Helsinkio universiteto docentas Johanas Bekmanas: Ukrainoje įvyko ginkluotas perversmas, Krymo žmonės turi teisę į apsisprendimo laisvę

28
7
- Reklama -

Maidanas. Stop kadras

Šiandien užsienio spaudoje pasirodė interviu su Helsinio universiteto sociologijos ir teisės profesoriumi Johanu Bekmanu. Pristatomas mokslininkas, kaip į Krymą pakviestas referendumo stebėtojas, pirmiausia prisipažino gavęs grasinantį laišką, kad tik nevažiuotų į Krymą stebėti referendumo.

Docentas nurodė, jog jo nuomonės apie Ukrainoje įvykusį smurtinį, antikonstitucinį perversmą niekas nepakeis, o į Krymą jis išvykęs todėl, kad jo nuostatų dėl žmonių apsisprendimo laisvės irgi niekas nepakeis.

Interviu docentas J.Bekmanas nurodė, jog tokios šlykščios rusofobijos, kuri pasirodė per įvairiausias formas Vakaruose, per Ukrainos krizę, nebuvo niekada.

Docento nuomone, vienintelis šitos rusofobijos tikslas – sužlugdyti Rusijos įvaizdį pasaulyje. Dėl šitos rusofobijos, pažymėjo J.Bekmanas, ir padidėjęs dėmesys referendumo stebėtojams, todėl atsiradę ir anoniminiai rašteliai su grasinimais užmušti.

Kaip pažymi teisės docentas, jokios tarptautinės teisės Krymo piliečiai nepažeidžia: kodėl buvo referendumai ir Kosove, ir Škotijoje, ir Katalonijoje – o Kryme tai jau būti negali? – visai ne retoriškai klausia Helsinkio universiteto teisės docentas.

„Toks įspūdis, jog Vakarai laiko, kad Krymo gyventojai ir čia gyvenantys rusai iš viso neturi jokios pasirinkimo teisės, ir balsuoti jiems taip pat nereikia. O visa šita isterija, su ekonominių sankcijų įvedimu – taigi čia iš viso košmaras! Štai jau kurį laiką stebiu, kaip dienomis sankcijas karštai aptarinėja parlamente, o vakarais, virtuvėse, sako, jog tai bus ekonominė savižudybė – Suomijoje tai akivaizdu kiekvienam normaliam žmogui. Tai kažkokia šizofrenija, aklavietė, barbarizmas.“

„Vakaruose, gaila, nenori matyti akivaizdaus dalyko: Kijeve įvyko ginkluotas perversmas, ir valdžios užgrobimas fašistinės chuntos valdžia, Ukrainoje prasidėjo nežinomybė. Ir šitos chuntos sukurta situacija yra pavojinga ir pačiai Europai, todėl Vakarai ir Rusija dėl išgyvenimo turi apsijungti, kad likviduotų šitą chuntą, o po to teisti juos tarptautiniame tribunole. Rusija labai greitai ir ryžtingai priėmė sprendimus, kad būtų neutralizuotos grėsmės.

Visas pasaulis žino, kad Kryme stovi kariuomenė, ir tai yra iššaukta būtinytė.

Šalyje nežinomybė, prarasta kontrolė regionuose, ir todėl kariai čia reikalingi, kad apsaugotų piliečių ramybę“, – tokią nuomonę apie Ukrainos ir Krymo padėtį išdėstė Suomijos Helsinio universiteto sociologijos ir teisės katedros docentas Johanas Bekmanas.

Ekki Johan Bekman (g. 1971 m.) yra Suomijos politikos mokslų, teisės sociologas ir kriminologas. Rusijoje žinomas kaip žmogaus teisių gynėjas, ginantis Rusijos piliečių teises už Rusijos ribų. E.J.Bekman taip par yra skaitęs pranešimus ir vaiko teisių apsaugos temomis, aktyvus kovotojas prieš vadinamąją juvenalinę justiciją. Kalbėdamas viešai yra pabrėžęs, jog vaiko teisių apsauga Suomijoje yra „privatizuotas reikalas“.

Parengė Kristina Sulikienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą