Islandijos Prezidento Ólafuro Ragnaro Grímssono kalba valstybinės vakarienės metu Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei

1
16
- Reklama -

Islandijos Prezidento Ólafuro Ragnaro Grímssono kalba valstybinės vakarienės metu Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei. Prezidentūros nuotr.

Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite,

Jūsų ekscelencijos,

Ponios ir ponai,

Šį vasaros vakarą, istorinės dienos išvakarėse, sveikiname Jus, susirinkusius Bessastadire, kur prieš daugelį metų, siekiant nepriklausomybės, buvo pasėti stipriausi ir vaisingiausi augalai debatuose ir diskusijose tarp mokinių ir jų mokytojų, kai mūsų kalbos ir pagarbos mūsų kultūrai renesansas tapo šiuolaikinės Islandijos tapatybės pagrindu.

Nepriklausomybės dvasia, išpuoselėta pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais, čia, Bessastadiro mokykloje, išliko tokia gyvybinga mūsų žmonių širdyse, kad mes neišvengiamai turėjome paremti Jus kovoje vienbalse mūsų nacionalinės valios deklaracija.

Ponia Prezidente, rytoj ryte Jūs su delegacija nuvyksite į Hofdi namą, kur lygiai tuo pat metu, 1991 m. rugpjūčio 26 d., Islandijos ir trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo pirmą kartą buvo formaliai ir visiškai pripažinta Jūsų nepriklausomybė ir laisvė.

Tiems iš mūsų, kuriems pasisekė tapti šio istorinio įvykio liudininkais – kai kurie iš ten buvusių prieš dvidešimt metų prisijungs prie mūsų rytoj – tai tapo skatinančiu pavyzdžiu to, kaip mažos tautos gali susitelkti ir prisiimti lyderių pozicijas transformuojant pasaulį.

Kažkodėl buvo pamiršta, kad ne visi palaikė mūsų žingsnį. Galingos tautos, tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje, tiek už Atlanto, ragino mus būti atsargius ir kantrius, tačiau Islandija drąsiai žengė pirmyn, o bėgant laikui pasekti mūsų pavyzdžiu nusprendė ir kiti.

Čia šiandien ir rytoj mes paminėsime šiuos įvykius. Islandijos žmonės jaučiasi itin pagerbti, kad Jūsų valstybinis vizitas sutampa su šia sukaktimi.

Per keletą dešimtmečių po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva kartu su dviem Baltijos partnerėmis padarė milžinišką pažangą. Jūs prisijungėte prie Atlanto aljanso, įtvirtinote savo vietą Europoje ir sėkmingai susidorojote su sudėtingais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.

Tai nebuvo lengva kelionė, bet jos rezultatai patenka tarp nuostabiausių šiuolaikinės Europos istorijos laimėjimų.

Kad tai suprastume, mums tereikia atsigręžti į paskutiniojo XX a. dešimtmečio pradžią. Šimtmečiui artėjant prie pabaigos, vis dar buvo įtakingų NATO ir Europos Sąjungos valstybių, manančių, kad buvusios Sovietų Sąjungos sienos turėtų būti tautų likimą lemianti prielaida, nors šios tautos jau buvo laisvos ir suverenios.

Todėl Islandija jautė būtinybę vėl žengti žingsnį pirmyn ir drauge su keletu kitų valstybių paskelbti, kad Baltijos šalims turėtų būti suteikta narystė NATO. Tokį požiūrį mes, kartu su kitais Šiaurės šalių partneriais, išsakėme Madrido susitikime. Jį vėl pakartojome man pirmą kartą lankantis Jūsų regione.

Taip, mūsų bendra istorija pateikia svarbių pavyzdžių, kaip mažesnieji Europos šeimos nariai nutiesė reikšmingus kelius, parodydami, kaip istorijos eigą gali pakeisti tie, kurie savo rankose neturi karinės ar finansinės galios, o tik idealus ir viziją.

Naujajame amžiuje Europos mozaika susideda iš didesnio skaičiaus mažų ir vidutinio dydžio valstybių nei kada nors anksčiau. Iš tikrųjų žemyno transformacija atnešė nepriklausomybę daugeliui tautų, kurios anksčiau buvo autoritarinės valstybės arba imperijos.

Demokratija tapo mūsų laisvės pagrindu, skatinančiu augantį bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos tautų. Šis Šiaurės Europos tinklas, kurį sudaro tiek Europos Sąjungai, NATO priklausančios valstybės, tiek ne, palaipsniui tapo efektyvia ir praktiška jėga, kuri orientuota į rezultatus ir yra nešališka, daranti įtaką tarptautinių organizacijų darbui.

Visa tai rodo teigiamus pokyčius, kuriuos, tikimės, XXI amžius ir toliau skatins. Tai rodo, kaip tautos, anksčiau atskirtos dėl tironijos, susibūrė į efektyvią sąjungą.

Mūsų šalių žmonės atšventė šias naujas galimybes organizuodami muzikos vakarus, teatrą ir kitus menus, kurdami įmones ir dėdami daug pastangų, dalydamiesi džiaugsmu dėl to, kad yra laisvi ir kūrybingi.

Ponia Prezidente, Jūsų vizitas patvirtina mūsų gilias šaknis turinčią draugystę, jis yra mūsų siekio mokytis vieniems iš kitų išraiška.

Dar ankstesnėse mūsų šiandienos diskusijose Jūs pažymėjote keletą pamokų, kurias Lietuva gali padėti išmokti. Rytoj, apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvaus politinių, ekonominių ir pilietinių organizacijų atstovai, Jūs nagrinėsite iššūkius, su kuriais susiduria Europa, ir paaiškinsite, kaip Lietuvos patirtis gali padėti daryti pasirinkimus kitiems.

Be abejonės, Europai teko pergyventi dramatiškas eras, priespaudą, karines diktatūras, karus, krizes, sukilimus ir maištus. Neseni įvykiai mums priminė, kaip lengvai žiauri realybė gali sudaužyti ilgai puoselėtas viltis. Tačiau Europa taip pat puoselėja demokratiją ir teisinę valstybę, Europa žmogaus teises iškėlė į esminę mūsų konstitucijų vietą, ji visada buvo gerovės ir mokslo pažangos jėga.

Kupinais iššūkių laikais, su kuriais Europa susiduria dabar, ekonominės krizės ir neišspręstų finansinių konfliktų laikais, tvirtumo galima pasisemti iš išminties ir vizijos, kurios anksčiau mus vedė link geresnio pasaulio.

Mūsų valstybių susibūrimas šiomis rugpjūčio dienomis prieš dvidešimt metų ateinančiais dešimtmečiais ir šimtmečiais liudys, kaip demokratinė žmonių valia galiausiai tampa karaliaujančia.

Imperijos žlunga, tironijos kapituliuoja, o nepriklausomos ir suverenios tautos mūsų laikais yra laimėtojos tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Būtent šiuos idealus mes švenčiame čia šį vakarą, pagerbdami labai svarbius Jūsų šalies laimėjimus.

Draugystės dvasia ir su gilia pagarba sveikiname Jus, ponia Prezidente, ir Jūsų delegaciją atvykus į Islandiją ir kviečiu mūsų garbingus svečius pakelti taures Lietuvos žmonių ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei.

Prezidentės spaudos tarnybos inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą