Dr. G.Petrauskas dar 2012 m. vasarą įspėjo – suskystintų dujų terminalas statomas ne ten: nelaimės atveju pusė Klaipėdos sudegtų

27
7
- Reklama -

Dr. Gediminas Petrauskas dar 2012 metų vasarą mušė pavojaus varpais dėl suskystintų dujų terminalo vietos - nelaimės atveju pusė Klaipėdos sudegtų. KK nuotr.

AB „Achemai“ tyrimų studiją apie suskystintų dujų terminalą rengęs ir išstudijavęs pasaulio suskystintų dujų terminalo praktiką dr. Gediminas Petrauskas dar 2012 metų vasarą mušė pavojaus varpais: suskystintų dujų terminalui parinkta vieta kelia pavojų daugumos Klaipėdos gyventojų gyvybėms.

Dr. Gediminas Petrauskas apie netinkamai parinktą vietą SDT norėjo informuoti ir Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, tačiau pas ją patekti pro patarėjų korpuso „barikadą“ nepavyko.

Dr. Gedinimas Petrauskas 2012 metų vasarą į SDT vietos problemą bandė atkreipti tiek tuometinės valdžios, tiek valdžioje netrukus atsidursiančių socialdemokratų dėmesį. Tačiau Seimo rinkimų kampanija užgožė visas realias problemas.

Taigi, „Karšto komentaro“ skaitytojų dėmesiui – dar 2012 m. birželį dr. Gedimino Petrausko platintas straipsnis apie SDT vietos problematiką: nelaimės atveju sudegtų pusė Klaipėdos.

Tragedija: dujų terminalas kelia pavojų daugumos Klaipėdos gyventojų gyvybėms

Prologas

Mes siekiame prabudinti Klaipėdos bendruomenę ne į kryžiaus žygį prieš gamtines dujas, ne prieš pastangas sulėtinti pasaulinį atšilimą ar energetinę priklausomybę nuo sunkiai prognozuojamų kaimynų.

Mes žavimės žemaitišku imlumu ir tolerancija, sveiku skepticizmu. Atsidavimas šeimai, pasišventimas savo namams yra tipiškas jūsų bruožas. Jūs pykstate iš lėto, jūsų neįmanoma įbauginti, reikalavimai neveiksmingi, o prieš priimant sprendimą jums privalu pateikti patikimus įrodymus.

Užuomazga

Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-314 pasitvirtino Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 2012–2014-ųjų metų strateginį veiklos planą, kurio 1 prioritete nurodoma „Tęsti energijos tiekimo įvairovę užtikrinančių projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo ir naujos atominės elektrinės – įgyvendinimą: Atliktas suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) (2012 m. IV ketv.); Parengta suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis (2012 m. IV ketv.);

Būtina pabrėžti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri nustato pagrindines energetikos vystimosi kryptis Lietuvoje, neįtvirtinti Lietuvos interesai ir uždaviniai formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką. Lietuvos Respublikos Seimui 2010 m. spalio 6 d. buvo pateiktas Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektas, kuris nėra patvirtintas. Šios strategijos C dalyje (Dujos) teigiama: „Patikimam dujų tiekimui užtikrinti yra kelios alternatyvos, iš kurių ekonomiškai naudingiausia – suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdoje.“

Veiksmai

2010 m. lapkričio 2d. Tarpžinybinė darbo grupė dėl SGD terminalo statybos pripažino, kad tinkamiausias sprendimas – terminalas vandenyje, kuriame būtų galimybė saugoti SGD, o tinkamiausia vieta – Klaipėdos uosto dalis „Kiaulės nugaros sala“. Nurodyti šie teigiami argumentai:

*saugus atstumas iki gyvenamųjų namų;

*nekelia grėsmės navigacinei saugai;

*terminalo darbas, terminalo plėtra netrukdytų Klaipėdos jūrų uosto įprastinei veiklai.

Akivaizdu, kad darbo grupės nariai nebuvo susipažinę su SGD terminalų ir laivo-saugyklos su regazifikavimo įrenginių  saugumo reikalavimais.

SGD importo terminalo plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita Laivas – saugykla su regazifikavimo įrenginiu (rengėjas UAB „Sweco Lietuva“)

Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtros planas 11072-00-PP-AR (112 – 114 psl.)

Gamtinės dujos, esant kibirkšties šaltiniui, gali užsidegti, esant tam tikroms sąlygoms (kai dujos yra garų fazės, jų dalis ore sudaro 5-15 tūrio procentų ir yra kibirkšties/uždegimo šaltinis) – sprogti [33].

Dujų nuotėkiams fiksuoti egzistuoja įvairios elektroninės detekcijos sistemos. Gamtinės dujos bespalvės ir bekvapės, todėl nedidelio nuotėkio atveju, kuomet nesusidaro „rūkas“, pastebėti nuotėkį būtų sudėtinga. Tiesa, didesnio nuotėkio atveju dėl labai žemos SGD temperatūros kondensuojasi ore esantys vandens garai, suformuodami gerai matomą baltos spalvos rūką [33].

Išsiliejimo atveju SGD dėl kontakto su aplinka, kuri SGD atžvilgiu yra itin aukštos temperatūros, visiškai išgaruoja, todėl vandens arba grunto užteršimas, skirtingai nei naftos ar jos produktų išsiliejimo scenarijaus atveju, negalimas [33].

Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo Plėtros planas 11072-00-PP-AR Lapas 112 Laida D 2011

Avarijų atveju tikėtini pagrindiniai pavojai ir įvykių eigos scenarijai:

1. SGD nuotėkio atveju dujos sušiltų ir imtų intensyviai garuoti ir migruoti pavėjui. Gamtinės dujos (garų fazės) yra lengvesnės už orą, todėl kyla aukštyn. Garuojant SGD aplink jas oras smarkiai atvėsta, jame esantys vandens garai kondensuojasi, suformuodami rūką.

2. Jeigu dujų dalis ore sudarytų 5-15 tūrio procentų ir būtų kibirkšties/uždegimo šaltinis, galimas dujų ir oro mišinio užsidegimas ir/arba sprogimas.

3. Skirtingai nuo suskystintų naftos dujų, benzino ir kitų angliavandenilių, gamtinės dujos, kaip jau minėta, yra lengvesnės už orą, todėl kyla aukštyn ir kontakto su galimais kibirkšties/uždegimo šaltiniais laikas yra trumpesnis.

4. Gaisro atveju tikėtinas ilgalaikis gaisras, kurį palaikytų nuolatinis nutekančių dujų srautas. Gaisro metu tikėtina labai intensyvi šiluminė spinduliuotė (proporcinga nuotėkio debitui), todėl nėra galimybės prieiti arti gaisro šaltinio, tad gaisro gesinimo ir saugos įrenginiai statomi pačiuose laivuose/terminaluose.

Atsižvelgiant į tai, kad didelių su SGD sietinų avarijų nėra buvę, tikėtinų avarijų scenarijai prognozuojami teoriškai ir daugiau arba mažiau remiasi ta pačia Sandia laboratorijos parengta studija. Studija parengta 2004 m. JAV energetikos departamento užsakymu, nes iki tol rengtos studijos pateikė prieštaringus rezultatus dėl skirtingų naudotų modelių, metodikų ir taikytų prielaidų. Tai vienas sistematiškiausių ir išsamiausių tokio pobūdžio dokumentų [41]. Šis dokumentas pateikia tokias apibendrintas išvadas (atkreipdamas dėmesį į aplinkybę, kad atstumai, kuriais socialinė rizika ir pavojaus lygmuo yra dideli, labai priklauso nuo vietos sąlygų ir gali smarkiai varijuoti):

1. Bendros išvados

a. Didžiausias poveikis visuomenės saugumui ir nuosavybei kyla maždaug 500 m atstumu aplink išsiliejimo vietą. 1,6 km atstumu poveikiai, netgi didelių išsiliejimų atveju, būtų daug mažesni .

b. Esant tam tikroms aplinkybėms įmanoma, kad būtų pažeista ne viena, bet iškart kelios SGD transporterio arba FSRU talpyklos. To priežastimi gali būti kriogeninis nutekančių SGD arba kilusio gaisro metu dideliais kiekiais išsiskiriančios šilumos poveikis. Visgi, nagrinėjant tokį „domino efektą“ nustatyta, kad tokiu atveju tikėtinas ne daugiau kaip 2-3 SGD talpyklų pažeidimas vienos avarijos metu. Taip pat paminėtina, kad „domino efektas“ esminiai nekeičia (1a) dalyje įvardintų atstumų.

2. Netyčinio nuotėkio scenarijus

a. Nagrinėti netyčinio SGD transporterio arba FSRU pažeidimo scenarijai rodo, kad tokio pažeidimo bendras suminis plotas galėtų sudaryti nuo 0,5 iki 1,5 m2.

Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo Plėtros planas 11072-00-PP-AR Lapas 113 Laida D 2011

b. Tokio pažeidimo tikimybė yra labai maža, visų pirma dėl egzistuojančių patikrintų ir gausiai naudojamų saugos sistemų ir griežtų projektinių reikalavimų įrangai tokio tipo laivuose, taip pat taikomų navigacijos (laivų eismo) valdymo schemų.

c. Didžiausias poveikis visuomenės saugumui ir nuosavybei netyčinio nuotėkio atveju kiltų maždaug 250 m atstumu aplink išsiliejimo vietą, už 750 m poveikiai būtų daug mažesni.

3. Diversijos

a. Nagrinėti tyčinio pažeidimo scenarijai rodo, kad tokio pažeidimo bendras suminis plotas galėtų svyruoti nuo 2 iki 12 m2, nors greičiausiai būtų 5-7 m2 ploto.

b. Daugumoje nagrinėtų tyčinio pažeidimo scenarijų daryta prielaida, kad tokiu atveju būtų ir kibirkšties/uždegimo šaltinis, todėl labai tikėtinas išsiliejusių SGD uždegimas.

c. Kai kurie scenarijai vertino išsiliejusių SGD garavimo ir sklaidos scenarijus su vėlesniu užsidegimu dėl nutolusio kibirkšties/uždegimo šaltinio.

d. Kai kurie scenarijai nagrinėjo variantą, kuomet užsidega dujos, susikaupusios laivo vidinėse konstrukcijose ir jas pažeidžia arba suardo. Nustatyta, kad tokiu atveju tikėtinas ne daugiau kaip 2-3 SGD talpyklų pažeidimas, kaip jau minėta anksčiau.

e. Išsiliejimo vietoje tikėtinas staigaus išsiplėtimo efektas (angl. Rapid phase transitions), tačiau jo pasekmės būtų lokalios ir didesnių konstrukcinių pažeidimų greičiausiai nesukeltų.

Atomazga

f. Neigiamos pasekmės nurodytose didžiausio poveikio visuomenės saugumui ir nuosavybei zonose, jeigu jose yra tiltai, tuneliai, pramoniniai objektai, prekybos centrai, uostai arba tankiai apgyvendintos teritorijos, gali būti labai didelės.

Nors kai kuriais SGD avarijų eigos ir likvidavimo klausimais ekspertų nuomonės skiriasi, esama dalykų, kurių atžvilgiu jų nuomonės yra tapačios [42]:

1. Garai, susidarę po SGD išsiliejimo, negali migruoti dideliais atstumais, „nesurasdami“ kibirkšties šaltinio (ypač jeigu teritorijos yra intensyviai urbanizuotos). Užsidegimo atveju liepsna sklinda išsiliejimo šaltinio link.

2. Esant kibirkšties/uždegimo šaltiniui ir garams formuojantis atviroje erdvėje degimas vyksta ugnies kamuolio pavidalu.

3. Užsidegus dujų garų debesiui liepsna sklinda išsiliejimo šaltinio link ir uždega išsiliejusių skystų SGD paviršių.

4. Jeigu dujų garai yra uždaroje erdvėje ir/arba garuose yra didelė sunkesnių už metaną (C2+) angliavandenilių, tikėtina degimo proceso akseleracija, kuri gali baigtis sprogimu.

5. Jeigu už(si)degimas įvyksta iškart po išsiliejimo, degimas vyktų paviršiumi, garų fazė nesiformuotų ir nemigruotų. Liepsnos fronto geometrija, perimetras ir liepsnos aukštis priklausytų nuo avarijos masto (nuotėkio debito), paviršiaus, ant kurio įvyktų išsiliejimas, tipo (vanduo/gruntas), geometrijos ir šiurkštumo, aplinkos temperatūros, vėjo greičio, oro drėgnumo ir pan.

6. Jeigu išsiliejusio SGD sklidimo neriboja kliūtys ir degantis SGD pasipildo vis naujai nutekančiu srautu, gaisras truks kol neišseks SGD nuotėkis. (Už)gesinti degančias SGD faktiškai neįmanoma (nebent galima sustabdyti patį SGD nuotėkį), todėl gaisro atveju reiktų koncentruotis ties gaisro lokalizavimo, ne gesinimo uždaviniais.

Ar buvo išaiškinta klaipėdiečiams apie galimas grėsmes jų gyvybėms ir turtui? – Ne.

Ar yra garantija, kad neįvyks žiauri katastrofa? – Ne.

Ar įmanoma išgyventi su mintimi, kad gali įvykti nelaimė, kad gali žūti artimieji? – Ne.

Epilogas – terminalui Klaipėdoje- Ne, Būtingėje – gal ir Taip.

Dr. Gediminas Petrauskas, 2012 06 26

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą