apie tai, kad čia yra Rusijos „hibridinė operacija“ nereikėtų. „Suomijoje mes visada pirmiausiai detaliai išsiaiškiname faktus ir tik tada darome išvadas“ – pasakė Suomijos premjeras.
Na, kitais žodžiais kalbant, jis prašo mūsų valstybės užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nusiraminti, apgalvoti savo žingsnius ir kalbėti remiantis faktais ir jų analize. To prašome ir mes. Tiesiog norime brandžios ir atsakingos užsienio politikos, o ne kažkokio neapgalvoto kranksėjimo.
Na, bet jis gi Suomijos premjeras, o mes esame tik Lietuvos žmonės, kurių dabartinė valdžia negirdi. G. Landsbergis jaučiasi viso pasaulio tvarkdariu! Mes ne tik tai suprantame… Mes – tai kasdien jaučiame ant savo „kailio“.
G. Landsbergiui rūpi kištis į Sakartvelo vidaus reikalus?
Kalbu apie ką tik įvykusią G. Lansbergio „palaikymo akciją“ Sakartvele. G. Landsbergis „parėmė“ mitinguojančius Sakartvelo žmones, nors niekas tos paramos kaip ir neprašė.
Bet rėžė audringas kalbas, ragindamas svetimos valstybės mitinguojančius žmones kovoti prieš užsienio agentų įstatymo priėmimą ir Sakartvelo valdžios siekį stiprinti valstybės saugumą. Analogiškas įstatymas JAV priimtas dar 1938 metais ir jo pavyzdžiu panašūs įstatymai jau priimti Prancūzijoje bei Vengrijoje. Ar tai ne atviras kišimasis į svetimos valstybės reikalus? Ar Sakartvelas yra mažiau vertinga valstybė nei JAV ar Prancūzija? Manau, kad vyksta naglas kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus, kaip buvo ir su Baltarusija.
Tai ir galvoju, kai mūsų mitinguotojai susirinko prie Seimo dėl netinkamų turto mokesčių, dėl valdžios nepakantumo kitai nuomonei bei kitų dalykų ir palaikyt jų būtų atvykęs Sakartvelo užsienio reikalų ministras… Ar čia būtų blogai ar gerai pagal G. Landsbergį ir jo draugus valdžioje?
Neabejoju, mūsų valdžia putotųsi kaip reikiant!
BBC laidoje „HARDTalk“ G. Landsbergio pasisakymas patyrė dar vieną krachą
Britų žymiausioje politinėje BBC laidoje „HARDTalk“ G. Landsbergio pasisakymas patyrė dar vieną krachą. Šį kartą stipri kritika jo adresu liejosi iš žinomo BBC žurnalisto S. Sackur lūpų: „Jūsų kalbos veda link Armagedono… esate gana maža Europos šalis. Vašingtone, Berlyne, Londone, Maskvoje jie yra priversti realistiškai vertinti rizikas ir strateginę realybę! Galbūt gyvendamas Vilniuje jūs neadekvačiai suvokiate realybę ir nevisiškai suvokiate atsakomybės laipsnį, kas gali įvykti?”
Kyla ir vėl klausimas: kas G. Landsbergiui svarbu? Gal jam svarbu tik krautis turtus ir užsitikrinti sau gerovę gavus Europos komisaro postą!?
Susidaro įspūdis, kad jis realaus sprendimo karui Ukrainoje neieško ir tik svaidosi provokaciniais neapgalvotais pareiškimais, kuria kelia grėsmę Lietuvai ir Europai naujo fronto atsidarymu. Ten liejasi kraujo upės ir tik Donald Trump aiškiai sako, kad būtinas kuo greitesnis karo sustabdymas ir taikos susitarimas. Tik ar svarbu tokiems, kaip G. Landsbergis, kad Ukrainą norima paversti naujuoju Afganistanu!? Jo senelis Vytautas Landsbergis jau parašė straipsnį ,,Baltijos frontas?” Gal jo ir yra siekiama?
Situacija pasaulyje kasdien tampa vis sudėtingesnė. Kinija karinėse pratybose jau repetavo Taivanio apsupimą iš visų pusių. Pasigirsta net informacija, kad liepos mėnesį gali pradėti karą…
Dėl to turime priimti visus mūsų šalies sprendimus atsakingai, o esminius pasaulinius reikalus, atstovaujant Vakarų šalis, palikime JAV, Vokietijai, Prancūzijai. Lietuvai labai žalinga vykdyti agresyvesnę už JAV užsienio politiką, nes ji paverčia mus silpnu ir patogiu taikiniu!
Aš tikiu, kad mes, Lietuvos žmonės nesame abejingi. Kviečiu pabusti ir reikalauti liberalkonservatorių valdžios, kad nesiųstų mūsų karių į Ukrainą. Ar kas gali būti baisiau tėvams, kaip sulaukti savo sūnų cinkuotuose karstuose, parvežtuose iš karo lauko!?
Mano pataisa Seime tam yra registruota, bet jos pateikti Seime man neleido iki pat dabar! 2024 metai bus mums lemtingi – galimе išsaugoti valstybę ir apsivalyti nuo klanų įtakos arba prarasti taip sunkiai iškovotą nepriklausomybę ir patirti karo baisumus…
