Remiantis statistiniais duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse kibernetinių atakų skaičius sparčiai auga. Šį augimą pandemija dar paspartino – tokia kenkėjiška veikla kai kuriems tampa rimtu pajamų šaltiniu. Viskas prasidėjo nuo, atrodytų, nekalto paauglio eksperimento, o šiandien įmonės turi skirti papildomų lėšų tam, kad nepakliūtų į pasipelnyti norinčių organizacijų nagus. Tačiau tokią riziką galima sumažinti, tuo pačiu dar pasinaudojant kitais sprendimo privalumais verslui.
Kas yra DDoS ataka?
DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakos principas – tai milžiniškas užklausų srautas, nukreiptas į el. svetainę ar kitokią internetu vykdomą paslaugą. Šis srautas pernelyg didelis, kad su juo galėtų susidoroti serveriai. Jis atkeliauja iš daugybės (jų gali būti ir keli milijonai) užvaldytų įrenginių, tad neužtenka tiesiog užblokuoti kažkurį vieną.
Tokios atakos, paprastai kalbant, tiesiog neterminuotai (kol nebus pašalinta priežastis arba kol programišiai patys nenutrauks šios atakos) sustabdo sistemų darbą. Jų taikiniu gali būti bet kas, visgi anksčiau atakos buvo politinio pobūdžio, o šiais laikais itin dažnai bandoma pasipelnyti iš įmonių ar tiesiog sutrikdyti jų veiklą.
Įdomu tai, kad pirmąją tokią ataką įvykdė smalsus trylikmetis iš Ilinojaus. 1974 m. jis atrado spragą Ilinojaus universiteto sistemoje ir sustabdė 31 kompiuterių terminalo darbą. Palyginti nekalta išdaiga neilgai trukus pavirto pavojingu nusikaltimu. Vienu tokių jau laikyta 1991 m. įvykdyta sąmoninga DDoS ataka prieš Minesotos universiteto kompiuterius – tąkart jų tinklo darbas sutriko 2 dienoms.
Šiandien tokie kenkėjiški veiksmai gali būti atliekami tuo pačiu pareikalaujant išpirkos. Tačiau nuostolius lemia ne tik jos, bet ir laikinai nepasiekiamos paslaugos, saugumo spragų radimas ir šalinimas, kompensacija už duomenų nutekėjimą nukentėjusioms šalims, sugadinta prekių ženklo reputacija.
Įmonių saugumą užtikrina atidžiai pasirinkti IT paslaugų teikėjai
Norint užkirsti kelią atakoms, būtina investuoti į kokybiškus apsauginius sprendimus. Svarbios ne tik antivirusinės programos ar ugniasienės, bet ir toks, atrodytų, paprastas įrenginys kaip interneto maršrutizatorius. Be to, reikia nuolat stebėti el. svetainės ar sistemos srautą, žinoti, koks yra dienos ar mėnesio vidurkis.
Visgi vienas efektyviausių sprendimų – atidžiai pasirinkti ir naudotis duomenų centrų paslaugomis. Serverių nuoma tokiame pastate prisideda prie apsisaugojimo nuo kibernetinių atakų dėl „Anti-DDoS“ sprendimų. Kadangi jie gali paskirstyti didžiulį srautą keliais kanalais, sumažėja atakos mastas. Paslaugų teikėjai patys nuolat seka srautus ir imasi atitinkamų veiksmų. Apie šiuos ir kitus dedikuotų serverių nuomos pranašumus daugiau galite sužinoti čia.
Svarbus ir žinių kiekis
Investicija į apsaugines priemones būtina, tačiau taip pat svarbu pasirūpinti ir komandos, besinaudojančios įmonės duomenimis, švietimas. Reikėtų užtikrinti, kad būtų naudojami bei reguliariai keičiami stiprūs slaptažodžiai, niekas savavališkai neatjunginėtų apsauginės programinės įrangos ir tiesiog mokėtų atpažinti įtartinas programas ar nuorodas. Šios žinios, kaip ir savalaikis įrangos atnaujinimas, praverčia tiek laikantiems serverius savo patalpose, tiek besinaudojantiems duomenų centrų paslaugomis.
Vertėtų atminti, kad dedikuotų fizinių serverių, vietos jiems nuoma ar debesų kompiuterijos paslaugos gali praversti ne tik siekiant apsisaugoti nuo DDoS atakų. Įmonių duomenys naudojantis duomenų centrais lieka saugesni ir fiziškai. Ilgainiui taip galima sutaupyti tiek lėšų, tiek laiko, šiuos paskiriant ne kibernetinių atakų galvosūkiams, o, pavyzdžiui, geresniam klientų aptarnavimui ar komandos darbo našumo užtikrinimui.
