Atsargiai – turizmo spekuliantai! [Kada Turizmo departamentas pradės vykdyti savo funkcijas?]

20
5
- Reklama -

Turizmo ekspertė dr.Rima Jakytė. KK nuotr.

Po keletos kelionių organizatorių bankrotų, nukentėjus daugiau kaip trims tūkstančiams turistų, Seimas puolė taisyti įstatymus ir griežtinti kelionių organizatorių bei kelionių agentūrų priežiūrą ir veiklos sąlygas.

Tačiau, kaip rodo „Karšto komentaro“ el.paštu gauti kelionių pasiūlymai nusipirkti kelionę į šiltuosius kraštus iš įmonės, kuri tik parduoda kelionę, tačiau už nieką neatsako, turizmo rinka absoliučiai atvira turizmo spekuliantams – jų niekas neprižiūri ir nekontroliuoja, ir jiems negalioja tos Turizmo įstatymo nuostatos, kurios galioja 10-20 metų Lietuvoje veikiantiems kelionių organizatoriams.

Apie turizmo rinkoje esančias problemas kalbamės su turizmo eksperte dr. Rima Jakyte.

-Pastaruoju metu į „Karšto komentaro“ elektroninio pašto dėžutę pasipylė naujienlaiškiai – UAB „HotelsNet“ siūlo keliones į Kiprą, Tenerifę, Gran Kanariją ir kitus šiltuosius kraštus. Nurodoma, kad kainą sudaro skrydžio bilietai, viešbutis 7-ioms nakvynėms su viskas įskaičiuota maitinimo tipu. Tačiau pasiūlymo pabaigoje nurodyta „Esminė informacija“ – kad tai nėra organizuota turistinė kelionė ir turistinės kelionės sutartis tarp užsakovo ir UAB „HotelsNet“ nebus pasirašoma. Tai reiškia, kad ši firma už nieką neatsako, ir jeigu kiltų koks ginčas, tai ta UAB „HotelsNet“ tik gali padėti ar konsultuoti užsakovą ginčui spręsti.

Tokius turistinius pasiūlymus tikriausiai gauname ne tik mes, bet gauna ir kiti, ir tikriausiai kas nors už tokio turistinio „kabliuko“ gali ir užkibti.

Gal galite paaiškinti, kas tai yra? Kelionių organizatorius? Kelionių agentūra? Ir kaip apskritai štai tokia veikla – pirkite iš mūsų kelionę, bet, jeigu kas, mes už nieką neatsakome – „įsipaišo“ į Turizmo įstatymą?

-Klausimas iš tiesų yra labai geras. Lapkričio 1 d. įsigaliojus Turizmo įstatymo pataisoms, kyla klausimas: kas yra kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas arba kelionių agentūra, kadangi kelionių agentūros statusas yra neapibrėžtas.

Susidaro toks įspūdis, kad, jeigu tu savęs nepripažįsti kelionių agentūra, tai tu nesi kelionių agentūra, jeigu tu savęs nepripažįsti kelionių organizatoriumi, tu nesi kelionių organizatorius.

Tai labai įdomi situacija vien dėl to, kad po šiuo metu įvykusių dviejų labai stambių bankrotų, kai bendroje sumoje yra nukentėję virš trijų tūkstančių turistų, visas dėmesys yra sukauptas į finansines garantijas, kurios pas mus yra vadinamos kelionių organizatorių prievolių vykdymo užtikrinimu, ir į tai, kaip sukontroliuoti, kad būtų tinkama suma: tos sumos yra didinamos (ir tai atsispindi eilinėse Turizmo įstatymo pataisose). Tačiau niekas nekreipia dėmesio, kad ta priežiūra, kuri yra deklaruojama Turizmo departamentui, yra susijusi ne tik su turizmo paslaugų teikėju, bet ir su turizmo rinkos priežiūra – prižiūrėti, kad rinkoje visi dirbtų teisėtai.

Atkreipkime dėmesį, pvz., į UAB „Cherry Media“ , valdančios pardavimo portalus beta.lt ir grupinis.lt, veiklą. Jeigu paskaitytume Turizmo įstatyme apibrėžtas sąvokas, tai „Cherry Media “, pagal įstatyme apibrėžtą kelionių agentūros, o po 2014-11-01 d. kelionių pardavimo agento sąvoką iš tiesų yra tarpininkas, parduodantis organizuotas turistines keliones. Tokiu atveju iki lapkričio 1 d. „Cherry Media “ privalėjo turėti kelionių agentūros pažymėjimą, kuris yra išduodamas prisilaikant tam tikrų sąlygų bei turėjo turėti draudimą. Atkreiptinas dėmesys, kad po „Fresh Travel“ bankroto „Cherry Media “ savo veiklos nenutraukė ir toliau pardavinėja atskiras turizmo paslaugas bei keliones. Ir, pagal dabar galiojantį Turizmo įstatymą, ji turi turėti civilinės atsakomybės draudimą.

Tačiau tas faktas, kad ji savęs nepripažįsta nei kelionės pardavimo agentu, nei kelionių agentūra, jai suponuoja tokias sąlygas, kad jai nepriklauso viso to turėti.

Ir kas yra svarbiausia – kad institucija, kuri turi vykdyti Lietuvos turizmo rinkos priežiūrą, t.y.turi žiūrėti, kad visi šioje rinkoje dirbtų teisėtai, pritaria tam, ir sako: „Ne, jis nėra pardavimo agentas“. Kodėl? Ogi todėl, kad „jis keliones internetu pardavinėja“!

Jūs suprantate, kokia gaunasi kolizija? Koks absurdas? Galima pagalvoti, kad iki šiol internetu kelionių niekas nepardavinėjo. Kad prekyba internetu Lietuvoje yra apskritai naujas dalykas, atsiradęs vos ne prieš mėnesį ar du. Tačiau Turizmo departamentas stoja vienon pozicijon su, atvirai kalbant, neteisėtai veikiančia įmone ir abu jie laikosi vienos pozicijos. Nes Turizmo departamento vadovybei reikia savo mundurą išbalinti, o tai įmonei nesinori turėti santykių su ekonomine policija. Ar tokiu atveju Turizmo departamentas vykdo taip net Ūkio ministro deklaruojamą funkciją – gina vartotojų, t.y. turistų interesus?

Tai – grynas absurdas! Nesuprantu, kaip Turizmo departamento vadovybė sugeba „užhipnotizuoti“ ir Ūkio ministeriją, ir Vyriausybę, ir Seimo narius: „Ne, ne, čia tikrai ne pardavimo agentas, ne kelionių agentūra! Šito dalyko įstatyme nebuvo!“

Taip, ginant šią instituciją, Turizmo įstatymo pataisose, kurios pasiekė Seimą, atsirado pataisa, kad „Ūkio subjektai, parduodantys organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais“.

Betgi atidžiai paskaitykime Turizmo įstatymą – jame jokių apribojimų kokiam nors turizmo paslaugų pardavimo būdui nėra! Maža to, dar rengiant Turizmo įstatymo pataisas trečiajai redakcijai, Turizmo įstatyme buvo specialiai priimta pataisa: jeigu paslaugų teikimo sutartis dėl organizuotos turistinės kelionės yra sudaroma nuotolinės prekybos būdu, tai laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis yra sudaryta tokiomis sąlygomis, kokios yra skelbiamos oficialioje kelionių organizatoriaus arba kelionių pardavimo agento svetainėje; o jeigu sutartis nėra paskelbta, tokiu atveju galioja standartinės turizmo paslaugų teikimo sąlygos.

Taugi, jau anksčiau buvo aišku, kad prekyba keliasi į internetą, ir keliasi sparčiai, ir tokių, kurie pardavinėja tik internetu, – ne vienas atvejis: yra įmonių, kurios pardavinėja turizmo paslaugas tik internetu, ir turėjo kelionių agentūros agentūros pažymėjimą.

Tačiau atsiranda viena įmonė, kuriai tos taisyklės nebegalioja – taikoma išimtis: dėl to, kad „Cherry Media “ savęs nelaiko pardavimo agentu. O ir Turizmo departamentas „Cherry Media “ nelaiko kelionių pardavimo agentu, nes ji keliones parduoda internetu.

Tikra hipnozė, nuėjusi iki Seimo: „Mes negalime vykdyti priežiūros, nes įstatyme nenumatyta, kad mes galime kontroliuoti ir tokias įmones, kurios keliones pardavinėja internetu“.

Absurdų absurdas! Ir lygiai tokia pati situacija dabar yra ir dėl tų naujienlaiškių, kuriuos jūs gavote – tik čia yra baisesnis atvejis, kadangi tai, pagal visą savo veiklą, yra kelionių organizatorius, kuris neprisiima jokios atsakomybės. Tai yra: jis nesudaro sutarčių, neturi jokių garantijų. Ir kaip dabar į tai reaguos Turizmo departamentas? Jis irgi pasakys, kad tai nėra kelionių organizatorius dėl to, kad jis pardavinėja keliones tik internetu.

Tokia tikėtina pozicija institucijos, kuri privalo vykdyti priežiūrą, kuri privalo ne tik kontroliuoti tuos turizmo paslaugų teikėjus, kuriuos ji žino, kuriems išdavė pažymėjimus, suteikė klases (pvz., apgyvendinimo įstaigoms), bet turi ginti ir tuos paslaugų teikėjus, kurie teisėtai dirba rinkoje, nuo tų, kurie veikia neteisėtai, turi ginti jų paslaugų vartotojų interesus.

Jūsų paminėta UAB „HotelsNet“ pardavinėja ne atskiras turizmo paslaugas, o visą kelionę – skrydį, apgyvendinimą, maitinimą, ir, pagal Lietuvos civilinį kodeksą, tai yra organizuota turistinė kelionė. Todėl ši bendrovė privalo turėti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, finansines garantijas, turi sudarinėti sutartis ir prisiiminti visą iš to kylančią atsakomybę, turi yra numatyta Turizmo įstatyme.

-Bet UAB „HotelsNet“ nurodo, kad jis nėra kelionių organizatorius ir sutarčių su turistais nepasirašo.

-Todėl, kad jis nevadina savęs kelionių organizatoriumi. Čia yra analogija su „Cherry Media“: kadangi aš pardavinėju tik internetu, ir jeigu aš pasivadinsiu, kad nesu kelionių organizatorius, Turizmo departamentas mane palaikys ir pasakys, kad neturėjo teisės manęs kontroliuoti.

-O jeigu atsitiktų taip, kad štai per tokius internetinius turizmo kelionių pardavėjus tu nuskrendi kur nors atostogauti, ir nėra nei viešbučio, nieko, kas tada atsako?

-Aš tai ir akcentuoju – vien dėl to, kad jis savęs nepripažįsta kelionių organizatoriumi, kad jo nekontroliuoja valstybinė institucija, kuri privalo kontroliuoti, kad rinkoje visi dirbtų vienodomis sąlygomis ir kad visiems Turizmo įstatymas ir Civilinis Kodeksas galiotų, jis gali šitaip laisvai dirbti.

Ir vieninteliai, kas tokiu atveju nukentėtų, būtų turistai, nes su jais nepasirašomos sutartys, jie neturi jokių garantijų.

-Tai kas kaltas?

-Kalta institucija, kuri nevykdo savo pareigų. O žmogus, gavęs tokį pasiūlymą ir pamatęs, kad su juo nesudaroma sutartis, norėdamas išvengti nemalonumų tokio produkto turėtų nepirkti.

Turizmo departamentas: vieniems rodo kumštį, kitų – nemato

-Tuomet gaunasi, kad turizmo rinka yra visiškai iškreipta. Kelionių organizatoriai galėtų kreiptis į konkurencijos tarybą – kad jie turi turėti draudimus, mokėti depozitus ir pan., o kažkokia įmonė gali pardavinėti keliones apeidama visus pakankamai aukštus finansinius barjerus – gali pardavinėti tą patį produktą be jokių įsipareigojimų?

-Įmonės, kurioms sukelia konkurenciją tokios įmonės, iš tiesų turėtų kreiptis į Valstybinį turizmo departamentą. Bet akivaizdu, kad Turizmo departamentas negina nei šitų įmonių interesų, nei jų turistų. Taigi, įmonės, kurios turizmo rinkoje dirba legaliai ir teisėtai, laikydamosi Turizmo įstatymo ir Civilinio Kodekso, jaučiasi apgautos.

Jeigu pati valstybinė institucija dirba blogai, o ją dar gina aukščiau stovinčios valstybinės institucijos, tai kur tokiu atveju turistui gali apginti savo teises? Liekas vienintelis būdas – eiti į teismą.

Aš norėčiau, kad tie turistai, kurie ruošiasi pirkti šio kelionių organizatoriaus keliones, labai gerai pagalvotų.

Beje, Statistikos departamentas paskelbė turizmo duomenis už III ketvirtį – lietuviai pradėjo mažiau pirkti kelionių į užsienį per mūsų kelionių organizatorius. Akivaizdu, kad tai yra visiškai natūrali reakcija į tai, kas vyksta mūsų turizmo rinkoje – nepasitikima Lietuvos kelionių organizatoriais.

Tačiau Lietuvoje turizmo paslaugų vartotojams reikia susigrąžinti pasitikėjimą ne tik kelionių organizatoriais, bet ir institucija, kuri „vykdo“ tokių įmonių priežiūrą. Juk būtent ši institucija leido „Cherry Media “ veikti kaip kelionių agentūrai, visiškai neprižiūrėdama jos, ir tokiu būdu privedė prie to, kad daugiau kaip tūkstantis turistų iš šios įmonės neatgavo savo už keliones įmokėtų pinigų, o juk teisėtai dirbančioms kelionių agentūroms ir kelionių agentams tas pats departamentas nurodė grąžinti net komisinius, gautus iš „Go Planet Travel“ ir „Fresh travel“ už parduotas keliones.

Be to, teisėtai veikiančios kelionių agentūros ir kelionių agentai vadovaujasi nerašyta taisykle – bankrutavus kelionių organizatoriui, jam nespėti pervesti pinigai grąžinami turistams. Ne be reikalo „Cherry Media“ sumokėję UAB „Fresh travel“ turistai jaučiasi apvogti.

Tarp kitko, tokių įmonių, kurios Lietuvos turizmo rinkoje veikia neteisėtai, yra ne viena.

Pagal dabar pateiktas Turizmo įstatymo pataisas labai stengiamasi sustiprinti stebėseną tų įmonių, kurios dirba teisėtai. Bet kodėl nieko nėra daroma dėl tų, kurios neteisėtai dirba?

Noriu priminti, kad Lietuvos turizmo rinkoje priežiūros funkcijas atlieka vienui vienintelė institucija – Turizmo departamentas, nes juk Ūkio ministerijos 5 asmenų skyrius užsiima tik turizmo politikos formavimu.

-Valstybinis turizmo departamentas paskelbė, kad atliko „rizikingiausių kelionių organizatorių grupių nustatymo ir kelionių organizatorių priskyrimo individualiam ūkio subjekto rizikos lygiui vertinimą“, ir nustatė, kad „šiai dienai tokio kelionių organizatoriaus, kuris galėtų padaryti žalą turistams (galimiems turistų nuostoliams kompensuoti nepakaktų turimos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos), pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą nėra“. Kaip jūs pakomentuotumėte tokį Turizmo departamento pranešimą?

-Žinote, jis man kelia juoką. Kadangi, kaip ir sakiau, šiuo atveju Turizmo departamento visa veikla, visi Turizmo įstatymo pakeitimai yra sukoncentruoti į jau veikiančių kelionių organizatorių ir kelionių pardavimo agentų veiklos tikrinimą. Bet visiškai nuošalyje lieka tie, kurie dirba neteisėtai: tų, kurie neturi kelionių organizatoriaus pažymėjimo ir kurie savęs turbūt ir nelaiko kelionių organizatoriais. Tačiau dėl tokių įmonių veiklų kenčia tas verslas, kuris dirba teisėtai. Apie tai visiškai net nekalbama. Ir šitos problemos nekelia nei Turizmo departamentas, nei Ūkio ministerija, nei Seimo komitetai.

-Palaukit, tai dabar kyla toks klausimas: pagal dabar egzistuojančią ir Turizmo departamento palaimintą praktiką, kai yra taip sunku tapti kelionių organizatoriumi – draudimai, bankų garantijos ir t.t., jie visi turėtų užsidaryti turistinių kelionių prekybos biurus ir turistines keliones pardavinėti tik internetu? Juk tada legaliai veikiantiems kelionių organizatoriams nereikės tų reikalaujamų 200 tūkst. eurų draudimui, nes galės pasakyti: „Tai kad mes keliones parduodame internetu“?

-Taip, teisingai. Kelionių organizatoriams reikėtų visiems uždaryti savo biurus, palikti tik specialistus, kurie pardavinės internetu, ir Turizmo departamentas pasakys: „Ne, ne, ne, jie neturi turėti nei pažymėjimo, nei garantijų, nei nieko, nes jie užsiima tiktai internetine prekyba! Mums jų priežiūra nepriklauso.“ Ir sugebės tuo įtikinti ir Ūkio ministrą, ir Seimą, ir Vyriausybę. Ir bus labai gražu – bus vėl žaibiškai priimamos Turizmo įstatymo pataisos, kad tik nenukentėtų Turizmo departamento vadovybės reputacija. Tik klausimas: ką tam vargšui turistui daryti, kai jo teisių realiai jau niekas nebegina?

-Betgi yra kriterijai, kuriais remiantis yra nustatoma, ar tai kelionių agentūra arba kelionių organizatorius, ar ne? Juk logiška – jeigu pagal tam tikrus kriterijus tu atitinki kelionių organizatoriaus ar kelionių agentūros apibrėžimą, niekas tavęs neturėtų klausti, nori ar nenori, pripažįsti ar nepripažįsti, bet, jeigu nori prekiauti kelionėmis, būk mielas – vykdyk ir atitik visas įstatyme numatytas sąlygas. Teisingai?

-Taip, kriterijai yra. Iki 2014 m. lapkričio 1 d. kelionių agentūra privalėjo turėti pažymėjimą, jo išdavimo sąlygos labai panašios į kelionių organizatoriaus – ir nepriekaištinga reputacija, ir kvalifikuoti darbuotojai, ir lygiai taip pat turėjo būti draudimas – tik mažesnių sumų.

Nuo lapkričio 1 d. situacija pasikeitė. Kelionių agentūra dabar turi būti kelionių pardavimo agentu, jai nereikia pažymėjimo. Bet įstatyme yra numatyta, kad ji privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą.

Tai kada Turizmo departamentas atsipeikės ir paprašys jų tokio draudimo? Nes kai kurios įmonės iš tiesų veikia neteisėtai – veikia ne tokiomis sąlygomis, kokiomis veikia kiti pardavimo agentai, kurie turizmo rinkoje dirba po 10,15,20 metų.

Įmonė, kuri nepripažįsta savęs pardavimo agentu, susikuria sau idealias sąlygas ir tą daryti jai padeda valstybinė institucija, kuri privalo atlikti turizmo rinkos priežiūrą.

O kalbant apie kelionių organizatorių, tai yra irgi lygiai tokia pati situacija. Pagal visus apibrėžimus, kelionių organizatoriui kyla visa atsakomybė tiek pagal Civilinį Kodeksą, tiek pagal Turizmo įstatymą. Ir kelionių organizatorius Lietuvoje gali veikti tik turėdamas pažymėjimą – jo išdavimo sąlygos pakankamai griežtos: finansinės garantijos, kas ketvirtį – finansinės atskaitomybės pateikimas, ir t.t.

Dėl kelių kelionių organizatorių bankrotų sąlygos kelionių organizatoriams dabar yra labai sugriežtintos, uždedama labai daug atsakomybės.

Bet jeigu, kaip jau kalbėjome, jis nelaiko savęs kelionių organizatoriumi ir sako, kad jis keliones parduoda internetu, tai gaunasi taip, kad jis gali daryti ką nori. Kadangi nėra rinkos priežiūros, niekas jam nepasako, kad, drauge mielas, tu neteisėtai veiki šitoje rinkoje, nes tu neturi teisės dirbti šitoje rinkoje, nes, pirma, tu neturi pažymėjimo, antra, neturi garantijų, trečia, tu galbūt neturi kvalifikuotų darbuotojų.

Kas gali paneigti, kad…?

-Gerai, Turizmo departamentas sako, kad tie, kurie pardavinėja keliones internetu, nėra kelionių organizatoriai, bet, štai, ir mūsų gautame UAB „HotelsNet“ naujienlaiškyje nurodyta, kad į kelionės kainą įeina ir skrydžio bilietai, ir viešbutis, ir maitinimas. Taigi viskas suorganizuota – tu perki visą paketą, o neperki atskirai bilietų, neieškai atskirai viešbučių ir pan.?

-Taip, tai jau yra organizuota kelionė. Ir ta organizuota turistinė kelionė reiškia, kad yra sudaromas turizmo paslaugų paketas, kuris susideda iš ne mažiau dviejų paslaugų. Įprastai tokios dvi paslaugos būna vežimas ir apgyvendinimas. Tačiau būna ir kita pagrindinė, arba esminė, tokio paketo dalį sudaranti paslauga – pvz., jeigu tai yra kelionė į kokį nors koncertą, tai transportas ir bilietas į koncertą, kuri trunka daugiau negu 24 valandas arba yra įskaičiuota nakvynė, jeigu mažiau nei 24 valandas.

Taigi šitos įmonės pasiūlymai visiškai atitinka kelionių organizatoriaus apibrėžimą. O organizuotas turistines keliones pas mus gali organizuoti tik kelionių organizatoriai, turintys tam reikalingą licenciją, t. y. pažymėjimą, išduotą pagal Turizmo įstatymo nuostatas.

-O ką reiškia šiame naujienlaiškyje toks prierašas: „Momentinis patvirtinimas be kelionių organizatorių tarpininkavimo“?

-Tai reiškia, kad ši įmonė elgiasi labai gudriai. Jie traktuoja, kad jie tai parduoda kaip atskiras paslaugas – vieną paslaugą, antrą, trečią.

Noriu pasakyti, kad kai buvo į Turizmo įstatymą perkelinėjama Europos Sąjungos direktyva 90/314, jau tada ES buvo tokių atvejų, kai buvo stengiamasi išsisukti nuo organizuotos turistinės kelionės arba nuo organizuotų turizmo paslaugų paketo pardavimo, kiekvieną paslaugą parduodant atskirai. Todėl į Turizmo įstatymą iš ES direktyvos yra perkelta nuostata, kuri sako, kad jeigu turizmo paslaugos yra parduodamos kiekviena atskirai, už kiekvieną iš jų išrašant atskirą sąskaitą, kelionių organizatoriaus tai neatleidžia nuo atsakomybės sudaryti turizmo paslaugų sutartį už turizmo paketo pardavimą.

Dar yra vienas labai įdomus aspektas, kodėl jie traktuoja, kad nėra kelionių organizatoriai: kad jie patys neskraidina, patys neapgyvendina.

Aš, kaip specialistė, jums galiu pasakyti, kad šiuo atveju yra visiškai nesuvokiama kelionių organizatoriaus veikla, nes nė vienas kelionių organizatorius neturi pats viešbučių, aviakompanijų, gidų ir kita – visa tai yra samdoma. Tačiau tai yra sudedama į vieną vietą, gražiai įpakuojama ir kaip bendra paslauga parduodama vartotojui. Tai ir yra paketo esmė. Ir su visais paslaugų teikėjais kelionių organizatorius sudaro sutartis dėl tos paslaugos teikimo: su apgyvendinimo įstaigomis – dėl apgyvendinimo, su aviakompanijomis – dėl skraidinimo, su gidu – dėl gido paslaugų teikimo, ir t.t.

Todėl traktuoti tai, kad ne jis pats teikia paslaugas ir dėl to nėra kelionių organizatorius, yra esamo teisinio reguliavimo iškraipymas.

-Tai kas dabar turėtų tirti, kodėl Valstybinis turizmo departamentas nemato ir neatlieka stebėsenos štai tokių firmų, kurios pardavinėja keliones, tačiau už nieką neatsako? STT? Nes, kaip sakoma, kas gali paneigti, kad… ?

-Į tą jūsų klausimą: „Kas gali paneigti, kad…?“, tai galiu pasakyti, kad dabar Turizmo departamentas vaikšto prie krūtinės prisidėjęs STT pažymą, kad jie veikia skaidriai ir jie niekur įstatymo nepažeidė, nes juos po „Go Planet“ bankroto tikrino ir nieko nerado.

Tačiau klausimas – o ką iš tiesų ta STT tikrino? Tai niekur neskelbiama. Nes, kaip mes matome, turizmo rinkoje situacija tiktai prastėja – išlenda „Cherry Medios“, „HotelsNet“, ir kiek dar išlįs tokių, kurių veikla yra visiškai nekontroliuojama?

O kontroliuoti ir ginti turizmo paslaugų vartotojų interesus privalo vienintelė institucija – tas pats Turizmo departamentas.

-Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą