V. Benkunskas: Vyriausybės sprendimas gali lemti augančią šilumos kainą sostinėje

1
2
- Reklama -

Valdas Benkunskas. KK nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Valdas Benkunskas pabrėžia, kad spalio pradžioje Vyriausybės priimtas sprendimas nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikinti elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms gamtines dujas, neskiriant joms viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (VIAP), gali reikšmingai paveikti šilumos kainos augimą Vilniaus mieste.

Pasak V. Benkunsko, tokiu sprendimu Vyriausybė išreiškė poziciją, kad pagrindinis Vilniaus m. šilumos gamybos šaltinis – Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nėra būtina bendram Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui užtikrinti. Dar daugiau, anot Vyriausybės, TE-3 nėra būtina ir Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma – ji gali būti pagaminta kituose įrenginiuose, kurie yra kur kas efektyvesni.

„Toks Vyriausybės sprendimas, nepateikiant jokių ekonominių skaičiavimų ir pagrindimų, kelia labai didelį susirūpinimą dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių, kurios guls ant Vilniaus gyventojų pečių“, – pažymi sostinės vicemeras.

V. Benkunsko teigimu, net ir gerokai atpigus gamtinėms dujoms, nesant iki šiol buvusio rėmimo, elektros energijos gamyba Vilniaus TE-3, įvertinus prognozuojamus visus kaštus, generuotų šilumos gamybos įmonei apie 9–11 mln. eurų nuostolį per metus. Šis nuostolis būtų dar didesnis, įvertinus Energetikos ministerijos planuojamą gamtinių dujų galios mokestį SGD terminalo išlaikymui, o dėl sumažėjusio dujų vartojimo taip pat išaugtų dujų transportavimo kaštai likusiems vartotojams. Panaikinus VIAP kvotas, Vilniaus TE-3 nuo 2016 m. nebegalės ekonomiškai naudingai funkcionuoti, todėl galės būti laikoma tik kaip rezervinė termofikacine elektrinė arba turės būti uždaryta.

Vilniaus vicemeras pabrėžia, kad jeigu TE-3 būtų laikoma kaip rezervinė, jos išlaikymo pastovieji kaštai sudarytų apie 11,4 mln. eurų per metus ir būtų dengiami vilniečių sąskaita. Jeigu TE-3 būtų uždaroma, tokiu atveju reiktų atleisti apie 200 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, išmokėti jiems kompensacijas, o uždarymo kaštai siektų apie 8 mln. eurų, kuriuos taip pat turėtų dengti mokesčių mokėtojai.

„Vilniaus m. savivaldybė ne kartą siūlė Vyriausybei perimti TE-3 ir jos infrastruktūrą tam, kad išsaugotų ją, bent iki tol kol atsiras nauji patikimi ir konkurencingi elektros generavimo bei šilumos gamybos šaltiniai vilniečiams. Šildymo sezono metu TE-3 galėtų sėkmingai dirbti kogeneracijos, t.y. elektros ir šilumos gamybos režimu tiek dabar, tiek pastačius planuojamą AB „Lietuvos energija” jėgainę, nes vidutinis šilumos poreikis Vilniuje yra 500-600 MW, ir maždaug toks pat išliks ir ateityje. Dar daugiau, TE-3 ir jos infrastruktūra gali panaudojama tai pačiai planuojamai AB „Lietuvos energija” jėgainei ir taip atpiginti jos statybos kaštus. Tačiau visi siūlymai Vyriausybei bendrai spręsti TE-3 išsaugojimo klausimus, o kartu ir apsaugoti vilniečius nuo galimo šilumos kainų didėjimo, nebuvo išgirsti“, – sako V. Benkunskas.

Jis taip pat primena, kad sostinės savivaldybė šį rugsėjį patvirtino šilumos kainą, galiosiančią iki 2016 m. sausio 1 d., kuri sumažėjo vidutiniškai 5 proc., palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėn. Taigi Vyriausybės priimtas sprendimas, nepasiūlant jokių kitų kompensacinių mechanizmų, veda prie šilumos kainų didėjimo Vilniaus gyventojams 10-15 proc., ir atsakomybė už šią naštą gyventojams teks išskirtinai Vyriausybei.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą