Nida Vasiliauskaitė atvirai: prie ko prives delsimas pakeisti šią Vyriausybę su G. Landsbergiu?

0
13
Dr. Nida Vasiliauskaitė. Stop kadras iš Komentaras TV
- Reklama -

Ukrainoje – karas, geopolitikoje – žemės drebėjimai ir tektoniniai lūžiai, o Lietuvoje – teritorijos išvalymas… nuo lietuvių? Ką turime valdžioje ir kam ir kaip jie tarnauja? Į „Karšto komentaro“ klausimus atsako filosofijos mokslų dr. Nida Vasiliauskaitė.
-Nors pagal Konstituciją užsienio politiką formuoja Prezidentas kartu su Vyriausybe, akivaizdu, kad Prezidentas prie Lietuvos užsienio politikos formavimo neprileidžiamas. Tai kas ir remiantis kokiais kriterijais Lietuvoje formuoja užsienio politiką?
-Vyriausybė be Prezidento. Tiksliau, jėgos, iš pėstininkų suformavusios pačią Vyriausybę ir likusios saugiai užnugaryje. Kriterijai – vykdyti slaptus įsipareigojimus „užsienio partneriams“ (tegul ši frazė bus eufemizmu), pasiūlant Lietuvą naujų galios technologijų poligonu mainais į kažką, kas tiems formuotojams neabejotinai svarbiau už pačią mūsų valstybę ir jos gyventojus. Vienas akivaizdžių deklaruotų kriterijų – bet kokia kaina kuo labiau pakenkti Rusijai, tačiau akivaizdu ir tai, kad Rusijai tokia veikla veikiau padedama, o pasikenkiama tik sau ir visai ES. Tad realiai siekiama ne tiek pakenkti Rusijai, kiek įsiteikti kitiems galingiems žaidėjams, kurie siekia savų interesų ir Lietuvą paaukos (nepaisant jokių įsipareigojimų ir pažadų) pirma pasitaikiusia proga.
-Kokių užsienio valstybių ausys (ir kokios) kyšo už mūsų valstybės užsienio politikos? (Pvz., Vengrijos premjeras V. Orbanas viešai prisipažino, kad 2014 m. aukštas JAV Valstybės departamento pareigūnas pateikė Vengrijos URM ministrui sąrašą, ką reikėtų pakeisti Vengrijos Konstitucijoje, kad santykiai „normalizuotųsi“. Nesitiki, kad Lietuvos politikams nebuvo pateikti analogiški sąrašai, pvz., Kinijos, Kaliningrado ir kt. rezonansą sukėlusiais atvejais.)
-Neabejotinai JAV. Be Rusijos, tik JAV suinteresuota įtampos tarp Lietuvos ir ES didinimu ir, per Lietuvą, savo pačios kuo didesne įtaka ES. Tuo labiau, kad JAV turi gilias, senas ir įspūdingas tokių žaidimų kitomis valstybėmis tradicijas, bei tokiu užnugariu paaiškinamas neįtikėtinas Lietuvos užsienio politikos įžūlumas.
-Ar mes galime turėti savo, nacionaliniams interesams nekenkiančią užsienio politiką? Ir nuo ko tai priklauso?
-Galime, JEI ją imsis formuoti visai kita, nei šiuo metu, politinė jėga. Tam ji pirmiausia turi atsirasti ir tapti pakankamai galinga, remtis kitais veikimo principais ir, svarbiausia, kito charakterio, nei rekrūtuoja į savas gretas TS-LKD, žmonėmis.
-Kaliningrado tranzito stabdymo istorija – kam ir kodėl tai buvo naudinga? (Kokių tikslų buvo siekiama?)
-Vienareikšmiškai galop tiktai Rusijai, kuri gavo puikų karo kozirį prieš Lietuvą ir pasiekė viešo tarptautinio mūsų šalies pažeminimo, visai ES ir NATO pademonstruodama visišką Lietuvos kaip partnerio nekompetenciją, polinkį į beprasmius išsišokimus ir nepatikimumą, galop – Lietuvos pavojingumą visiems, kas nori su ja turėti draugiškų kontaktų.
Jei atmesime prielaidą, kad mūsų Vyriausybė sąmoningai siekė Lietuvą supriešinti su ES ir įvelti į karą (prielaidą, kad nurodymai gauti tiesiai iš pačios Rusijos), tai veikiausiai ji veikė „gražiai paprašyta“ JAV, siekiant galbūt testuoti Rusijos ir ES reakcijas.
-Tikroji penktoji kolona Lietuvoje: kas tai yra pagal apibrėžimą ir kas Lietuvoje tuos požymius atitinka?
-Slaptas užpuoliko sąjungininkas užpultosios šalies viduje, pakankamai galingas, kad atvertų, momentui atėjus, vartus. Tad ne, tai ne rusakalbiai pensininkai Visagine ir ne marginalios, niekada dviejų procentų barjero neperkopusios, partijėlės nariai, ir ne Algirdo Paleckio (nesvarbu, kaip labai jis prorusiškas) šalininkai – šie paprasčiausiai nedisponuoja vartų raktais ir yra per nesvarbūs, kad jais priešas kliautųsi: tokia kolona nieko verta. Tikra penkta kolona – kas labai rimtai veikia Rusijos naudai, turėdami įtaką ir galimybes. Kitaip tariant, pagal visus požymius šią koloną sudaro kaip tik tie, kurie garsiausiai dedasi mus nuo jos ginantys. Tie, kas sužaidė Kaliningradu, o iki to ir po to skelbia „vatnikais“ visus, kas trukdo jiems laisvai darbuotis nurodyta kryptimi.
-Kokia apskritai šitų valdančiųjų politikos kryptis? Strategija?
-Besąlygiškai vykdyti „nurodymus“, siekiant bet kokia kaina ir toliau išlikti šios (nesvarbu, kam atiteksiančios) provincijos prokuratoriais. Panašiai, kaip kadaise Augustinas Voldemaras, pasiūlęs, nepaisant fašistavimo, savo paslaugas Lietuvą okupavusiems sovietams, bet „netyčia“ prisegtas su visu vagonu, kuriame sėdėjo, prie kito traukinio, važiavusio į Sibirą.
-Lietuvoje politikai, įskaitant ir opozicijos atstovus, kuria planus, kaip prisitraukti imigrantų, kurie užimtų išvykusių lietuvių vietą. O kodėl politikai nekuria planų ir nesiekia Lietuvoje sukurti tokių gyvenimo, socialinių sąlygų, kad lietuviai niekur nenorėtų iš čia važiuoti, o išvažiavę – kad norėtų grįžti?
-Gal – nes nenori, kad jie norėtų grįžti? Vietoje to nori sau kitos visuomenės, kurios valdžioje neribotai liktų, tikėdamiesi šio tikslo lengviau pasiekti šalyje, kurios gyventojai net nesusikalbės tarpusavy ir bus pernelyg skirtingi, kad taptų politiškai aktyviais – tiesiog ramiai gyvens buitinius gyvenimus, dėkingai priimdami administravimą.
-Prezidento patarėjas bandė „gesinti“ opozicijos iniciatyvą surengti interpeliaciją G. Landsbergiui – neva netinkamas laikas, situacija nestabili. Prie ko gali privesti delsimas pakeisti ministrą, prisidengiant neva nestabilia situacija?
-Nestabili situacija, be abejo, nėra gerai, bet nėra toli gražu ir didžiausias blogis. Kur kas blogiau – stabiliai katastrofiškai bloga situacija, o būtent tokia ji yra su šiuo ministru ir šia Vyriausybe. Delsimas atneš tik tolesnį riedėjimą link visiško Lietuvos putinizavimo, dar rimtesnių represijų ir, galbūt, tikro, nebe hibridinio, karo.
-Ar „nusižudydami“ kaip valstybė (prie ko, susidaro įspūdis, valdantieji ir veda) mes iš tikrųjų pakenksime agresoriui (susilpninsime jį)?
-Nė kiek, atvirkščiai, tik padėsime. Tai viena. Antra, net jei tikrai rimtai pakenktume, to trokšti gali tik manantys, jog Lietuvos egzistencinis tikslas ir vienintelis buvimo pateisinimas – kenkti Rusijai (ir čia su jais, beje, sutiktų ne kas kitas, o Aleksandras Duginas), užuot sukūrus deramas gyvenimo sąlygas saviems piliečiams ir juos gynus.
-Ačiū už atsakymus.

Pagal laikraštį „Karštas komentaras“

- Reklama -