Klonavimas žengė dar vieną žingsnį pirmyn

0
4
- Reklama -

Avys (sxc.hu)

Mokslininkai įvykdė svarbų eksperimentą galintį prikelti kontraversišką žmogaus klonavimo idėją. Šįkart pavyko žmogaus odos ląstelę transformuoti į kamieninę embrioninę ląstelę. Oregono mokslininkai pirmąkart įrodė, jog įmanoma sukurti kamieninę ląstelę, kuri būtų identiška natūralioms to paties žmogaus kamieninėms ląstelėms. Šios ląstelės gali būti naudojamos atkuriant visas žmogaus kūno dalis – širdį, raumenis, nervus, kaulus. Apie eksperimentą pasauliui buvo pranešta tik trečiadienį mokslo žurnale „Cell“.

Nuo avelės Dolly gimimo mokslininkai sugebėjo klonuoti per 20 rūšių gyvūnų – ožkos, triušiai, karvės, katės ir kt. Tačiau jie nesugebėjo klonuoti nei primatų, nei žmogaus, kadangi pastarųjų reprodukcinė sistema yra pati sudėtingiausia. Tikėtina, jog tik laiko klausimas, kada bus klonuotas pirmasis primatas, tuomet iki žmogaus belieka tik vienas žingsnis. Taip mano Mičigano valstijos Universiteto profesorius, teigdama, jog šis eksperimentas buvo reikšmingas priartėjimas prie žmogaus klonavimo, nors pats eksperimente nedalyvavo.

Iš tiesų, eksperimentas nebuvo skirtas atnaujinti klonavimo temą. Juo pirmiausiai buvo siekiama sukurti dirbtinį žmogaus audinį, kuris prisitaikydamas galėtų padėti gydyti žaizdas bei traumas. Prigyjantis audinys yra sena medicininė svajonė, amžino gyvenimo viltis, tačiau praeis dar daug laiko, kol jis bus pradėtas taikyti praktikoje. Naujos nervų ląstelės galėtų padėti išgydyti net stuburo traumas pasmerkiančias žmogų invalido vežimėliui, širdies audinys išgydytų širdį po širdies smūgio.

Vienas iš būdų tai įgyvendinti – ląstelės iš embrionų. Tačiau šis būdas pernelyg kontraversiškas, proceso metu embrionai yra sunaikinami. Kitas būdas yra perprogramuoti įprastą ląstelę į kamieninę, tačiau metodas dar pernelyg sudėtingas ir neištyrinėtas. Trečias būdas yra klonuojant pagaminti audinį, kuris genetiškai atitiktų žmogų, kuriam būtų skirtas.

Pirmiausiai iš žmogaus kiaušinėlio yra pašalinama DNR, tuomet į vidų įterpus suaugusio žmogaus odos ląstelę, kiaušinėlis užpildomas nauju DNR. Tuomet pradedamos cheminės reakcijos, kuriomis sukeliamas ląstelių dalijimasis. Taip atsiranda užuomazginė medžiaga, kurią sudaro 50-100 kamieninių ląstelių. Medžiaga implantuojama į gimdą, viršutinė jos dalis tampa placenta, vidinė – embrionu.

Iš tiesų, medžiaga tik primena embrioną, dėl sudėtingumo šis darinys nepavirsta tikru vaisiumi. Tai leidžia išvengti etinių problemų ir tuo pačiu gaminti reikiamą audinį. Kol kas tiesioginis žmogaus klonavimas negalimas dėl to, jog medžiagą implantavus į gimdą vis tiek pritrūktų kelių rūšių ląstelių, o jas įterpti sudėtingas procesas. Taip teigia eksperimento vadovas S. Mitalipovas. Ši mokslininkų grupė dirbo ir prie beždžionų klonavimo, tačiau visi eksperimentai būdavo nesėkmingi. Viena iš nuspėjamų priežasčių – žmogaus ir kitų primatų kiaušinėliai yra trapesni, dėl pažeidžiami implantavimo metu.

Tačiau viso žmogaus klonavimas nėra tikrasis mokslininkų tikslas. Jie teigia, jog svarbiausia klonavimu pagaminti ir taikyti norimos kūno dalies audinį. Kitas eksperimentatorių tikslas, panaudoti pagamintą audinį gydant pažeistas beždžionės akis.

Iš anksto, numanoma problema, jog šis būdas niekada nesugebės patenkinti visų norinčiųjų “atsinaujinti”, kadangi tam pritrūktų žmogaus kiaušinėlių. Kiaušinėlių aukojimas sukelia šalutinį poveikį jas atiduodančioms moterims, kadangi reikia gerti hormoninius preparatus. Todėl aukojančių trūks netgi pažadėjus solidų atlygį. Tačiau iki šios problemos atsiradimo tikėtinas dar ilgas eksperimentų kelias.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą