Rūpinimasis vaiku yra atsakinga tėvų pareiga ir nors tapimas tėvais yra džiugi gyvenimo akimirka, neretai vaiko auklėjimas daugeliui tėvų gali virsti tam tikru iššūkiu. Auklėjant vaikus siekiame, jog vaikai turėtų geriausias sąlygas, spinduliuojame besąlygišką meilę, dalinamės pozityviais jausmais. Nepaisant to kokius gerus tikslus mes turime, neišvengiamai susiduriame su vaikų pykčiu, taisyklių nesilaikymu, prieštaravimais.
Vaikystėje įgyta patirtis formuoja tolimesnį vaiko gyvenimą, turi įtakos savivertei, gebėjimui prisitaikyti, išreikšti save, būti drausmingu, mandagiu, tolerantišku, pasitikinčiu savimi, užmegzti brandžius santykius.
Ryškėjančios vaikų auklėjimo problemos tėvams sukelia bejėgystės jausmą ir kai nebeužtenka turimų vidinių resursų bei įgūdžių, kylantiems sunkumams spręsti dažnu atveju formuojama psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų ir kitų profesionalių specialistų pagalba. Vis daugiau šalies savivaldybėms pavaldžių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kviečia tėvus į užsiėmimus, kurių metu galima įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių.
Šių užsiėmimų tikslas yra formuoti pozityvios tėvystės nuostatas, suteikti tėvams žinių kaip pozityviai auklėti ir auginti vaikus, sustiprinti tėvų ir vaikų tarpasmeninius santykius.
Dalyvavimas tėvystės įgūdžių mokymuose suteikia galimybę tėvams permąstyti savo auklėjimo stilių, suvokti, kaip tinkamai padėti vaikams spręsti psichologines, asmenybes ir ugdymo problemas.
Nepaisant to kaip tai gražiai skambėtų, specialistai dirbantys su šeima, susiduria su tėvų motyvacijos keistis stoka. Baimės, įsitikimai atitolina tėvus spręsti kylančius sunkumus, yra linkę vengti specialistų siūlomos pagalbos. Socialiniai darbuotojai, kaip vieni iš arčiausiai šeimos esančių specialistų, siekia suformuoti tinkamą suvokimą apie pagalbos reikalingumą, atspindi galimą pokytį pasinaudojus siūlomomis pagalbos priemonėmis.
Šiuo straipsniu siekiame motyvuoti tėvus būti aktyviems, domėtis visuomenėje esančiomis pagalbos formomis, naudotis specialistų pagalba, siekiant būti stipresniais, savimi pasitikinčiais tėvais.
Straipsnį parengė socialinės darbuotojos Dovilė Bliūdžiūtė, Alina Kubiakina ir Lina Inkratė
