5G ateitis medicinoje: nuotolinis chirurgas ir duomenų centrais virtusios ligoninės

0
42
- Reklama -

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

- Reklama -