- Reklama -

Šarūnas Šimkevičius

Lietuvos švietimo sistema vis dažniau kritikuojama. Dažniausiai kritika pasipila po vis blogėjančių egzaminų rezultatų. Tačiau mažai kas bando pažvelgt į švietimo sistemos problemas giliau. Todėl kol kas matome tik paveikslus ir atspindžius kreivų veidrodžių karalystėje. Kadangi švietimas yra labai svarbus, todėl verta pabandyt nagrinėt problemą ir giliau.

Dalį Lietuvos švietimo problemų labai tiksliai pastebėjo filosofė Nida Vasiliauskaitė. Nidos teigimu, jei tokių mokyklų, kokias turime dabar, apskritai nebūtų, tokios švietimo sistemos – visiems būtų geriau. Nieko neprarastume. Jokių žinių dabartinės mokyklos nesuteikia. Dabar duodamus įgūdžius – raštingumo ar kompiuterio naudojimo – vaikas puikiausiai išmoktų ir be mokyklos.

Vidurinių mokyklų išsilavinimo tikrai nepavadinsi išsilavinimu. Kokia nauda iš tokių mokyklų lankymo? Jau pradedama diegti įvairūs melai. Pavyzdžiui, jei gerai mokysiesi, tai gausi gerą darbą ir gerą atlyginimą. Būsi aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų. Tarsi Lietuvoje tai turėtų kažką bendro.

Paklusnumo ugdymas. Valstybinės prievartos kalvė. Mechaniškai atlikti užduotis. Socializacija. Disciplinuoti ir bausti – tokia funkcija. Tai – tik laiko praradimas. Kurį vaikas galėtų praleisti skaitydamas geras knygas.

Izoliuoti žmogų nuo paties savęs. Atimti visą laisvę ir galimybę būti vienam. Tai – tik laiko gaišimas. O psichologinė žala milžiniška.

Aš paminėjau tik dalį Nidos minčių. Pasirinkau tokias, po kuriomis galima ir pačiam pasirašyti. Tik norėčiau kiek plačiau praplėst ir papildyt tą Nidos minėto melo apie aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų diegimą.

Taip, sutinku, Lietuvoje tai yra visiškas melas. Bet esmė tai, kad šitas teiginys yra atneštas iš kitur, iš Vakarų. O ten, skirtingai nuo Lietuvos, jis turi visai kitą prasmę. Ir ne tik kitą prasmę, bet tas teiginys turi ir realų pagrindą. Kas Lietuvoje melas, tai Vakaruose – ne. Ten švietimo sistema visai kita: ten labai gerai besimokantis vaikas yra išskiriamas iš kitų, iš bendros mokinių masės. Jam sudaromos specialios sąlygos. Ne tik galimybė rinktis universitetą, bet ir fakultetą.

Aš jau minėjau, kad tikrų universitetų pasaulyje jau neliko. Bet kai kuriuose universitetuose dar palikta po keletą rimtesnių katedrų. Ir tai turi tikslą. Rimtesnį išsilavinimą teikiančios katedros paliktos tam, kad gabus vaikas baigtų studijas ir galimai patektų „prie dvaro“. Aukštuomenės ar elito nariu jis netaps. Bet jam suteikiama galimybė patekti tarp tų dešimties procentų dvaro tarnautojų.

Įdomiausia tai, kokiu tikslu tokia politika vykdoma. Pagalvokit, nes tas tikslas įdomus ir svarbus: norima eliminuoti būsimus pasipriešinimo lyderius. Nes satanistai projektuoja ateitį toli į priekį. Ir jie puikiai supranta, kad chaose gali atsirast ir Robino Hudo fenomenas (apie šį fenomeną reiktų kalbėt atskirai). Kai kas teigia, kad šią nišą būsimuose pasipriešinimo judėjimuose užims kriminalinio pasaulio atstovai. Tikrai ne.

O rimtomis studijomis Vakaruose dabar jau užsiima tik tam tikros struktūros. Bet jos ruošia specialistus savoms reikmėms. Nes dabar reikia specialistų, kurie suprastų naujus socialinius procesus. Taip pat reikės ir tikrų istorikų. Pasakėlės ir melai – tai skirta tik tam tikrai auditorijai. Jau dabar akivaizdžiai matosi, kad dvaro propagandistų vienas melas prieštarauja kitam jų skleidžiamam melui. Jau nesugebama net meluot. Tai rodo, kad Lietuvos universitetai jau nesugeba net gerų trolių parengt.

O kaip su šitų melų valgytojais? Na, jeigu jau priimamas ir suvirškinamas bet koks melas, kad ir koks akivaizdus ar prieštaraujantis elementariam supratimui, tai turime pripažinti labai įdomų faktą. Kad padirbėta prie tokios auditorijos labai rimtai. Čia jau nekalbu apie bandos imunitetą, bendrąjį gėrį. Bet kalbu apie švietimą.

Satanistai daug pinigėlių išleido Lietuvos mokyklų sunaikinimui. Pradėta nuo kaimo mokyklų uždarinėjimų. Įdomu ir tai, kad šie satanistų pinigai pristatomi kaip gėris. Ne, tai nėra gėris. Satanistai tuos pinigėlius davė ne šiaip sau, bet su tam tikru tikslu. Ir kokie lozungai įdomūs: kad tai yra europinė parama, kuri Lietuvai skirta įrodžius, kad mes iš tikrųjų subrendome tikrai pertvarkai.

Dėl pertvarkos aš sutinku, ji neišvengiamai bus, vienose valstybėse vienokia, kitose – kitokia. Ir kokie pavadinimai įdomūs sugalvoti: Tūkstantmečio mokyklos. Aš ilgai galvojau, ką reiškia šis pavadinimas. Tikriausiai šiame pavadinime slypi tam tikra prasmė – Tūkstantį metų atgal. Į viduramžius. Išsilavinimas bus pasiekiamas tik labai nedidelei grupei asmenų. Kuriems teks išsaugot bent dalį žinių.

Nes per 32 metus Lietuvoje buvo išugdyti absoliučiai paklusnūs melų valgytojai, neturintys jokio kūrybiškumo. Kuo kvailesni – tuo geriau. Vakaruose šis procesas prasidėjo daug anksčiau. Taip vadinamieji trejetukininkų maištai turėjo ir politinių atspalvių. Pavyzdžiui – Prancūzijoje būtina nuversti de Golį. Paskui kiekviena karta darėsi vis gražesnė. Ruošiami visiški nemokšos, niekuo nesidomintys. Neugdoma net ir valia, jau nekalbant apie kūrybiškumą. Tokie ateityje bus nereikalingi. Nes pasibaigus dabartiniams kataklizmams naujoje pasaulio tvarkoje kaip tik bus reikalingi kvalifikuoti, aukšto lygio specialistai. Nekvalifikuotus darbus jau atlikinės robotai ir migrantai.

O melų valgytojai tikrai nebus jokie patricijai. Šie neišsilavinę, bevaliai ir, svarbiausia, neturintys jokio tikslo, iš viso negalės į nieką pretenduot.

Bet tokius bus lengva valdyt. Butelis ir televizorius. O per televizorių kas? Na, žinoma – LRT.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą