G. Vagnorius: Naktinė mokesčių reforma tebesmaugia Lietuvą

9
3
- Reklama -

Gediminas Vagnorius. KK nuotr.

Praėjusiais metais šalyje sukurtas Bendras vidaus produktas (BVP) nominalia verte buvo jau dešimtadaliu aukštesnis nei ikikriziniais metais, tačiau iždo įplaukos išliko mažesnės. Naktinė mokesčių reforma, deja, dar tebesmaugia iždą.

Pradėjus svarstyti 2016 m. Valstybės biudžeto projektą, vėl kyla iniciatyvų didinti mokesčius ar progresinius tarifus. Lyg nebūtume dar pasimokę iš naktinės mokesčių reformos, kai neprotingai sukėlus tarifus, įplaukos į nacionalinį biudžetą nepadidėjo, bet priešingai, sumažėjo. Ta proga vertėtų įvertinti, kiek šalies iždas neteko dėl neatsakingai padidintų mokesčių 2009-2010 m.

Rinkos ekonomikos taisyklės draudžia per krizes didinti mokesčius, mažinti gyventojų pajamas (vidaus vartojimą) ir rinkos kreditavimą. Deja, A. Kubiliaus Vyriausybė elgėsi priešingai. Dėl naktinio mokesčių padidinimo, iždas iki šiol patiria milijardinius nuostolius.

Lyginant su 2008 m., nominalus BVP 2014 m. padidėjo 11 %, tačiau nacionalinio biudžeto įplaukos buvo dar 200 mln. Eur (arba 700 mln. Lt) žemesnės, nepaisant 2009-2010 m. dešimtadaliu padidinto PVM tarifo, įvesto dvigubo pelno (dividendų) apmokestinimo, taip pat kasmet kylančių akcizų. Skaičiuojant proporcingai BVP padidėjimui, praėjusiais metais šalies iždas (be ES išmokų) turėjo sulaukti bent 26,2 mlrd. Lt (o įvertinus tarifų padidinimą – 29 mlrd. Lt), bet faktinės įplaukos tesudarė 22,9 mlrd. Lt.

Anksčiau neprotingai sukėlus mokesčius, nacionalinis biudžetas 2014 m. tiesiogiai negavo 3,3 mlrd. Lt, o 2013 metais – 3,4 mlrd. Lt (arba 1 mlrd. Eur), nors mokesčių administravimas pastaraisiais metais ženkliai pagerėjo. Nesunku paskaičiuoti, jog naktinė mokesčių reforma per pastaruosius ketverius metus sumažino šalies iždo įplaukas 12,5 mlrd. Lt (arba 3,6 mlrd. Eur). Tai tiesiogiai patiriami nuostoliai, nevertinant prarastų milijardų dėl nuslopinto vartojimo ir sukelto nedarbo bei brangaus valstybės praskolinimo. Jei A. Kubiliaus Vyriausybė būtų nieko nekeitusi, ar bent nelietusi mokesčių, dabar turėtume beveik 1 mlrd. Eur didesnių iždo įplaukų. Tada buvusiai Vyriausybei nebūtų tekę atiminėti pensijas ir atlyginimus, beatodairiškai skolintis.

Po didesnio apmokestinimo, labiausiai krito PVM (dešimtadaliu) ir ypač pelno įplaukos, kai vietoje buvusių 2,9 mlrd. Lt, pastaraisiais metais sulaukėme iš pelno mokesčio tik 1,6-1,7 mlrd. Lt. Skaudžiausia, kad didesnė dalis mokesčių mokėtojų, kaip ir darbščiausių emigrantų – prarasti negrįžtamai.

Milijardinės biudžeto netektys turėtų tapti skaudi pamoka ekonomikos dėsnių nepaisantiems politikams, bandantiems iždo įplaukas pagausinti lengviausiu keliu – mechaniškai didinant mokesčių tarifus ar brangiai skolinantis.

Priešingai nei kaimyninė Latvija ir kitos ES valstybės, ankstesnė Vyriausybė neleido Lietuvai pasinaudoti turima teise į lengvatines tarptautines paskolas. Ji paėmė 30 mlrd. Lt brangiausius komercinius kreditus, dėl to, vien už didesnių palūkanų permoką, kasmet iš iždo tenka pakloti apie milijardą litų (arba 300 mln. Eur). Ir tokias keleriopai padidintas palūkanas mokėsime dar penketą metų.

Dėl sukeltų mokesčių ir brangaus skolinimosi, palūkanų permokų iždas kasmet netenka 1,2 mlrd. Eur.

Prisiminus gyventojų pajamų (rinkos vartojimo) „šaldymą“ 2008-2012 m., kai nusižengiant įprastoms ekonominėms taisyklėms, ketverius metus tyčia nebuvo indeksuojama nei minimali alga, nei nuo jos priklausanti bazinė pensija, rasime atsakymą, kodėl Lietuvoje atlyginimai ir pensijos tapo mažiausi, lyginant su kaimyninėmis ES šalimis, o šalies vidaus rinka iki šiol merdi.

Gediminas Vagnorius,

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą