S.Stulpinas: dėl įvykusio susidorojimo ir sutrypto teisingumo

43
20
- Reklama -

Stanislovas Stulpinas (KK nuotr.)

Lietuvos Respublikos Prezidentei gerbiamai Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimui

Teisėjų Tarybai

Viešas pareiškimas

Šių metų birželio 14 d. Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjos A. Rakauskienės, dalyvaujant pranešėjai teisėjai D. Bajerčiutei ir teisėjui V. Piesliakui, paskelbė nutartį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje aš buvau pripažintas kaltu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir svetimo turto iššvaistymu, mano draugai pripažinti kaltais svetimo (savo) turto iššvaistymu. Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija mano ir mano draugų kasacinius skundus atmetė, tik nutartimi man metais sušvelnino draudimą eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.

Aukščiausiojo Teismo nutarties nei aš, nei mano advokatas jau visą savaitę negalime gauti, ji nėra paskelbta ir Aukščiausiojo Teismo tinklapyje. Galimai nutartis iki šiol „ dailinama“.

Esu įsitikinęs, kad ši susidorojimo su manim baudžiamoji byla dar kartą patvirtina, kad Lietuva nėra teisinė valstybė, kad joje tikrai gali būti ir yra susidorojama vien už savo įsitikinimus, viešai išsakytas savo mintis ar išreikštą pilietinę poziciją, Mūsų valstybėje ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas. Nuosprendžiai gali būti priimami remiantis vien prielaidomis, šiurkščiai ignoruojant įstatymus bei įtakojant klaninėms jėgoms, į ką atkreipė dėmesį savo metiniame pranešime ir gerbiama Prezidentė.

Siekiant susidoroti su manim šioje byloje buvo daromas didžiulis spaudimas. Tai man patvirtino net buvęs Apeliacinio Teismo pirmininkas V. Milius.

Buvęs generalinis prokuroras A. Valantinas šioje byloje ikiteisminį tyrimą pradėjo 2007-10-18 – sekančią dieną po Seimo aplinkos komiteto nutarimo, priimto pagal mano pateiktą medžiagą, kuriuo pripažino, kad Saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė pilnai atsakinga dėl neteisėtų statybų Kuršių Nerijoje, kad ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo pareigas atliko netinkamai, dėl ko padaryta didelė žala valstybei, melavo Konstituciniam teismui…

A. Valantinas ikiteisminį tyrimą pradėjo dėl įvykių, kurie buvo beveik prieš metus laiko. Kyla kausimas, kodėl tada A. Valantinas mano veiksmuose nematė nei nusikaltimo sudėties, nei jo įvykio? Nematė, nes nebuvo klano nurodymo susidoroti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras M. Dūda. Ikiteisminio tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeidinėjami įstatymai, ignoruojami visi įrodymai, akivaizdžiai paneigiantys mano ir mano draugų kaltę, pasiklausoma net mano advokato telefoninių pokalbių.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą, ši byla buvo pradėta nagrinėti Panevėžio apygardos teisme. Manau, kad šio teismo teisėjai norėjo šią bylą išnagrinėti nešališkai ir objektyviai, nes nuo dalyvavimo šioje byloje savo nutartimi nušalino prokurorą M. Dūdą.

Nušalinus M. Dūdą, buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas už keturių dienų kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti du to paties teismo teisėjus už įvykius, kurie taip pat buvo vos ne prieš metus laiko (viskio butelio ir padangų byla).

Ar tai nereiškia, kad Generalinėje prokuratūroje kaip šantažo priemonė yra kaupiama įvairi kompromituojanti medžiaga tiek apie teisėsaugos pareigūnus, tiek apie politikus, verslininkus, žurnalistus, kad prireikus ją galima būtų panaudoti spaudimui ar, iškilus reikalui, atviram susidorojimui? Ar tai nereiškia, kad neseniai savo straipsnyje dėl totalaus sekimo, išviešindamas Europos Sąjungos Komisijos išvadas dėl slaptų duomenų rinkimo, aš buvau teisus?

Panevėžio apygardos teismas tik mane vieną pripažino kaltu. Mano draugų veiksmai buvo pripažinti mažareikšmiais ir jiems buvo paskirtos tik visuomeninio poveikio priemonės. Tai reiškia, kad spaudimas buvo daromas tik susidorojimui su manimi.

Kadangi mes nebuvome padarę jokio nusikaltimo, tai šį nuosprendį skundėme Apeliaciniam Teismui. Matyt, už mūsų skundus buvo nuspręsta atkeršyti. Apeliacinio Teismo teisėjai mano draugus pripažino kaltais iššvaisčius savo bendrovių turtą, kaltais buvo pripažinti net šių bendrovių savininkai, man bausmė taip pat buvo dar labiau sugriežtinta – tūkstančiu litų padidinta bauda bei, pažeidžiant BPK, net trims metams uždrausta dirbti valstybinėje tarnyboje, nors ir prokuroras A. Mažeika to neprašė.

Aukščiausiasis Teismas, mus pripažindamas kaltais, faktiškai išsityčiojo iš teisingumo, rėmėsi prielaidomis, ignoravo įstatymus, visus įrodymus, kurie paneigė kaltę, pamynė nekaltumo prezumpcijos principą, net naujai suformulavo kaltinimus, dėl kurių mes nebuvome net įtarinėjami.

Pripažino kaltais dėl turto iššvaistymo remontuojant automašiną. Mano draugai nuosekliai teigė, kad jie šią automašiną todėl suremontavo, kad patys ją sugadino, kad sugadinimo metu manęs visai automašinoje nebuvo, kad aš jų niekada neprašiau apmokėti už remontą.

Man buvo pareikšti įtarimai, kad aš neva po prokuratūros dviejų koordinacinių pasitarimų organizavau vaišes, kurias apmokėjo privačios bendrovės. Buvo ignoruojami visi įrodymai, tiek dokumentiniai, tiek liudytojų (buvo apklausta apie 20) parodymai, kad faktiškai po koordinacinių pasitarimų jokių vaišių nebuvo. Kad apie maitinimą po koordinacinių pasitarimų nieko nežino, teigė ir šių įmonių savininkai. Vienok, buvome nuteisti visiškai be jokių įrodymų. Tiek Apeliacinis Teismas, tiek ir Aukščiausiojo Teismo kolegijos teisėjai, išsiaiškinę, kad aš kažkada su savo draugu, įmonės savininku, savo (Generalinės prokuratūros prokurorais) ir savininko svečiais vaišinomės visiškai kitu laiku ir kitoje vietoje, nusprendė, kad esame kalti, nors dėl to jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Visiškas teisinis nihilizmas.

Kaltu buvau pripažintas ir dėl mobilaus telefono, kuris buvo paimtas išbandymui ir kurio vertė bendrovei 1 litas, nes gautas buvo už lojalumo taškus.

Buvo ignoruojama net tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas visiškai neteisėtai, nes nėra BPK numatyto prokuroro Reikalavimo jį pradėti, kad buvo remtasi įstatymų nustatyta tvarka neišslaptinta baudžiamajam procesui operatyvine medžiaga…

Buvau pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi be jokių įrodymu, tiesiog buvo nuspręsta, kad piktnaudžiavau tarnybine padėtimi. Ignoruojama buvo tai, kad su visais kaltinamaisiais mes esame paprasčiausi draugai, kad draugaujame apie 15-20 metų, kad ši draugystė paremta vien bendrais pomėgiais – žvejyba, medžiokle, kad ši draugystė neturi jokio ryšio su mano darbu prokuratūroje. Ar tai nereiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn reikia traukti visus prokurorų ar teisėjų draugus, ar tik tų su kuriais nuspręsta susidoroti?

Aš, dirbdamas, ne kartą esu leidęs savo pinigus įvairių svečių priėmimui (reprezetacijai lėšų nebuvo skiriama), esu vaišinęs įvairius svečius savo gimtadienio ar vardo dienos proga – gal juos visus reikia taip pat traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes, anot M. Dūdos ir teismų, jie švaistė mano turtą. O gal kartu reikia bausti ir mane, kad aš iššvaisčiau savo ar savo žmonos lėšas? Absurdas.

Gerbiama Prezidente, gerbiami Seimo ir Teisėjų tarybos nariai – būkite atsargūs: jei Jūs dalyvaujate kokiose nors priemonėse ir, neduok Dieve, jei ten buvo dar vaišinama, Jums koks nors Dūda ar Valantinas bet kada gali iškelti baudžiamąsias bylas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir svetimo turto švaistymą. Bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir priemonių regėjai už savo turto švaistymą.

Akcinės bendrovės, kurių apyvarta milijonai litų, savininkai nusprendė pavaišinti savo verslo partnerius, tam išleido 1000 litų. Ar mūsų valstybėje buvo nors viena dar kita baudžiamoji byla už tai? Ar akcinė bendrovės akcijų savininkas nėra kartu ir tos bendrovės savininkas? Ar tokie prokurorų veiksmai nėra akivaizdus kišimasis į bendrovių civilinius teisinius santykius, ar tokiomis bylomis nėra žlugdomas verslas?

Baudžiamųjų bylų Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teisme išnagrinėjimo objektyvumas priklauso nuo paskirtų šiose bylose pranešėjų. Pagal BPK, teisėjas-pranešėjas susipažįsta su apeliaciniais ir kasaciniais skundais, baudžiamųjų bylų medžiaga ir dėl visų aplinkybių padaro pranešimus teismo posėdžių metu. Tai reiškia, kad būtent pranešėjas daro didžiausią įtaką sprendimų priėmimui. Šioje byloje pranešėja buvo paskirta teisėja D. Bajerčiutė.

2003 metais žurnalistė R. Grinevičiūtė dėl mano šeimos nusipirktų 3 ha žemės ūkio paskirtis žemės „Klaipėdos“ dienraštyje atspausdino eilę straipsnių, teigdama, kad ši žemė nebuvo pirkta, bet buvo gauta kaip kyšis už vienam valdininkui baudžiamosios bylos nutraukimą. Dėl faktų, kurie neatitinka tikrovės, R. Grinevičiūtė buvo žurnalistų etikos inspektoriaus įspėta, pareikalauta viską paneigti.

Šiuos faktus tikrino ir Generalinė prokuratūra, kuri konstatavo, kad R. Grinevičiūtės visi faktai neatitinka tikrovės, kad žemę tuo pačiu metu pirko iš to paties asmens dar 7 žmonės ir mokėjo tiek pat. Konstatavo, kad žurnalistės minėtos bylos mano vadovaujamoje prokuratūroje ir jos kontroliuojamose ikiteisminio tyrimo įstaigose niekada nėra buvę ir aš su ja nieko bendro neturiu.

Kadangi R. Grinevičiūtė ir toliau viską ignoravo, toliau spausdino šmeižikiškus straipsnius, generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo sunkaus nusikaltimo padarymu.

Bylos nagrinėjimo Tauragės apylinkės teisme metu R. Grinevičiūtė įteikė man taikos sutartį, kuria prašoma teismo bylą nutraukti. Nurodoma, kad R. Grinevičiūtė manęs atsiprašo, kad ji buvusi suklaidinta, pažadėjo atsiprašyti manęs viešai, paaiškindama visas jos klaidinimo aplinkybes.

Aš neturėjau tikslo, kad žurnalistė būtų nuteista, man būtų užtekę ir jos viešo atsiprašymo, todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, pranešdamas apie gautą taikos sutartį. Man buvo atsakyta, kad dėl R. Grinevičiūtės straipsnių ir laidų gaunama daug skundų ir šioje byloje tegu priima sprendimą teismas.

R. Grinevičiūtė teismo buvo pripažinta kalta šmeižimu ir nubausta pinigine bauda. Vėliau ši byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos ir Aukščiausiajame Teisme.

Bylos nagrinėjimui Aukščiausiajame Teisme buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija. Staiga 2008-11-11 priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Tuometinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. Greičius pasiskiria save kolegijos pirmininku, pranešėja paskiriama ta pati teisėja D. Bajerčiutė.

Tuo laiku sprendėsi Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. Greičiaus paskyrimo dar vienai kadencijai klausimas. Prezidentas nesutiko jo skirti dar vienai kadencijai.

Netikėtai profesorius V. Landsbergis pradeda viešai ginti V. Greičių, o R. Grinevičiūtė savo „Paskutinės instancijos“ laidose pradeda ginti V. Landsbergį bei jo poziciją byloje su rašytoju V. Petkevičiumi. Savo laidose ir straipsniuose R. Grinevičiūtė pradeda liaupsinti Aukščiausiojo Teismo pirmininką V. Greičių ir pilti „ paplavas“ ant visų galimų kandidatų į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą. V. Landsbergis viešai pradedamas įvardinti kaip „Paskutinės instancijos“ prodiuseris. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar visai neseniai R. Grinevičiūtė savo knygelėje „ Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ V. Landsbergį buvo įvardijusi, kaip vieną iš Mažeikių naftos dovanojimo „amerikonams“ kaltininkų.

2008-12-30 Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija, pirmininkaujama V. Greičiaus po pranešėjos D. Bajerčiutės pranešimo, nusprendė R. Grinevičiūtę išteisinti, motyvuojant, kad žurnalistė manęs nešmeižė, bet tik išsakė savo nuomonę.

Absurdas, aš atvirai buvau įvardijamas kyšininku, nusikaltėliu, o pasirodo, kad tai buvo tik R. Grinevičiūtės nuomonė. Faktiškai tokia savo nutartimi, po teisėjos D. Bajerčiutės pranešimo, teismas konstatavo, kad šmeižti galima ir už tai nėra jokios atsakomybės – BK 154 str. yra miręs.

Visą savaitę iki pat Aukščiausiojo Teismo nutarties susidorojimo su manim ir mano draugais byloje paskelbimo buvo anonsuojama TV3 R. Janutienės (Grinevičiūtės) laida „ Vasara pagal Rūtą“, kurioje aš buvau įvardijamas kaip kažkoks turčius. Nutarties paskelbimo išvakarėse 2011-06-13 ši laida buvo parodyta, joje atvirai meluojama, tendencingai iškraipomi faktai, teigiama, kad mano šeima negalėjusi iš atlyginimo pasistatyti net lengvų konstrukcijų namo, sąmoningai nutylint, kad namo statybai buvo paimta iš banko paskola, parduotas, butas, garažas bei sodas… Manau, kad R. Janutienės laidos tikslas buvo tik vienas – formuoti tiek teismui, tiek visuomenei neigiamą nuomonę apie mane ir dar kartą įtakoti teismo sprendimą.

Ar ne per daug atsitiktinumų vienoje byloje. Mano ir R. Grinevičiūtės byloje pranešėja ta pati – D. Bajerčiutė. D. Bajerčiutė, prieš pradėdama labai staigią karjerą, dirbo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja, kurio pirmininku tuo metu buvo A. Valantinas. Aukščiausiojo Teismo ir teisėjų tarybos pirmininkas gerbiamas G. Kryževičius – A. Valantino kurso draugas. Kas gali paneigti, kad jis taip pat savo kurso draugo nebuvo įtakojamas, tuo labiau, kad visiškai susikompromitavęs A. Valantinas atkakliai siūlomas gerbiamai Prezidentei būti paaukštintas pareigose?

Kad Generalinėje prokuratūroje taikomi dvigubi standartai, iškalbingai rodo Prokuratūros pozicija buvusio prokuroro E. Vaitiekūno Baudžiamojoje byloje. Aš ir mano draugai nesame padarę jokio nusikaltimo, nėra jokių pareiškimų ar skundų, niekam žala nepadaryta – draugams paskirtos griežtos piniginės baudos, man inkriminuotas piktnaudžiavimas, svetimo turto iššvaistymas, paskirta didžiulė piniginė bauda, nors gyvenu nuo pensijos iki pensijos, uždrausta net du metus dirbti valstybės tarnyboje.

E. Vaitiekūnui Kauno apygardos teisme tas pats prokuroras M. Dūda už 30 000 Lt kyšio paėmimą pasiūlė tik lygtiną bausmę ir sumokėti 1,5 Lt į nukentėjusiųjų fondą. Neinkriminuotas joks piktnaudžiavimas, lyg kyšis buvo duotas privačiam asmeniui, o ne prokurorui. nesiūlyta jokio draudimo dirbti valstybinėse pareigose. Teismui sugriežtinus E. Vaitiekūnui bausmę, M. Dūda imasi jam advokatauti – rašo apeliacinį skundą, kurio vėl prašo savo kolegai lygtinės bausmės.

Ką visa tai reiškia? Ar tai nėra pasityčiojimas iš teisingumo, iš Gerbiamos Prezidentės, Seimo pozicijos stiprinant kovą su korupcija? Manau, kad vien dėl tokios pozicijos M. Dūda turėtų būti nedelsiant atstatydintas iš prokuratūros. Jei tai oficiali Generalinio prokuroro pozicija, tai D. Valys turi pats atsistatydinti nedelsiant.

Tiesa, yra viena aplinkybė. Dėl E. Vaitiekūno nebaudimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi jo tėvas LATGA vadovas E. Vaitiekūnas. Dėl manęs nėra kam kreiptis. Žmonos tėvai, politiniai kaliniai numirę, mano tėveliai jau seniai anapily. Bet vargu ar būtų padėję. Tiesa yra ir tai, kad, bylą nagrinėjant Aukščiausiajame Teisme, net prokurorui A. Mažeikai, matyt, prabilo sąžinė ir jis atsisakė savo kasacinio skundo reikalavimų, o netrukus visai atsistatydino iš prokuratūros.

Man gėda dėl savo buvusių kolegų kitų prokurorų ir teisėjų. Ko jie tyli? Matyt, patys bijo, kad ir su jais nebūtų susidorojama panašiu būdu. Pas mus priimta, kad sąžinė prabyla tik tada, kai nekaltas žmogus nužudomas ar pats išeina iš gyvenimo.

O gal man reikėjo paprasčiausiai save apkalbėti, pasakyti M. Dūdai, kad apmokėjimas už automašinos remontą buvo kyšis man, kad po koordinacinio pasitarimo buvo maitinama bei mobilus telefonas taip pat draugų kyšis už tai, kad toliau kartu medžiotume ar žvejotume. Kadangi bendra suma keletą kartų mažesnė nei kyšis Vaitiekūnui, tikriausiai pats M. Dūda būtų iš vis nutraukęs bylą dėl mažareikšmiškumo, nors, manau, kad klanas M. Dūdai nebūtų leidęs to padaryti.

Tęsiant susidorojimą su manim, generalinis prokuroras D. Valys ir jo pavaduotojas man buvo atėmę net keletą metų mokėtą valstybės pareigūnų pensiją. Manau, kad garbingi Vilniaus apygardos administracinio teismo tesėjai smogė didelį smūgį visam klanui, savo sprendimu išaiškindami, kad niekam nevalia pažeidinėti Konstitucijos ir tarptautinės teisės normų, kad pensijos atimti negalimą.

Aš galėjau, vadovaudamasis BPK 58 str. prašyti Aukščiausiojo Teismo nušalinti D. Bajerčiutę nuo šios bylos nagrinėjimo. Deja, apie tai, kad ji buvo pranešėja ir mano šmeižimo byloje, aš sužinojau ir prisiminiau tik susipažinęs dar kartą su Aukščiausiojo Teismo nutartimi šių metų birželio pradžioje, jau po susidorojimo su manim ir mano draugais bylos išnagrinėjimo.

Gerbiama Prezidente, Seimo ir Teisėjų tarybos nariai, aš visą savo gyvenimą paaukojau teisėsaugai, 33 metus išdirbau prokuratūroje. Savo pareigas stengiausi atlikti dorai ir garbingai, taip auklėjau ir savo pavaldinius, nuolat teigdamas, kad prokurorai savo darbe privalo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Daug pastangų dėjau, kad būtų stiprinamas teisėsaugos institucijų autoritetas visuomenėje, kad būtų gerinamas prokuratūros materialinis – techninis aprūpinimas. Teikiau Seimui įstatymų projektus dėl teisinės bazės atitikimo ES normatyviniams aktams. Kai kurie jų buvo priimti. Priimtas buvo ir mano paruoštas įstatymo projektas dėl atlyginimų mažinimo prokurorams nutraukimo. Daug pastangų dėjau, kad nebūtų panaikinta bendroji prokuratūros įstatymų vykdymo priežiūra. Tai būtų įgalinę visas prokuratūras, atkūrus Nepriklausomybę, užkirsti kelią neteisėtam, pažeidžiant įstatymus, privatizavimui, faktiškai, visos visuomenės turto išvogimui. Tuo klausimu kreipiausi tiek į tuometinį Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, tiek į Vyriausybę bei į teisingumo ministrą. Deja, į mano pasiūlymus atsižvelgta nebuvo – tuometinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prokuratūra negali užsiimti bendrąja įstatymų vykdymo priežiūra.

Taip buvo atvertas niekieno nekontroliuojamas kelias valstybės ir visuomenės turto išvogimui. Kaip grybai po lietaus pradėjo dykti nauji milijonieriai, o visa tauta buvo nuskurdinta. Lieka neatsakytas klausimas – kas įtakojo tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?

1997 m. generalinio prokuroro įsakymu buvau paskirtas kartu ir tardymo grupės vadovu Valstybinės žvejybos įmonės „ Jūra“ turto iššvaistymo bylai ištirti. Už tai negavau jokio papildomo atlyginimo, nors kartu ėjau ir Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro pareigas. Man patikėtoje tardymo grupėje buvo Generalinės, miesto apylinkės prokuratūrų, VSD ir STT pareigūnai. Per nepilnus tris metus buvo paskirtos ir atliktos net 58 revizijos bei ekspertizės, apklausti šimtai liudytojų, teismams buvo perduota 16 baudžiamųjų bylų dėl turto iššvaistymo (išvogimo), dokumentų klastojimo, netinkamo pareigų atlikimo. Kaltinimai buvo pareikšti net 29 įvairaus lygio pareigūnams. Buvo areštuota turto už 22 milijonus litų. Konstatuota, kad valstybei padaryta žala beveik už 70 milijonų Lt. Buvo nustatyta, kad pažeidžiant įstatymus visas „ Jūros“ turtas, laivai buvo pardavinėjamas be konkursų, faktiškai, pusvelčiui įvairiems draugams, pažįstamiems bei EBSV grupuotei. Tai turbūt pirmas ir vienintelis atvejis, kai valstybėje buvo pilnai išanalizuota ir įvertinta didžiulio masto valstybės turto išgrobstymo afera. Atkreipiu dėmesį į tai, kad per visą šios bylos tyrimo laikotarpį nebuvo gauta nė vieno skundo, kad tyrimas būtų buvęs atliktas neobjektyviai ar šališkai, nors kai kurie politikai dėjo dideles pastangas, kad ši byla būtų nutraukta.

Savo darbui niekada negailėjau nei savo laisvalaikio, nei sveikatos ir jėgų. Mano darbas visą laiką buvo vertinamas vien paskatinimais ir apdovanojimais. Už ypatingus nuopelnus valstybei esu apdovanotas ir vardiniu ginklu.

Šiandiena aš esu padarytas nusikaltėliu, nors kovai su jais paaukojau visą savo sąmoningą gyvenimą. Esu sutryptas, sumindžiotas ir paniekintas, nebeturiu teisės net medžioklei, nors apie 30 metų turėjau tokį pomėgį. Aš nebenoriu gyventi, nes man gėda prieš savo artimuosius, draugus, buvusius kolegas bei pažįstamus.

Dėl susidorojimo su manim aš beldžiausi į visas duris. Atsakymai buvo vienodi – prokurorai ir teisėjai yra nepriklausomi ir niekas neturi teisės kištis. Ar savo visišku abejingumu savo piliečiams mes nepadėjome atgimti stalinizmo apraiškoms, kai žmonės iš vis be jokio teismo buvo tremiami ar sušaudomi? Kiek, be manęs ir mano draugų, yra tokių suluošintų, sugriautų gyvenimų? Ar už tai kada nors kas nors atsakys, ar jie bus reabilituoti? Ar, kada nors bus suprasta, kad teisėjai ir prokurorai yra skiriami, o ne renkami? Kad pilną atsakomybę už savo paskirtų pareigūnų piktnaudžiavimus, neteisėtus žmonių persekiojimus, įrodymų klastojimus, turi jausti juos paskyrę pareigūnai, nes tokiais savo veiksmais jie kompromituoja visą valstybę.

Ar gali teisine valstybe vadintis šalis, kur egzistuoja klanai ir klaneliai, kur susidorojama vien už išsakytas mintis, ar pareikštą pilietinę poziciją? Kas gali paneigti, kad su manim susidorota ne vien už tai, kad buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn R. Baškytė, bet ir už savo išsakytą viešą poziciją tiek dėl Kauno tragedijos, dėl kurios ir šiandiena tvirtinu, kad pilną atsakomybę turi prisiimti buvęs Generalinis prokuroras A. Valantinas, tiek dėl savo viešos pozicijos tiriant A. Pociūno nužudymo bei E. Kusaitės padarymo teroriste bylas. Ar neturėjo įtakos ir mano paskutinis viešas straipsnis dėl spec. tarnybų piktnaudžiavimo slaptų duomenų rinkimu, ar dėl kritikos kai kurių Seimo komitetų atžvilgiu?

Bet ar gali būti teisiama ne už kažkokias nusikalstamas veikas, bet už žmogaus sąžinės ir žodžio laisvę? Jeigu korumpuotas klanas apie mane teikia kokias suklastotas pažymas, tai visa tai reikia tirti, o ne persekioti už tai, ko nesu padaręs.

Aš nebenoriu tokioje valstybėje sutryptas gyventi. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, jei jis tikrai doras ir garbingas, netarnauja jokiam klanui, dar gali dėl naujai išaiškėjusių aplinkybių ar dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kreiptis teikimu į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos peržiūrėti iš naujo visą bylą.

Ar jis turės valios garbingai pasielgti, ar prabus teisėjų ir prokurorų sąžinė, ar mūsų valstybėje yra tokia jėga, kuri ryžtingai nutrauks šį susidorojimą?

Manau, kad teisingas sprendimas šioje byloje būtų didelis smūgis visam klanui. Visa visuomenė suprastų, kad šalies teisėsaugos institucijos tikrai pradėjo tarnauti Valstybei ir visuomenei.

Pagarbiai,

Stanislovas Stulpinas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą