V. Bukauskas. Šauliai turi teisę į šaunamąjį ginklą

26
8
- Reklama -
Valentinas Bukauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas. KK nuotr.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, kurį priėmus Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai gaus leidimą įsigyti bei laikyti namuose pusiau automatinius ginklus. Aš šį sprendimą palaikau, tačiau yra parlamentarų, turinčių kitą nuomonę.

Seime jau kilo šurmulys. Dalis parlamentarų ėmė uždavinėti keistus ir man visiškai nesuprantamus klausimus: kaip mes galime duoti ginklą į rankas visiškai nepatyrusiam jaunuoliui? Kas bus, jei gatvėse kas panorėjęs pradės lakstyti su šautuvu ir grasinti visiems? Tokios mintys man kelia juoką. Nuogastaujančius norėčiau nuraminti ir paaiškinti, kad įstatymas tikrai nesuteiks teisės B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų bei jų šaudmenų įsigyti kam panorėjus, nes numatyta daug saugiklių:

Pirma, juos galės įsigyti tik 18 metų sulaukę asmenys.

Antra, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka nariai turės pasitikrinti sveikatą, išlaikyti egzaminą. Taip pat jie privalės gauti policijos leidimą ir tik tuomet LŠS vado įsakymu, šauliui bus suteikta teisė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis laikyti namuose. Tad galimybė, kad ginklas pateks į neatsakingo asmens rankas – neįmanoma.

Egzistuoja ir toks įsitikinimas – esą pusiau automatinį ginklą gavęs šaulys galės tapti ir medžiotoju. Tai – netiesa. Tam, kad taptų medžiotoju, jis turės gauti dar vieną papildomą leidimą.

Teigiu tai atsakingai, nes pats esu vienas iš Šaulių sąjungos narių nuo 2007 m. sausio 13 d. Priklausau Telšių 8-ajai šaulių rinktinei, kuri vienija per 600 narių, todėl suprantu šios organizacijos svarbą ir šio įstatymo reikalingumą. Tačiau, panašu, ne visi tą supranta. Daugelis, tame tarpe ir mano kolegos Seimo nariai, mano, kad Šaulių sąjunga, tai kažkokia maža, nerimta organizacija. Tačiau taip tikrai nėra. Šaulių sąjunga yra sukarinta visuomenės organizacija, kuriai priklauso asmenys, norintys ginti mūsų Tėvynę, išmokti valdyti ginklą ir susipažinti su karybos pagrindais. Organizacija yra įtraukta į Lietuvos gynybos sistemą, kitaip tariant, kilus grėsmei, jos nariai kartu su kariuomene gintų Lietuvą.

Aš džiaugiuosi, kad Šaulių sąjunga augina ir jaunąją kartą: jaunesniems nei 18 metų vaikinams ir merginoms rengiami žygiai, stovyklos, įvairūs mokymai, kuriuose išmoksta apie Lietuvos istoriją, tradicijas, šalies valstybingumą bei apsaugą.

Be to, ir žvelgiant istoriškai, tai aktyvi, savo suverenitetą išlaikiusi sąjunga, kuri gyvuoja jau nuo 1919 m.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad greitai – 2018 metais – švęsime garbingą savo šalies valstybingumo šimtmetį, o juk būtent po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d., po metų įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Ir įkurta ne šiaip sau, o tam, kad apsaugotų savo valstybės sienas nuo grėsmių, išlaikytų valstybės vientisumą, puoselėtų istoriją ir tradicijas.

Tačiau šiandieninės realijos kitokios ir Šaulių sąjunga išgyvena sunkius laikus. Organizacija, finansuojama Krašto apsaugos ministerijos (KAM), kuri dosnumu šauliams nepasižymi. Trūksta ne tik ginklų, bet ir šovinių, kitos įrangos. Priėmus šias įstatymo pataisas, šauliai bei aktyviojo rezervo savanoriai pusiau automatinius ginklus turės įsigyti savo lėšomis, o tai reiškia, kad Šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės biudžetas nebus apkraunamas.

Ginklus leidžiame įsigyti medžiotojams, sportininkams, tad kodėl šauliams leisti nenorime? Šiuo metu, šaulys, davęs priesaiką Lietuvai, ginti ją turėtų plikomis rankomis, o kaip reikia apginti savo Tėvynę, jeigu jai iškyla reali grėsmė? Kaip apginti žmones, kurie atsidūrė pavojuje? Nejau su šaukštu rankoje?

Skeptikai įsitikinę – jokių pavojų nėra ir nebus. Tačiau skeptikai visada taip kalba, o aš vertinu realią situacija ir ji šiuo metu ne pati geriausia – pasaulyje taikos ir ramybės vis mažiau. Todėl mes turime būti pasiruošę ginti savo šalį ir jos žmones, o šauliai vieni iš tų, kurie šiam tikslui tikrai galėtų pasitarnauti, jie tam ruošiami ir yra pasiruošę. Tad nuspręsdami karinei organizacijai neduoti ginklų, atimame galimybę pavojaus metu greitai reaguoti į iškilusius iššūkius. O juk reakcijos laikas tokiais atvejais itin svarbus. Esu įsitikinęs, kad karinės organizacijos nariams – šauliams – turi būti suteikta teisė turėti ginklą ir laikyti jį namuose, nes karo ar nepaprastos padėties atveju, jie galės deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą – ginti valstybę.

Raginu visus Seimo narius rasti savyje ryžto ir užsispyrimo įstoti į Šaulių sąjungos rinktines savo gimtuosiuose miestuose ir prisidėti prie šio įstatymo projekto įgyvendinimo, nes tik drauge mes galėsime puoselėti Lietuvą ir užtikrinti jos žmonių saugumą.

Valentinas Bukauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą