Lietuvos Aukščiausiasis teismas: „kasatoriaus“ nėra – tegyvuoja kasacija!

9
5
- Reklama -

Aukščiausiojo Teismo ypatumai: vienų skundai "konvejeriu" atmetami, kitų - nagrinėjami, net patiems "kasatoriams" nežinant, t.y. už akių. KK nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Romualdas Apanavičius daugiau negu šokiruotas: nors jis jokios kasacijos Aukščiausiajam teismuineteikė, visiškai atsitiktinai sužinojo, kad jau kitą savaitę šiame teisme bus nagrinėjama… „jo“ kasacija. Aukščiausio teismo pirmininkas apie tai, kad R.Apanavičius neteikė jokios kasacijos, nenori nei girdėti, nei aiškintis šio „absurdo teatro“ savo vadovaujamame teisme aplinkybių.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Romualdas Apanavičius atsakė į „Karšto komentaro“ klausimus.

-Gerb. Profesoriau, tai kas gi Jums Lietuvos Aukščiausiame teisme nutiko?

-Pasijutau, tarsi per klaidą įsėdęs į nežinia kur lekiantį traukinį be mašinisto, kurio sustabdyti neįmanoma.

-Paaiškinkite konkrečiau.

-Prieš mėnesį visai atsitiktinai sužinojau, kad dėl Kauno apygardos teisme 2007 – 2014 m. trukusios ir pralaimėtos žemės grąžinimo bylos, jos pažeidimų, Lietuvos Aukščiausiame teisme, be mano žinios ir sutikimo, 2015 m. pradžioje mano vardu atsirado kasacija, nors bylą dar 2014 m. rudenį užbaigiau, priteistas bylinėjimosi išlaidas atlyginau ir niekam jokių pretenzijų neturiu.

Kasacija dėl pažeidimų pradėta su pažeidimais

– Kas kasaciją LAT įteikė ir kodėl teismas be Jūsų žinios ją priėmė?

-Įteikė buvęs įgaliotas asmuo, nors apie bylos baigtį įspėtas. LAT kasaciją priėmė, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir, neradęs reikalo net pasidomėti, ar aš apie ją žinau, už akių sukurpė kasacijos bylą.

-Kokie reikalavimai buvo pažeisti?

-Pagrindinis reikalavimas – teikti kasaciją per advokatą. Kitu atveju kasaciją gali duoti pats kasatorius, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kadangi žemės grąžinimo bylą vedusiam advokatui pranešiau, kad kasacijos neteiksiu, o teisinio išsilavinimo neturiu, todėl niekas kitas be mano sutikimo ir parašo teikti kasacijos LAT negalėjo.

-Ar kasacijos atitikimą šiems reikalavimams kas nors tikrino?

-Netikrino. Nei 2015 01 05 užregistruojant raštinėje, nei ją nagrinėjant Civilinių bylų skyriuje. Šio skyriaus Teisėjų atrankos kolegija LAT vardu surašytoje 2015 01 08 nutartyje CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų nerado reikalo net paminėti. Kolegija įvertino tik skundo turinį, o kas kasaciją mano vardu pasirašė ir įteikė, kolegijai buvo vis vien – šituo, kaip matosi iš nutarties, ji net nesidomėjo.

-Tai kolegijos nutartis priimta, pažeidžiant šio straipsnio 3 dalies reikalavimus?

-Pažeisti ne tik šios dalies, bet ir viso straipsnio reikalavimai. Pagrindu nurodytas atitikimas tik CPK 346 straipsniui ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punktui, nors 347 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta skundo nepriimti, jei jis neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų, t. y. skundo atitikimas turėjo būti įvertintas pagal viso 347 straipsnio reikalavimų visumą.

-Kas buvo tos kolegijos nariai?

– Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Virgilijus Grabinskas, Janina Januškienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski.

Iš „kasatoriaus“ į „ieškovą“

-Ką kolegija nutarė?

-Kad kasacinis skundas pateiktas tinkamai, priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Mane iš CPK 347 straipsnyje įvardinto „kasatoriaus“ kolegija iš karto pavertė nė su žiburiu čia nerandamu „ieškovu“, nutarties pirmuoju sakiniu parašė, kad susipažinusi su 2015 m. sausio 5 d. gautu ieškovo Romualdo Apanavičiaus (pajuodinta kolegijos. – red.) kasaciniu skundu nusprendė Priimtą kasacinį skundą chronologine tvarka įrašyti į Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

-Ar apie kolegijos sprendimą LAT Jums pranešė?

-Žinoma, kad ne. Vadovautasi keistu ir protu sunkiai suvokiamu kolegijos nutarimo teiginiu, kur aš vėl atverčiamas „kasatoriumi“: Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus kasatorių ir atstovus, nusiųsti kasacinio skundo kopiją. Apie pačios nutarties išsiuntimą – nė žodžio, tačiau pagrasinta: Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

-Kas tos bylos dalyviai ir atstovai?

-Pasirodo, be manęs, 3 valstybės institucijos ir dar 49 asmenys, su kuriais jokių teisinių santykių jau nebeturiu, nes žemės grąžinimo bylą užbaigiau pernai rudenį.

-Tad bylą sudarė pats Lietuvos Aukščiausiasis teismas, į kurį nesikreipėte?

-Be mano žinios už akių teismas sudarė bylą, „ieškovu“ vėl pavertė mane, „atsakovais“ ir kitais įprastoje civilinėje byloje vadinamais asmenimis – minėtas institucijas ir kitus žmones, kurie kaip ir aš, buvo įsitikinę, kad bylinėjimasis baigtas.

-Vadinasi, prieš Jūsų valią teismas Jus sugrąžino į buvusią būklę?

-Būtent taip. Pasijutau tarsi sapne – lyg iš profesoriaus būčiau sugrąžintas į docentus.

Protestas beprasmis

-Kai sužinojote apie kasaciją LAT, ar ėmėtės kokių nors priemonių?

-Ryžtingų. Iš karto kitą 2015 01 26 dieną LAT priregistravau raštą, kuriame nuo be mano žinios įteiktos kasacijos atsiribojau, paprašiau jos nesvarstyti ir kasacijos proceso nepradėti.

-Betgi jis jau buvo pradėtas!

-Šito tada dar nežinojau. Visas nutartis, kurias cituoju, perskaičiau tik 2015 02 24, kai neapsikentęs gūdžios LAT tylos, ėmiausi tą nelemtą „bylą“ tikrinti pačiame teisme.

-Ar į Jūsų raštą kas nors atsakė?

-Iš karto, kitą dieną. Gavau Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės 2015 01 27 raštą, kuriuo pranešė, kad Teismas kreipiasi į Jus prašydamas per dvi savaites nuo šio rašto gavimo atsiųsti patvirtinimą apie tai, kad Jums suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai, t. y. kasacinis procesas bus nutrauktas ir byla nebenagrinėjama.

-Betgi Jūs jokio skundo neteikėte, tad kaip galima reikalauti patvirtinimo apie jo atsisakymo padarinius?

-Žinoma, kad ne. Man šis S. Rudėnaitės raštas irgi pasirodė keistas ir sunkiai suvokiamas – prašoma atsisakyti to, ko nepadariau. Tačiau pasitaręs su teisininku, nusprendžiau atsisakymą nuo mano LAT neteikto kasacinio skundo dėl viso pikto patvirtinti, nes priešingu atveju galėjau būti apkaltintas, kad nuo skundo iš viso neatsisakiau. Be to, patikėjau, pasirodo – visai be reikalo, S. Rudėnaitės labai aiškiu pažadu, kad kasacinis procesas bus nutrauktas ir byla nebenagrinėjama.

-Ar proceso nenutraukė?

-Ne tik nenutraukė, bet dar ir pagreitino. Pasirodo, S. Rudėnaitė savo pažado, kuriuo tada patikėjau, neištęsėjo. Gavusi mano patvirtinimą, ji 2015 02 12 LAT nutartimi Bylai pagal ieškovo Romualdo Apanavičiaus (pajuodinta S. Rudėnaitės. – red.) skundą nagrinėti sudarė teisėjų kolegiją, nesilaikant bylų eiliškumo kriterijaus.

-Ar Jums apie tai S. Rudėnaitė pranešė?

-Šįkart ne. Buvau ramus, tikėjau jos pažadu, kad kasacinis procesas bus nutrauktas, net neįtardamas, kad LAT man už akių jau sukurpta, kaip vėliau paaiškėjo, civilinė byla Nr. 3K-182-915/2015, kuri, išgavus netgi mano atsisakymo nuo skundo patvirtinimą, vis vien bus nagrinėjama. S. Rudėnaitės nutartimi aš iš „kasatoriaus“ vėl buvau paverstas „ieškovu“, kaip 7 metų Kauno apygardos teismų maratono laikais.

-Kaip apie šią nutartį sužinojote?

-Irgi atsitiktinai. Teisininkas, kurio pasiteiravau, ką daryti dėl vėl stojusios LAT tylos, patarė eiti į teismą ir pačiam šią „bylą“ patikrinti. Prieš eidamas, parašiau, šį kartą – LAT pirmininkui Rimvydui Norkui raštą, dar kartą paprašiau be mano žinios įteikto skundo nesvarstyti, kasacijos nepradėti, o jei ji pradėta – nutraukti. Rašte pareiškiau protestą dėl pažeidžiančių ne tik mano valią, bet ir LR Konstitucijos 25 straipsnį dėl skundo atsiradimo ir jo įregistravimo LAT aplinkybių ir paprašiau į šį raštą atsakyti.

-Koks buvo R. Norkaus atsakymas?

-Neatsakė. Tikrindamas „bylą“, radau šį savo raštą be jokios R. Norkaus rezoliucijos, tik su prisegtu firminiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko lapeliu, kuriame ranka įrašytas nurodymas raštą dėti bylą ir pasirašyta. Apie atsakymą – nė žodžio. Supratau, kad protestas beprasmis. Traukinys jau seniai pajudėjęs ir lekia visu greičiu – jo nesustabdysi.

Absurdiški radiniai ir teisėjų kolegija

-Ką dar toje byloje radote?

-Absurdiškų dalykų. Pirmiausia – ilgiausią „civilinės bylos“ Nr. 3K-182-915/2015 „atsakovų“, „atstovų“, „trečiųjų asmenų“ ir kt. sąrašą, kuris be mano žinios ir sutikimo viešai paskelbtas interneto teismų tinklalapyje. Aš ten vėl visai Lietuvai skelbiamas „ieškovu“, nors jokios bylos Lietuvos Aukščiausiame teisme iškelti neprašiau ir jokio „ieškinio“ niekam nepateikiau. Radau visiems, išskyrus tik „ieškovą“, išsiųstų dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas. Aptikau netgi kažkieno mano vardu rašytą ir neva mano 2015 02 17 pasirašytą (!) atsisakymą nuo protestų (!), taip pat minėtą S. Rudėnaitės LAT 2015 02 12 nutartį dėl teisėjų kolegijos sudarymo.

-Ir neradote jokio rašto, Jums pranešančio apie kasacijos procesą ir šios bylos sudarymą?

-Neradau. Byla sumesta paskubomis, netvarkingai, lapai nesunumeruoti, nėra jokio bylos dokumentų aprašo, nors ji pradėta, kaip matyti, nuo pat 2015 01 05 dienos, kadangi ten įdėtas nelemtas kasacinis be mano valios atsiradęs skundas.

-Kas gi ta teisėjų kolegija, kada ji bylą nagrinės?

-Kolegiją sudaro teisėjai Alė Bukavinienė, Rimvydas Norkus ir Vincas Verseckas, pirminku ir pranešėju paskirtas R. Norkus, taigi pats Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, posėdis numatytas 2015 03 04 dieną.

-Ar Jums ir apie šią nutartį, teisėjų kolegiją ir posėdžio laiką irgi niekas nepranešė?

-Nepranešė. Jei nebūčiau ėjęs į teismą pats tikrinti bylos, apie 2015 02 12 nutartį, kolegiją, „ieškovą“ ir „atsakovus“, ilgiausius viešai internete paskelbtus jų sąrašus, pagaliau, patį posėdžio laiką būčiau nieko nežinojęs.

Kur pradingo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas?

-Pokalbio pradžioje sakėte ėmęsis ryžtingų veiksmų – ar ėjote kalbėtis su pačiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininku?

-Bandžiau eiti iš karto, kai tik byloje pamačiau neįtikėtinas, sunkiai protu suvokiamas, nuo manęs nuslėptas teisėjų kolegijos ir S. Rudėnaitės nutartis, visus kitus mano vardu skelbiamus dokumentus, apie kuriuos nė sapnuote nesapnavau. Paprašiau darbuotojų, kad iš karto paskambintų teismo pirmininkui ir jis mane priimtų pokalbiui, parodant visą šią bylą jam pačiam.

-Ar Jus R. Norkus priėmė?

-Žinoma, ne. Iš pradžių kalbėdamas su darbuotoja sakėsi šiandien užimtas, paprašius priėmimo rytoj – po kiek laiko perdavė, kar ir rytoj priimti negalės, pasiūlė užsirašyti priėmimui teismo raštinėje bendra tvarka.

-O po to, užsirašius?

-Irgi nepatekau, nes kai parsinešiau labiausiai akis badančių „bylos“ dokumentų kopijas į namus ir ramiai jas perskaičiau, supratau, dėl ko jis manęs vengia.

-Kad jis Jūsų „bylos“ teisėjų kolegijos pirmininkas?

-Taip. Dar sklaidydamas bylą raštinėje, stebėjausi, kodėl teisėjų kolegiją sudarė S. Rudėnaitė, o ne teismo pirmininkas. Pasirodo, mano atveju R. Norkus užima dvejas pareigas – yra ne tik teismo, bet ir „bylos“ teisėjų kolegijos pirmininkas. Todėl buvo 2015 02 26 atšauktas ir raštinėje 2012 02 24 užregistruotas pas R. Norkų man skirtas priėmimas, perduota – dėl jo kaip teisėjo byloje padėties.

-Kas vietoj R. Norkaus Jus užrašytam 2015 03 02 dienos 14: 30 – 15: 00 val. pokalbiui pas Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką priims, nepranešė?

– Irgi ne. Supratau, kad mano atveju nuo 2015 02 12 iki pat 2015 02 04 Lietuvos Aukščiausiasis teismas pirmininko visai neturi – pirmininkas R. Norkus yra ne pirmininkas, jis dirba teisėju. Jo kaip teismo pirmininko pareigos mano atveju irgi niekam neperduotos. Todėl man kaip LR piliečiui LR Konstitucijos užtikrinta teisė dėl Lietuvos Respublikos aukščiausioje teisinės sistemos institucijoje pažeistų mano kaip piliečio teisių kreiptis tiesiai į patį šios institucijos vadovą R. Norkų buvo grubiausiai pažeista, nes oficialiai užregistruotas priėmimas dėl jos vadovo dviprasmiškos padėties buvo atšauktas, dėl šios padėties jis neatsakinėjo ir į visus mano raštus.

-Kaip, Jūsų nuomone, šiuo precedento neturinčiu atveju R. Norkus turėjo elgtis?

-Taip, kaip derėtų aukščiausiosios teisinės sistemos institucijos vadovui. Lietuvos Aukščiausiame teisme gavus mano 2015 01 26 atsisakymą nuo LAT įregistruotos kasacijos, R. Norkus privalėjo nedelsiant šį atvejį išsiaiškinti, duoti pagrįstą atsakymą, pasirūpinti, kad už akių pradėtas kasacijos procesas būtų nutrauktas, netęsiamas ir nesutikti ne tik pirmininkauti, bet ir būti šios kasacijos svarstymo kolegijos nariu.

Tegyvuoja kasacija!

-Ar buvo ir kitokia, ne vien tik „bylos“ svarstymo galimybė kasacijai nutraukti?

-Žinoma, buvo. Tereikėjo tik gerai perskaityti LR Civilinio proceso kodeksą. Perskaičius jo 349 straipsnio 2 dalį Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, kai kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, procesas turėjo būti iš karto nutrauktas, nes jokių kitų asmenų nebuvo. S. Rudėnaitės pasirašyta LAT 2015 02 12 nutartis dėl pagreitintos bylos nagrinėjimo tvarkos grindžiama mano 2015 01 26 atsisakymu nuo kasacijos ir įrodo, kad atsisakymas teisme buvo priimtas.

-Tad kodėl procesas, turint šitokį aiškų pagrindą, nutrauktas nebuvo, kam dar reikėjo visos šios „bylos“, pagaliau, R. Norkaus skyrimo kolegijos pirmininku? Juk čia aiškiai pasakyta, kad teismas nieko daugiau spręsti negali, tik procesą nutraukti?

-Protu nesuvokiama, tačiau greičiausiai todėl, kad procesas jau buvo pradėtas žymiai anksčiau, dar iki R. Norkaus pareigų 2015 02 12 sudvejinimo. Kasacija 2015 01 13 įregistruojama LAT kasacijos bylų registre, išsiuntinėjamas nurodymas 3 valstybės institucijoms ir dar 49 asmenims per mėnesį pateikti atsiliepimus. O man 50 – ajam, nė žodelio! O dėl R. Norkaus paskyrimo – nežinau, gal dėl „bylos“ svarbos, dalyvių gausos ar kitokių priežasčių.

-Tai jie vienintele šiuo atveju galima ir pagal CPK 349 straipsnio 2 dalį privaloma nutartimi proceso nenutraukė vien todėl, kad išsigando tų atsiliepimų ir nežinojo, ką su jais reikės daryti? Atsiliepimai juk mokami?

-Teoriškai buvo galima tikėtis kokių 30 – 40 atsiliepimų, kurių parengimas žmonėms kainuoja. Procesą nutraukus, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą užplūstų pasipiktinimų ir sąskaitų srautas, išaiškėtų neteisėti pradėtos kasacijos pagrindai ir tada visiems žmonėms mokėtų jau ne LAT, t. y. mes – visi mokesčių mokėtojai, o konkretūs šios procedūros veikėjai, dėmė kristų ir visam teismui bei jo pirmininkui R. Norkui. Todėl greičiausiai „bylos“ kelias, kai visa atsakomybė tenka ne šią protu nesuvokiamą ceremoniją pradėjusiems pareigūnams, o „ieškovu“ paverstam „kasatoriui“, nors aš iš tikrųjų juo nesu, buvo tęsiamas, nepaisant to, kad į proceso absurdiškumą Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui R. Norkui nuolatos badžiau pirštu.

-Visgi įdomu, kiek gi per mėnesį tų atsiliepimų gauta?

– Niekingai, vos du, ir tai – tik vienas mokamas, žmogaus. Kitas – valstybės institucijos atsiliepimas, už dyką.

-Kaip Jums, ilgamečiam mokslo ir studijų sistemos priežiūros pareigūnui, mokslo teisės žinovui, atrodo bendra Lietuvos Aukščiausiojo teismo veiklos padėtis, juk per šį laikotarpį, reikia manyti, teismo veiklą matėte ir vertinote kaip mokslininkas, ne vien tik kaip pilietis?

-Padėtis Lietuvos Aukščiausiajame teisme liūdna, apgailėtina. Teismas, lyginant su šiandienos mokslo ir studijų institucijomis, atrodo kaip atsilikusi, pilka provincijos įstaiga, kurioje dirba menkos kvalifikacijos, raštvedybos pagrindų neišmanantys, įstatymų ir kitų teisės aktų nesugebantys perskaityti ir jų reikiamai taikyti darbuotojai. Šių darbuotojų lygio yra ir įstaigos vadovai, kurie savų pavaldinių didesniems darbams įkvėpti negali. Aukščiausiasis teismas šiandien negali prilygti netgi Lietuvos apygardų teismams, kuriuose teko lankytis dėl klastojimų žemės grąžinimo byloje. Maloniai nuteikdavo tų teismų pareigūnų dalykiškumas, jų sprendimų aiškumas, pranešimų apie procedūras savalaikiškumas, pagaliau, veiklos viešumas, ko būtent ir trūksta Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Iš to galiu sakyti, kad Lietuvos Aukščiausiajam teismui laikas įpūsti gyvybės, peržiūrėti jo personalą, atnaujinti vadovaujančią grandį, nes akis bado teismo neveiklumas, sprendimų priėmimo vangumas, jo vadovų neryžtingumas, lemiantis teismo kaip aukščiausios teisėtvarkos sistemos institucijos atsilikimą nuo šiandieninės Lietuvos visuomenės lygio ir jos gyvenimo reikmių.

-Ačiū už pokalbį.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą